Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-739-190-2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2012-05-10Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-13Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-13
Bylos Nr.
1A-739-190-2012
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00575-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lenčikas (pirm.), Regina Pocienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuteistasis
A. Š.
NUORAŠAS

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-739-190/2012

Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00575-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.5., 2.4.7.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Reginos Pocienės,sekretoriaujant Linai Žalaitei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,nuteistojo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam skirta 3 (trejų) metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent:

jis, 2012-05-08 apie 13.55 val., 53 maršruto autobusu privažiuojant „Kunigo Broniaus Laurinavičiaus“ stotelę, esančią šalia Kalvarijų g. 85, Vilniuje, atsegdamas L. D. Š. rankinę, iš jos pagrobė piniginę, 10 litų vertės, su joje buvusiais 96,16 Lt, 5 kupiūromis po vieną JAV dolerį, kas sudaro 13,25 Lt, pensijos gavėjo pažymėjimu Nr. PG 0227664, išduotu L. D. Š. vardu, SEB Visa Electron banko mokėjimo kortele, išduota L. D. Š. vardu, kurios vertė 20 Lt, bei neturinčiais materialinės vertės IKI premija nuolaidų kortele, Norfa prekybos sistemos nuolaidų kortele, RIMI prekybos centro kortele, PRISMA nuolaidų kortele, Baltijos vaistinių grupės nuolaidų kortele, OMNI ID sidabrine kortele, Euro vaistinės nuolaidų kortele Medus, Camelia vaistinės Mažų kainų kortele, Marks and Spencer kortele, Vilniaus miesto viešojo transporto e-bilietu, padarydamas nukentėjusiajai 139,41 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Atkreipia dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustatė sunkinančių, tačiau nepagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, viršijančią sankcijoje namatytą šios bausmės vidurkį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo A. Š. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. B., Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę.

A. Š. padarė apysunkį tyčinį turtinį nusikaltimą, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog, jis praeityje yra teistas devynis kartus, iš kurių daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei (b.l. 38-42), baustas administracine tvarka (b.l. 35-36). Be to, skundžiamu nuosprendžiu padarytą nusikaltimą nuteistasis įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, praėjus mažiau nei pusę metų po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, jog apeliantui tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir vėl nusikalto. Nuteistasis A. Š. niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, kad jis ir vėl padarė nusikalstamą veiką nuosavybei, leidžia daryti išvadą, kad toks apelianto nusikalstamo veikimo būdas yra jo pragyvenimo šaltinis.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog A. Š. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, A. Š. teisingai parinkta Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, iš ankstesnių teistumų A. Š. nepasimokė, nėra linkęs ir nesistengia taisytis. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sunkinančių aplinkybių nenustatė, bei skirdamas bausmę nuteistajam į šią aplinkybę atsižvelgė.

A. Š. teigimu, pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustatė sunkinančių, tačiau nepagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, viršijančią sankcijoje namatytą šios bausmės vidurkį. Tačiau apeliacinė instancija atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis aukščiau paminėta Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. norma, teismas skiria bausmę nuteistajam, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, atsižvelgdamas ne tik į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Pažymėtina, jog nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. padarė apysunkį tyčinį baigtą turtinį nusikaltimą prieš senyvo amžiaus moterį, jo asmenybė charakterizuojama neigiamai (teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka, nedirba), todėl, nors ir esant vienai apelianto atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, pirmosios instancijos teismo A. Š. paskirta 3 metų ir 2 mėnesių dydžio laisvės atėmimo bausmė, t.y. tik šiek tiek viršijanti sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nėra aiškiai per griežta arba neteisinga. Bausmė paskirta tinkamai, atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes bei nuteistojo asmenybę. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LenčikasTeisėjai Daiva Pranytė-ZalieckienėRegina PocienėNuorašas tikras