- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- eI3-2279-535/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00427-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos kaljanų asociacija.
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos atstovei Eglei Latauskienei, atsakovo atstovui Ričardui Jankovskiui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos kaljanų asociacijos skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie finansų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos kaljanų asociacija pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti atsakovo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. Nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus Nr. ĮP/10/2019/Į/VAL arba sumažinti pareiškėjai - Lietuvos kaljanų asociacijai atsakovo skundžiamu Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2019 m. gruodžio 23 d. priėmė Nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus Nr. ĮP/10/2019/Į/VAL ir paskyrė pareiškėjai – Lietuvos kaljanų asociacijai ekonominę sankciją - 1882,00 Eur baudą.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovo 2019-12-23 Nutarimas taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus Nr. ĮP/10/2019/Į/VAL (toliau - Nutarimas) buvo priimtas 2019-12-23 ir Asociacijos atstovei įteiktas 2020-01-27. Atsakovas apie priimtą Nutarimą informavo pareiškėją elektroninių paslaugų portale Mano VMI, kuris buvo įteiktas bei perskaitytas 2020-02-05, todėl šis skundas teikiamas nepraleidus vieno mėnesio termino nuo Nutarimo gavimo dienos (2020 m. sausio 27 d.). Atsakovas, vadovaudamasis surinkta administracinės bylos medžiaga, nustatė, kad <...> 1) 2019 m. liepos 16 d. 23:51 val. operatyvaus patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), esančioje Asociacijos <...> veiklos vykdymo vietoje, t.y. bare ir lauko terasoje Flamingo Pub&Lounge nustatyta, kad Asociacijos darbuotojas A. A. pagal 2019-06-10 Asociacijos įgaliojimą, atlikdamas Asociacijos vadovo funkcijas nuo 2019-07-05 leido atlygintinai ir Asociacijos naudai dirbti E. P., gim.(duomenys neskelbtini), kaljano meistro-padavėjo pareigose (pateikta 2019-07-01 sudaryta rašytinė darbo sutartis tarp Asociacijos ir E. P.) apie jo priėmimą į darbą laiku nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos <...> teritorinei įstaigai. Nustatyta, kad Asociacija apie E. P. priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai pranešė pavėluotai, t.y. 2019-07-30; 2) Tokiu būdu, Asociacija teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki nustatytos darbo pradžios nepranešusi VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojo E. P. priėmimą į darbą, pažeidė <...> Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas. <...>.Pareiškėjos nuomone, šis atsakovo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjos manymu, atsakovas priimdamas skundžiamą Nutarimą, pažeidė Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam teisės aktui priimti. Šio įstatymo 8 str. 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.
Pažymi, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Užimtumo įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. <....>. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Administracinių nusižengimų kodekso 617 straipsnyje 1 dalyje nustatytos privalomosios įrodinėtinos aplinkybės, kurias „<...> pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.<...>“. Šio kodekso 618 straipsnyje nurodyti procesinio dokumento - Nutarimo turinio privalomi reikalavimai, tai yra Nutarime turi būti: <...>; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Atsakovas konstatavo, identiškas faktines aplinkybes dėl Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d., 1 p., kad atitiko Administracinių nusižengimo kodekso 95 str. 1 d. pažeidimą, kokios buvo išnagrinėtos įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019-11-15 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-438-549/2019, kad <...> 2019 m. liepos 16 d. Klaipėdos apskr. VMI darbuotojai, atlikę operatyvų patikrinimą (2019-07-26 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (27.13)FR1042-2943; 2019-07-17 Faktų fiksavimo pažyma Nr. (27.13)FR1050-961 ir administracinių nusižengimo protokolas Nr. VMI-03-ANR_257-2019 (toliau - Protokolas)), nustatė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. galimai padarė Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d. <...> pažeidimus (pridedamas dokumentas).
Administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 dalyje nurodyta, kad "<...> Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. <...>". Darbo kodekso 21 str. 3-5 dalyse nustatyta, kad "<...> Darbdavys - asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio - juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdavys gali turėti vieną ar kelias darbovietes, tai yra darbdavio veiklą vykdančius struktūrinius organizacinius darinius (filialus, atstovybes ar kitus struktūrinius, gamybinius, prekybinius ar kitos veiklos padalinius), kuriuose savo darbo funkcijas atlieka darbdavio darbuotojai. Jeigu juridinis asmuo turi kelias darbovietes, darbdaviu laikomas pats juridinis asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotą užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinį (filialą, atstovybę), kuris tokiu atveju yra laikomas darbdaviu. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. <...>". Atkreipia dėmesį, kad ANK 95 straipsnyje vartojama formuluotė „darbdavys ar jo įgaliotas asmuo“, suponuojant išvadą, kad atsakomybėn traukiamas gali būti tik darbdavio įgaliotas asmuo, kas, dabartiniu reguliavimu, reiškia tą patį - už įdarbinimą atsakingas asmuo bet kokiu atveju turi būti įgaliotas darbdavio, kitaip darbdavio sąvoką praras savo reikšmę. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, „darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Nurodo, kad sistemiškai vertinant aukščiau nurodytas teisės normas, vienareikšmiškai daroma išvada, kad pareiškėja kaip darbdavys yra baudžiamas antrą kartą už tą patį Užimtumo įstatymo pažeidimą, už kurį jau yra patrauktas jo kaip darbdavio įgaliotas asmuo - A. A., tai sudaro teisinį ir faktinį pagrindą pripažinti atsakovo skundžiamą Nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjos atžvilgiu buvo padarytas atsakovo teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas, nes įmonei nuo pat surašyto administracinio nusižengimo byloje Protokolo (A. A. atžvilgiu) buvo žinoma atsakomybės kilimo aplinkybė, pareiškėja suvokė, kad jos įgaliotasis asmuo savo neatsakingumu įvykdė pažeidimą, kurį pripažino, dėl jo gailėjosi, dėl tokios situacijos pati pareiškėja suprato tokios atsakomybės svarbą ir pasekmes, atsakovas dirbtinai laukė bendrosios kompetencijos teismo sprendimo dėl pažeidimo pripažinimo (A. A. atžvilgiu) ir siekė sužinoti kas bus traukiamas atsakomybėn kaip tinkamas subjektas: ar darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, ir tik sužinojęs apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovas priėmė skundžiamą Nutarimą pareiškėjos - darbdavio atžvilgiu, ir tuo pačiu pažeidė - Užimtumo įstatymo 56 str. 10 d. reikalavimą, nes jame nustatyta, kad "<...> Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Mano, kad atsakovas yra saistomas Gero administravimo principo imperatyvo, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš Gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai, tokiu atveju, pareiškėjos atžvilgiu atsakovas, priimdamas skundžiamą Nutarimą, pažeidė šio principo taikymo esmę.
Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 2-3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio - juridinio ar fizinio asmens - atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 d. 3 p. nustatyta, kad "<...> Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį <...>“. Atsakovas, skirdamas pareiškėjai 1882 Eur ekonominę sankciją - baudą pažeidė šio įstatymo 60 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nes skundžiamame Nutarime paskirta ekonominė sankcija nemotyvuota, todėl pareiškėjai visiškai neaišku, kodėl toks baudos dydis, atitinkantis baudos vidurkį, kuris yra vertinamas kaip neproporcingas konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. ir 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).Nurodo, kad atsakovas, veikdamas pagal kompetenciją privalėjo įvertinti visas reikšmingas pareiškėjos atsakomybę nulemiančias aplinkybes, aiškiai ir motyvuotai išdėstyti paskiriamos ekonominės sankcijos dydį, kuris atitinka baudos vidurkį ir pan., tačiau atsakovas šių veiksmų neatlikto, todėl toks atsakovo sprendimas yra naikintinas ir teismas turi teisę vertinti paskirtos ekonominės sankcijos teisėtumą ir paskirti naują ekonominę sankciją, atitinkančią ne tik teisės aktų nustatytus reikalavimus, bet ir baudos proporcingumo principą.
Atsakovas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Pareiškėja Skunde nurodo, kad VMI prie FM priimtas Skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti naikintinas dėl Skunde pateikiamų motyvų. Skunde nurodoma, kad 2016-06-21 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 (toliau – UĮ) 56 str. 10 d. numato, jog „šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK)“, todėl pareiškėjos teigimu, darbdaviui (nagrinėjamu atveju pareiškėjai) numatyta bauda negali būti skiriama pagal UĮ 56 str. 4 d. 3 p. nuostatas dėl UĮ 56 str. 1 d. 1 p. pažeidimo, nes pareiškėjos vardu veikęs A. A. jau yra nubaustas pagal ANK nuostatas. Taip pat Skunde nurodoma, kad pareiškėjos atžvilgiu buvo padarytas teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas, nes Asociacijai, nuo pat surašyto administracinio nusižengimo byloje protokolo A. A. atžvilgiu, buvo žinoma atsakomybės kilimo aplinkybė, pareiškėja suvokė, kad jos įgaliotasis asmuo savo neatsakingumu įvykdė pažeidimą, kurį pripažino, dėl jo gailėjosi, dėl tokios situacijos, pati pareiškėja suprato tokios atsakomybės svarbą ir pasekmes, tačiau VMI prie FM dirbtinai laukė bendrosios kompetencijos teismo sprendimo dėl pažeidimo pripažinimo A. A. atžvilgiu ir siekė sužinoti kas bus traukiamas atsakomybėn kaip tinkamas subjektas: ar darbdavys, ar jo įgaliotas asmuo. Skunde nurodoma, kad Skundžiamu nutarimu paskirta ekonominė sankcija nemotyvuota, todėl pareiškėjai visiškai neaišku, kodėl toks baudos dydis, atitinkantis baudos vidurkį, kuris yra vertinamas kaip neproporcingas konstatuotų faktinių aplinkybių kontekste. Pareiškėja skundu prašo teismo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir (arba) sumažinti jai skundžiamu nutarimu paskirto dydžio ekonominę sankciją. VMI prie FM, priimdama skundžiamą nutarimą, tinkamai ir teisingai taikė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsakovas nurodo, kad teismas pareiškėjos skundo turėjo nepriimti, nes ji sąmoningai nurodė, kad jai skundžiamas Nutarimas buvo įteiktas 2020-01-27, nors ir žinojo apie jo įsigaliojimo datą. Vadovaujantis UĮ 60 str. 6 d. bei 1999 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau – ABTĮ) 29 str. 1 d., jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. VMI prie FM Skundžiamą nutarimą 2019-12-27 raštu Nr. (21.222 E) RKD-5119 išsiuntė pareiškėjai jos registruotos buveinės adresu Vytenio g. 20, Vilnius bei per elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja aktyviai naudojosi elektroninių paslaugų sritimi „Mano VMI“, skaitė kitus mokesčių administratoriaus ten talpinamus dokumentus, ji objektyviai turėjo galimybę susipažinti ir su skundžiamu Nutarimu. Pareiškėja žinojo apie numatytą administracinės bylos pagal Įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 000207 nagrinėjimą, taip pat informavo, kad numatytame 2019-12-23 10 val. administracinės bylos nagrinėjimo posėdyje nedalyvaus, todėl ji, kaip mokesčių mokėtoja, privalėjo po skundžiamo Nutarimo priėmimo aktyviai domėtis vykusia administracinės bylos teisena ir pareiškėjos atžvilgiu priimtomis teisinėmis pasekmėmis (praėjus daugiau nei mėnesiui po skundžiamo Nutarimo priėmimo pareiškėjos atstovė adv. E. Latauskienė, tik 2020-01-27 atsiuntusi elektroninį laišką, pradėjo domėtis apie VMI prie FM priimtą sprendimą). Per elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ pareiškėja susipažino su vėlesniu VMI prie FM jai siųstu raštu, t.y. 2020-01-28 „pranešimu apie nesumokėtus mokesčius ir numatomą vykdyti išieškojimą“, žinojo apie raginimą geranoriškai sumokėti skundžiamu Nutarimu paskirtą baudą, taigi negalėjo nežinoti apie VMI prie FM 2019-12-27 atsiųstą skundžiamą Nutarimą, todėl tai, kad pareiškėja Skunde nurodo, jog Nutarimas jai buvo įteiktas tik 2020-01-27 bei per elektroninių paslaugų sritį „Mano VMI“ perskaitytas 2020-02-05, teismo turėtų būti vertinama kaip sąmoningas noras išvengti administracinės atsakomybės ir siekis suklaidinti teismą, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.
VMI prie FM Kontrolės departamentas, išnagrinėjęs VMI prie FM 2019-12-05 Įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 000207, „Lietuvos kaljanų“ asociacijai, kaip juridiniam asmeniui, 2019-12-23 pagrįstai priėmė Skundžiamą nutarimą pagal UĮ 56 str. 4 d. 3 p., 60 str. 2 d. ir pareiškėjai paskyrė 1 882 Eur dydžio baudą. Minėta bauda buvo skirta vadovaujantis UĮ 60 str. 2 d. nustatyta tvarka, t.y. įvertinus darbdavio – juridinio asmens lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taigi, skundžiamu Nutarimu pareiškėjai pagrįstai buvo skirta UĮ 56 str. 4 d. 3 p. sankcijoje numatyto dydžio bauda už 1 nelegaliai dirbusį asmenį (E. P.) lygi vidurkiui, nenustačius pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Sutinka su pareiškėjos skunde nurodytu teiginiu, jog „Lietuvos kaljanų“ asociacijos vadovas pagal 2019-06-10 įgaliojimą ėjęs direktoriaus pareigas A. A., kaip fizinis asmuo, prieš tai nurodytu įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 str. 1 d. įtvirtintą „Nelegalaus darbo“ nusižengimą, tačiau atsakovas nurodo, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens pagal UĮ nuostatas ir, šiuo atveju, patraukimas A. A. (pagal įgaliojimą ėjusio juridinio asmens direktoriaus pareigas) administracinėn atsakomybėn pagal ANK nuostatas, nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes pirmuoju atveju paskirtą baudą moka naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo, o kitu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus. Pareiškėjos skunde nurodytas argumentas dėl UĮ 56 str. 10 d. nuostatų yra nepagrįstas, kadangi šio straipsnio nurodytoje dalyje numatyta išimtis taikytina tik tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 str., ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, kuris patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2921 str. Jeigu nelegalų arba nedeklaruotą darbą organizuoja individualios įmonės savininkas, kuris tuo pačiu yra ir tokios įmonės vadovas, tai individualiai įmonei taikoma atsakomybė pagal UĮ nuostatas be administracinės atsakomybės pagal ANK taikymo fiziniam asmeniui, tačiau, jeigu nelegalų ar nedeklaruotą darbą organizuoja fizinis asmuo, kaip darbdavys, (pvz., ūkininkas), administracinė atsakomybė taikoma tik pagal ANK nuostatas. VMI prie FM negalėjo taikyti UĮ 56 str. 10 d. įtvirtintos išimties, kadangi nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 str. buvo patrauktas fizinis asmuo ne kaip darbdavys, o kaip darbdavio įgaliotas asmuo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės taikyti asmeniui ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t.y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normose) sankcijų už tą patį pažeidimą, pvz. pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra baudžiamas tas pats asmuo, todėl nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimo (nėra nustatytas asmens tapatumas, kaip vienas iš būtinų požymių). Skundžiamu nutarimu ekonominė sankcija buvo taikyta juridiniam asmeniui, o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui, t.y. pareiškėjos pagal įgaliojimą direktoriaus pareigas ėjusiam A. A. (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė skundą, prašydama jį pilnai patenkinti, papildomai nurodė, kad dėl Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr.207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais jo pakeitimais, dėl draudimo pareiškėjos veiklai ji negalėjo ir negali vykdyti savo ūkinės komercinės veiklos ir gauti pajamų, todėl atsakovo paskirta ekonominė sankcija yra pareiškėjai sunkiai pakeliama. Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl VMI prie FM 2019-12-23 Nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus Nr.ĮP/10/2019/Į/VAAL pagrįstumo ir teisėtumo. Kaip seka iš bylos medžiagos, atsakovo 2019-12-23 Nutarimas pareiškėjos atstovei įteiktas 2020-01-27, apie priimtą Nutarimą atsakovas informavo pareiškėją elektroninių paslaugų portale „Mano VMI“, kuris įteiktas ir perskaitytas 2020-02-05, esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėja nepraleido UĮ 60 str.6d. bei ABTĮ 29 str.1d. nustatyto vieno mėnesio termino skundui dėl ginčijamo Nutarimo paduoti.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai paskirtos sankcijos proporcingumo ,būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas, vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.
Proporcingumo principo esmė ta, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą (nusikaltimą), o minėtas principas neatskiriamas nuo teisingumo principo – universalaus bendrojo teisės principo. Būtent įgyvendinant teisingumo principą reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Antra vertus, teisingumas reikalauja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjai pagrįstai buvo skirta UĮ 56 str.4d.3p. sankcijoje numatyto dydžio bauda už vieną nelegaliai dirbusį asmenį (E. P.). Pareiškėjai paskirta 1882 Eur bauda , nenustačius pareiškėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, lygi sankcijos (nuo 868Eur iki 2896Eur) vidurkiui . Pareiškėjos prašymas sumažinti jai skundžiamu Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją tenkintinas, atsižvelgiant į tai, kad įmonės finansinė padėtis yra sudėtinga. LR Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr.207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su visais jo pakeitimais, nuo 2020-03-14 00.00 val iki gegužės 31d. 24.00 val visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas. Kaip viena iš priemonių, numatyta LR Vyraisuybės nutarimo 3.2.6.p. buvo nustatytas draudimas viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veiklai, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti fiziniams ir juridiniams asmenims, laikantis higienos reikalavimų. Kaip seka iš pareiškėjo pateiktos 2020-05-20 pažymos, pareiškėja teikia kaljano rūkymo paslaugas naktiniuose klubuose, kadangi ši veikla karantino laikotarpiu nuo 2020-03-16 uždrausta, įmonė neuždirbo jokių pajamų. Esant nurodytoms aplinkybėms, kai pareiškėjos finansinė padėtis yra sudėtinga, verslo prasme sunkiai prognozuojama jos perspektyva , atsakovo paskirta ekonominė sankcija -1882 Eur bauda mažintina iki 941Eur .
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą Nr.A5.-438-549/2019 2019-11-15 nutarimu (Klaipėdos AVMI 2019-09-26 administracinio nusižengimo protokolas Nr.VMI-03-ANR-P-257/2019) pripažino pareiškėjos pagal 2019-06-10 įgaliojimą ėjusio direktoriaus pareigas A. A. kaltę pagal ANK 95 str.1d. ir 162 str.1d. ir paskyrė jam 1000 Eur baudą. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjos , kaip juridinio asmens patraukimas atsakomybėn pagal UĮ nuostatas ir A. A. (pagal įgaliojimą ėjusio juridinio asmens direktoriaus pareigas) administracinėn atsakomybėn pagal ANK nuostatas, nelaikytina dvigubu nubaudimu, kadangi pirmuoju atveju paskirtą baudą naudą gavęs subjektas -juridinis asmuo (pareiškėja), o A. A. paskirta bauda pagal ANK nuostatas. Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas, skirdamas baudą pažeidė non bis in idem (už vieną teisės pažeidimą draudžiama bausti du kartus) principą, nes Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje bei UĮ 56 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą, kuri buvo skirta darbdaviui už Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintos darbdavio pareigos netinkamą vykdymą, tačiau administracinė nuobauda buvo skirta per darbdavio įgaliotą asmenį, o ekonominė sankcija – juridiniam asmeniui. Šis pareiškėjos argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, tačiau pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamą praktiką, non bis in idem principas, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime (kuriame atsispindi LVAT praktikos raida dėl non bis in idem principo taikymo) administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, apibendrindama minėtas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Šiuo aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
Teismas daro išvadą, kad patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas - juridinis asmuo. UĮ 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad pareiškėjos skundas dėl VMI prie FM 2019 m. gruodžio 23 d. Nutarimo Nr. ĮP/10/2019/Į/VAL , kuriuo pareiškėjai paskirta 1882 Eur bauda, panaikinimo ar pakeitimo skiriant mažesnę ekonominę sankciją, tenkinamas iš dalies, sumažinant paskirtą 1882 Eur baudą iki 941Eur , skundas kitoje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsniu,
Pareiškėjos Lietuvos kaljanų asociacijos skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti pareiškėjai Lietuvos kaljanų asociacijai atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2019-12-23 Nutarimu Nr.ĮP/10/2019/Į/VAL „Taikyti ekonomines sankcijas už su mokesčiais nesusijusių įstatymų pažeidimus“ paskirtą baudą 1882 Eur, ją sumažinant iki 941 Eur. Skundą kitoje dalyje atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.