Tauragės apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui V. P., trečiajam asmeniui V. T., institucijai, teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje 2017 m. rugsėjo 7 d. išvadoje dėl vaiko tėvystės nuginčijimo nurodė, jog neprieštarauja, kad būtų nuginčyta V. P. tėvystė K. P. atžvilgiu. Lina ir V. P. gyvena atskirai nuo 2013 m. pabaigos. Šiuo metu L. P. su trimis nepilnamečiais vaikais Inesa, Gerda ir K. bei draugu V. T. gyvena, jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame bute adresu Šilalės, D. P. g. 3-40. Apsilankius bute, nustatyta, jog bute yra 4 kambariai, virtuvė, vonios ir tualeto kambariai. K. turi savo atskirą kambarį poilsiui, ugdymuisi, laisvalaikiui. Mažametis tik eina miegoti mamos ir jos draugo kambaryje atskiroje lovytėje. Būsto būklė gera, yra visi patogumai, reikalingi baldai, būtiniausi namų apyvokos daiktai. Namie apsilankymo metu buvo pakankamai švaru, tvarkinga. Mažamečiui Kajui bei nepilnametėms Inesai ir G. P. sudarytos tinkamos gyvenimo ir poilsio sąlygos. L. P. dirba Šilalės rajono Laukuvos N. V. gimnazijoje lietuvių kalbos mokytoja. V. T. dirba įvairius vidaus apdailos darbus. Lina nurodė, jog V. P. dukroms išlaikymą teikia retai, dirba užsienyje, su dukromis bendrauja retai. L. P. teigė, kad gyvendama kartu su draugu V. T., susilaukė bendro vaiko – K. P., tačiau, kadangi buvo neišsituokusi, vaiko gimimo liudijime tėvu įrašytas sutuoktinis V. P.. Pastarasis žino, jog K. yra ne jo vaikas, tačiau vengė geranoriškai tvarkytis dokumentus dėl vaiko tėvystės nuginčijimo. V. T. skyriui nurodė, jog nuo 2014 m. gegužės mėnesio gyvena kartu su L. P. ir jos vaikais. Gyvendami kartu susilaukė sūnaus K.. Jis rūpinasi K. ir kitomis Linos dukromis, jų priežiūra, auklėjimu, ugdymu, laisvalaikiu. L. P. yra sudariusi tinkamas sąlygas mažamečio K. ir nepilnamečių dukrų Inesos, Gerdos fizinei, protinei, dorovinei bei socialinei raidai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. P. ir L. P. (Z.) susituokė (duomenys neskelbtini). Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 59 (b. l. 10). Santuoka nenutraukta. (duomenys neskelbtini). gimė sūnus K. P., kurio gimimo liudijime, įrašo Nr. 82, tėvu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalimi įrašytas V. P., motina – L. P. (b. l. 12).

Dėl ieškinio senaties

Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.

Iš ieškinyje nurodytų faktų bei teismo posėdžio metu duotų ieškovės paaiškinimų, nustatyta, jog aplinkybę, kad V. P. nėra biologinis sūnaus K. tėvas, ieškovė žinojo jau 2014 metais. Taigi ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi ieškinio senaties terminą.

Ieškovė ieškinyje prašo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis yra nustatyta, atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013).

Ieškovė nurodė, jog vienas teisininkas suklaidino ją, jog pareikšti ieškinį ji gali tik dėl savęs, jeigu vaiko gimimo įraše būtų buvusi nepagrįstai įrašyta jo motina. Ji buvo įsitikinusi, jog neturi teisės kreiptis į teismą dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo, kad tai padaryti gali tik jis pats. Taigi laikytina, jog ieškovė nesikreipė į teismą nepraleidusi ieškinio senaties termino dėl suklydimo, teisinio neišprusimo. Be to, teismo vertinimu, sprendžiant dėl ieškinio senaties atnaujinimo, šiuo atveju reikšminga tai, kad šalių procesiniuose dokumentuose užfiksuotais paaiškinimais, ieškovės, atsakovo teismo posėdyje duotais paaiškinimais nustatyta, jog tėvo ir vaiko K. nesieja jokie emociniai ryšiai. Kaip nurodė ieškovė, V. P. nėra matęs K., jo nepažįsta, neteikia vaikui išlaikymo, nebendrauja su juo, taigi jokių savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų neįgyvendina. Vadinasi, K. P. gimimo įraše atsakovo nurodymas vaiko tėvu ne tik neatitinka biologinės tikrovės, bet ir vaiko suvokimo apie savo kilmę ir šeimą, tarp atsakovo ir vaiko nėra susiklostę tėviškų santykių.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, vaiko interesus, teismas atnaujina praleistą ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Vadovaujantis CK 3.150 straipsniu nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų nuo santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Tokiose bylose yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas.

Ieškovė L. P. prašo nuginčyti V. P. tėvystę. V. P. nelaiko savęs vaiko - K. P. tėvu. Trečiasis asmuo V. T. pripažįsta ir laiko save vaiko – K. P. tėvu. Byloje nustatyta, kad nuo 2014 metų L. P. su sutuoktiniu V. P. kartu negyveno, jų nesiejo jokie artimi šeimos ar socialiniai ryšiai. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės bei trečiojo asmens paaiškinimais apie tai, kad nuo 2014 m. gegužės mėnesio jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Vaikas gimė (duomenys neskelbtini)., todėl laikytina, jog V. P. negali būti biologinis K. P. tėvas (CK 3.150 straipsnis). Šalys nepageidavo, kad būtų atliekama DNR ekspertizė tėvystės nuginčijimui.

Minėtais įrodymais taip pat nustatyta, kad V. T. nuo 2014 m. gegužės mėnesio iki šiol su L. P. gyvena kartu, jų santykiai atitinka būdingus šeimos santykiams bruožus – yra artimi, pastovūs bei išviešinti. Jie gyvena viename būste, teikia moralinę ir materialinę paramą vienas kitam, kartu augina ne tik K., bet ir dvi nepilnametes L. P. dukras Inesą ir G. P.. Tai yra, šie santykiai turi šeimos santykiams atitinkančius bruožus, būdingus bendram gyvenimui neįregistravus santuokos (CK 3.229 straipsnis). Tuo tarpu K. P. ir atsakovo nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai. Kaip nurodė ieškovė, vaikas atsakovo nepažįsta. Byloje dalyvaujantys asmenys tvirtina, kad tėvo ir sūnaus santykiai yra susiklostę tarp vaiko ir trečiojo asmens V. T., kuris trejus metus gyvena su ieškove L. P., ir sutiktų būti gimimo įraše įrašytas vaiko tėvu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra ginčo, jog V. P. negali būti vaiko K. P. tėvas. Atsakovas V. P. vaiko tėvu įrašytas tik remiantis CK 3.140 straipsnio 1 dalimi, nes K. P. gimė L. P. esant santuokoje su atsakovu V. P.. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato, kad V. P. nėra vaiko K. P. biologinis tėvas, todėl jo tėvystė nuginčytina (CK 3.150 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 3 dalimi įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuginčyta tėvystė, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsiteisėjimo dienos išsiųstinas civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, t. y. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 100 € žyminį mokestį ir 200 € išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktas rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos patirtos 300 € bylinėjimosi išlaidos.

Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 €. Nustatyta, kad byloje patirta 9,25 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 9,25 € bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti.

Ieškinį tenkinti.

Nuginčyti gimimo liudijime AA Nr. 953384, išduotame 2015 m. balandžio 29 d., nurodytus duomenis, kad K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) o K. P. yra V. P. sūnus.

Nustatyti, kad V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Šilalė, D. P. g. 3-40, naudai 300 € (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 9,25 € (devynis eurus 25 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.