Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano aplinka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-5126-340/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano aplinka“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „VSA Vilnius“, Dolmans Landscaping Group B.V.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano aplinka“ 2018 m. spalio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, prašydama panaikinti dėl vykdomo atviro konkurso „Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugos pirkimo“, pirkimo Nr. 372864 (toliau – pirkimas) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją, apie kurį ieškovė buvo informuota 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. A39-949/18(3.10.15-UK) „Dėl ekonominio naudingumo balų, pasiūlymų eilės, laimėtojo nustatymo ir priimto sprendimo sudaryti sutartį“, įpareigoti atsakovę grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją, iš naujo įvertinti tiekėjų grupės UAB „VSA Vilnius“ ir Dolmans Landscaping Group B.V. pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė turėjo atmesti tiekėjų grupės pasiūlymą, kadangi jos kaina nėra ir objektyviai negali būti pagrįsta. Ieškovės teigimu, už pirkime pasiūlytą kainą tiekėjų grupė neabejotinai bus nepajėgi įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti sutartį su tiekėjų grupe UAB „VSA Vilnius“ ir Dolmans Landscaping Group B.V. Nurodė, kad pateiktas ieškinys ir jame išdėstyti motyvai dėl atsakovės neteisėtų veiksmų leidžia teigti, kad ieškinys yra prima facie (liet. preliminariai) pagrįstas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas teismo sprendimas taps neįvykdomas, kadangi atsakovė sudarytų sąlygas toliau tęsti pirkimo procedūras ir nebevertinti ieškovės pasiūlymo bei sudaryti sutartį su tiekėjų grupe, atitinkamai ieškovė nebeturėtų jokių galimybių grįžti į tą pirkimo stadiją, kurioje buvo priimti neteisėti sprendimai. Nurodė, kad laikinas pirkimo procedūrų sustabdymas atitiktų visas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 423⁷ straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, t. y. būtų visiškai proporcingas bei atitiktų ekonomiškumo ir efektyvumo kriterijus. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų viešojo intereso, o jį užtikrintų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

4. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimai apskritai galėtų būti tenkinami. Tačiau teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė racionalių argumentų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, o jos nurodytus argumentus laikė abstrakčiais ir deklaratyvaus pobūdžio, grįstais prielaidomis.

5. Teismas sprendė, kad pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius ginčo viešojo pirkimo konkurso procedūras bei uždraudus sudaryti viešojo pirkimo sutartį, būtų pažeistas viešasis interesas, o tuo pačiu ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principai. Taip pat, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali sukelti tam tikras neigiamas finansines pasekmes ieškovei, tačiau ieškovė šias neigiamas finansines pasekmes galėtų pašalinti kitu savo teisių gynimo būdu – ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didesnę žalą visuomenei ir pačiai atsakovei, nei jų netaikymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

6. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Mano aplinka“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Teismas klaidingai vertino reikšmingas aplinkybes spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6.2. Teisė reikalauti žalos atlyginimo ieškinio reikalavimų tenkinimo atveju negali būti laikoma lygiaverte jos teisių gynimo priemone. Be to, toks tiekėjų teisių gynimo būdas iš esmės būtų neveiksmingas, kadangi reikalavimai dėl žalos atlyginimo tokio pobūdžio bylose įprastai nėra tenkinami. Todėl skundžiamoje nutartyje teismo dėstomi motyvai nepaneigia aplinkybės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų nebeįmanomas.

6.3. Teismas nevertino aplinkybės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad žala bus padaryta ne tik ieškovei, tačiau ir viešajam interesui ir atsakovei, kadangi tokiu atveju atsakovė galimai turėtų atlyginti ieškovės patirtą žalą, atsakovė turėtų pakartotinai organizuoti pirkimą dėl tų pačių paslaugų įsigijimo ir atsakovės atžvilgiu būtų pritaikyta alternatyvi sankcija – bauda.

6.4. Teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios lemtų objektyvų poreikį kaip galima greičiau užbaigti pirkimo procedūras.

6.5. Teismas neatsižvelgė į ieškovės įsipareigojimą užtikrinti, kad jokia žala atsakovei nebūtų padaryta, t. y. pateikti garantiją ir (ar) įmokėti proporcingą bei racionalią pinigų sumą bei imtis priemonių siekiant pašalinti viešojo intereso pažeidimus.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo atmesti ieškovės skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

7.1. Po skundžiamos teismo nutarties priėmimo 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovė ir tiekėjų grupė sudarė pirkimo sutartį, todėl tai yra savarankiškas pagrindas prašymą ir atskirąjį skundą atmesti.

7.2. Ieškinys yra prima facie nepagrįstas, juo ieškovė siekia bet kokiomis priemonėmis neužleisti ilgalaikių savo pozicijų šioje rinkoje atsiradusiam naujam konkurentui.

7.3. Perkamų paslaugų pobūdis ir specifiškumas, svarba visuomenei pagrindžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą, neatitiktų proporcingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo principų, lemtų materialinius nuostolius atsakovei. Vienintelis būdas užtikrinti perkamų paslaugų nepertraukiamą, efektyvų ir kokybišką teikimą yra ilgalaikės sutarties pasirašymas su pirkimo konkursą laimėjusiu tiekėju. Dabartinė paslaugų sutartis jau yra pasibaigusi, nėra galimybės jos pratęsti. Tinkamas ir nenutrūkstamas paslaugų teikimas negali būti įgyvendinamas trumpalaikėmis sutartimis atliekant mažos vertės pirkimus.

7.4. Net ir palankaus teismo sprendimo atveju iš tiekėjo neatimama galimybė ginti savo teises, nes yra perkamos paslaugos, todėl tokiu atveju sutartis galėtų būti nutraukta.

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „VSA Vilnius“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

8.1. Ieškovės skundas nebeturi prasmės, kadangi prašomų laikinųjų apsaugos priemonių yra nebeįmanoma pritaikyti ir / ar pritaikius jas vykdyti, kadangi 2018 m. lapkričio 23 d. atsakovė ir tiekėjų grupė sudarė pirkimo sutartį, kuri jau yra faktiškai vykdoma.

8.2. Teismas pagrįstai ir motyvuotai sprendė netenkinti ieškovės prašymo uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, kadangi ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ir kad jų taikymas pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliantės atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

11. Laikinosios apsaugos priemonės užtikrina, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

12. Viešųjų pirkimų srityje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra vienas iš perkančiųjų organizacijų sprendimų peržiūros procedūros, įtvirtintos Tarybos direktyvose 89/665/EEB ir 92/13/EEB (su atitinkamais pakeitimais) bei jas įgyvendinančiose nacionalinės teisės normose, elementų, užtikrinantis tiekėjų galimai pažeistų teisių efektyvų gynimą. Tokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad teismo priimami sprendimai dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų galėtų būti veiksmingai įgyvendinti.

13. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose vadovaudamasis ne tik efektyvumo principu, tačiau ir ekonomiškumo, proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Toks teisinis reglamentavimas suderinamas su paminėtose Tarybos direktyvose įtvirtintomis nuostatomis, leidžiančiomis valstybėms narėms nustatyti, kad už peržiūros procedūras atsakinga institucija, spręsdama dėl laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgtų į galimas tokių priemonių taikymo pasekmes visiems interesams, kurie galėtų būti pažeisti, taip pat į visuomenės interesus, bei nuspręsti netaikyti tokių priemonių, jei jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

14. CPK 423⁷ straipsnio 2 dalis nustato, kad be šiame kodekse nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikomos: viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas; įpareigojimas perkančiai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti pirkime atsakovės priimtą sprendimą patvirtinti pasiūlymų eilę ir nustatyti laimėtoją, įpareigoti atsakovę grąžinti pirkimo procedūras į pasiūlymų vertinimo stadiją, iš naujo įvertinti tiekėjų grupės pasiūlymą ir sudaryti naują pasiūlymų eilę. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti pirkimo procedūras ir uždrausti sudaryti sutartį su tiekėjų grupe UAB „VSA Vilnius“ ir Dolmans Landscaping Group B.V.

16. Pirmosios instancijos teismui netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė su tiekėjų grupe 2018 m. lapkričio 23 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį, t. y. viešojo pirkimo procedūros atsakovės buvo tęsiamos iki baigiamosios jų stadijos – pirkimo sutarties sudarymo.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pasibaigus pirkimui išnyksta teisinis pagrindas taikyti viešojo pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę, o tuo atveju, jei viešasis pirkimas pasibaigia pirkimo sutarties sudarymu, taip pat išnyksta teisinis pagrindas taikyti ir įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1922/2011; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-868/2013, 2015 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1856-236/2015, 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-302/2016; 2016 m sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-435-381/2016). Tai reiškia, kad pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje, kurių dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas arba įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-178/2015).

18. Taigi, šiuo atveju spręstina, kad pasibaigus pirkimo procedūroms, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nebegalėtų būti įgyvendintos, kadangi jos nebeužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju ir neatliktų ieškovės galimai pažeistų teisių bei teisėtų interesų apsaugos funkcijos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju, nesant ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (pirkimo procedūrų sustabdymo, uždraudimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį) taikymo pagrindo, nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo reikalavimų bei panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

19. Kita vertus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės teisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, nurodytas CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje. Kaip minėta, viešųjų pirkimų bylose teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi atsižvelgti į efektyvumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus bei viešuosius interesus. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra nurodęs, kad pirmiau pažymėti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

21. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovės perkamų paslaugų pobūdį kaip pagrindžiantį būtinybę skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto. Iš pirkimo dokumentų matyti, kad perkamos paslaugos yra tiesiogiai susijusios su Vilniaus miesto gyventojų sveikata ir saugumu, aplinkos kokybe, kadangi perkamos, be kita ko, visuomeninio transporto sustojimo aikštelių, šaligatvių, laiptų, tam tikros dalies gatvių ir kitų visuomeninio naudojimo objektų valymo (žiemos sezono metu ir nuo sniego bei apledėjimo) paslaugos. Taigi, egzistuoja aiškiai išreikštas viešasis interesas, kad tokios paslaugos būtų teikiamos nuolat ir kokybiškai. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė išsamius argumentus, dėl kokių priežasčių yra būtina skubiai užbaigti pirkimą ir sudaryti sutartį dėl perkamų paslaugų, t. y. kad anksčiau galiojusios sutarties terminas yra pasibaigęs, kad galimybės jo pratęsti nėra, taip pat kad tinkamas ir nenutrūkstamas paslaugų teikimas trumpalaikėmis sutartimis negali būti įgyvendintas.

22. Sprendžiant dėl efektyvumo, proporcingumo principų įgyvendinimo, atsižvelgtina, kad ieškovės galimai pažeistų teisių gynimo galimybių aspektu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra vienintelė efektyvi priemonė, galinti tinkamai apginti ieškovės galimai pažeistus interesus. Net ir sudarius viešojo pirkimo sutartį ir vėliau pripažinus ieškovės teisių pažeidimą, ieškovės teisės galėtų būti užtikrintos, nes iš esmės nebūtų sudėtinga viešojo pirkimo sutartį nutraukti ar sutrumpinti jos terminą, kadangi pirkimu tam tikram laikotarpiui perkamos paslaugos. Taigi, tokiu atveju ieškovė galėtų dalyvauti naujame tokių pat paslaugų pirkime. Kita vertus, negalima teigti, kad tiekėjo galimybė reikalauti atlyginti nuostolius būtų neveiksminga, ypač atsižvelgiant į naujausią kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 išaiškinimus). Be to, atsižvelgtina į tai, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones ieškinio netenkinimo atveju kiltų neigiamų turtinių pasekmių, kadangi atsakovė ginčo nagrinėjimo laikotarpį negalėtų įsigyti ženkliai pigesnių tiekėjų grupės pasiūlytų paslaugų.

23. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.