Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda (teistumas išnykęs);

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, atlyginti padarytą žalą (teistumas išnykęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad viskas įvyko dėl darbo, nuo pirmos dienos kiekvieną dieną su A. A. vyko konfliktai. A. A. darbe nieko nedirbdavo, jam nervai kilo, nes nukentėjusysis lindo į spintelę. Gavosi taip, kad neatlaikė kantrybė. Jis iš kojos spyrė nukentėjusiajam ir ranka trenkė į veidą įvykio metu. Konfliktas tą dieną vyko keletą minučių. Dėl jo veiksmų suplyšo A. A. marškinėliai. Konflikto metu nukentėjusysis A. A. kūno sužalojimų jam nepadarė. Nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, nes suma yra per didelė, sutiktų atlyginti 200 Eur. Jis atsiprašo A. A. Jis sutiktų atlikti viešuosius darbus, pripažįsta prašomą priteisti turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. parodė, kad prašo priteisti 3050 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Turtinę žalą sudaro 50 Eur už džemperį, kurį suplėšė A. R., 3000 Eur sudaro neturtinė žala. Kiek dirbo kituose darbuose, jam neteko sutikti žmogaus, kuris spręstų problemas tokiu būdu. Kieme A. R. jį išvadino įvairiais žodžiais, jam dėl to buvo šokas. Jis nepažįsta A. R., todėl nežino, ar šis juokavo taip pasakydamas, ar ne, todėl eidamas namo visada žvalgėsi aplinkui, dėl to patyrė psichologinę traumą. Dėl kaltinamojo A. R. veiksmų jo sveikatai liekamųjų reiškinių neliko. Jis patyrė nesaugumo jausmą dėl kaltinamojo A. R. veiksmų. Psichologinis smurtas iš A. R. pusės jo atžvilgiu buvo nuo pat pirmos dienos.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. 7.55 val. gautas pranešimas apie tai, jog vakar kolega A. grasino pranešėjui, sudavė kumščiu per ausį ir koją (b. l. 7).

2022 m. rugsėjo 9 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra sandėlio UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra vieta prie sandėlio atidarytų durų, jokių reikšmingų pėdsakų nėra (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. A. liudytojo apklausos metu parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 2 d. apie 9.00 val. išgirdo, kad kolega A. sakė bendradarbiui J., kad jį partrenks su „autokaru“. Jis tada nekreipė į jo žodžius dėmesio. 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 9.00 val. atėjęs į darbą bendradarbis A. jam pasakė, kad jis jam nepatinka, nes jis daugiau dirba už jį. Minėtos dienos apie 14.30 val. jis nuėjo pas vadovą R. (ofisas, (duomenys neskelbtini) aukšte) ir jam pasakė, kad kolega A. naudoja prieš jį psichologinį smurtą, kad prieš tai kabinėjosi prie kolegos V. (terorizavo apie 3 mėnesius) ir netgi tas išėjo iš darbo. Vadovas dar pajuokavo, kad kolega A. dabar ėmėsi jo ir pasakė, kad pakalbės su vedėja E., o vėliau su A. 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 15.00 val. prie jo priėjo kolega A. ir pradėjo jam priekaištauti, kad jis jį įskundė ir pasakė, kad prie namų jį sumuš. Jis pratylėjo, tada jis jį rankomis pastūmė ir nuėjo, jis jį atsistūmė. Po minutės sugrįžęs pasakė "ko tu žiūri?", jis ėjo link jo norėdamas mušti. Jis jį vėl atstūmė. Jis griebė rankomis jį už džemperio kairės rankovės ir suplėšė ir pasakė, kad galės parašyti policijai pareiškimą, dėl suplėšyto džemperio. Vėliau jis su dešine koja spyrė jam į kairę koją, paskui su dešine ranka smogė į kairę ausį. Prie jų priėjo vadybininkas J. ir pasakė, kad baigiam ir jie išsiskyrė. 4 kolegos S. (duomenys neskelbtini), E. (duomenys neskelbtini), R. (duomenys neskelbtini) ir J. (duomenys neskelbtini) viską stebėjo (kontaktinių duomenų neturi). Kiek jis žino sandėlyje yra vaizdo kameros, bet ar jos yra veikiančios nežino. Jis patyrė fizinį skausmą ir psichologinį šoką, nes gatvėje dar kolega A. rėkavo, kad jis ožys, pedofilas, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Akivaizdžių kūno sužalojimų ant jo kūno nėra. Jis 2022 m. rugsėjo 6 d. 11.45 val. užsiregistravo Šeškinės poliklinikoje, įvykį papasakojo, pranešė apie įvykį numeriu 112. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 14).

2022 m. rugsėjo 14 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai (3 vienodi), kuriuose pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Iš vaizdo įrašų matyti, kad 2022 m. rugsėjo 5 d apie 16.12.25 val., prie sandėlio durų, rūko vienas vyras, vėliau jis prieina prie kito vyro, kuris dirba su paletėmis ir jį pastumia. Vyras, kuris dirbo jį pastumia atgal, o vyras, kuris rūkė, vieną kartą su dešine ranka trenkė dirbusiam vyrui į kairės pusės ausį. Vėliau juos išskiria trečias vyras. Viskas baigiasi apie 16.13 val. (b. l. 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G2883/2022(01) nustatyta, kad A. A. kūne sužalojimų nenustatyta. Kairės blauzdos patinimas ir kairės ausies paraudimas galėjo būti trauminės kilomės, tačiau sužalojimais nelaikomi (b. l. 33).

2022 m. lapkričio 4 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašas, iš kurio matyti, jog A. A. nurodė turėjęs smurtinę situaciją ir nori dėl to rašyti pareiškimą (b. l. 20).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. L. parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). A. R. yra jo buvęs kolega, jis dirbo (duomenys neskelbtini). Apie A. R. nieko blogo negali pasakyti, jis dirbdavo sandėlyje, paruošdavo prekės, kažkokių konfliktinių situacijų su juo nėra turėjęs. A. R. gal kažkiek karšto būdo, tačiau su kolektyvu nekonfliktuodavo. 2022 m. rugsėjo 5 d., kažkur po pietų, laiko tiksliau neprisimena, jis buvo sandėlyje ir pamatė, kad A. R. kartu su kitu kolega vardu A., pavardės nežino, pradėjo žodinį konfliktą, dėl ko vyrai pykosi negali pasakyti, bet tiesiog galbūt kažko nepasidalino ar nesutarė kas daugiau dirba. Kiek vėliau abu vyrai pradėjo stumdytis ir jis šiuos išskyrė. Vyrai buvo rankomis susikibę vienas į kitą. Kas pirmas pradėjo konfliktą nematė. Jokių tiesioginių smūgių nematė. Jam išskyrus vyrus, A. iškarto išėjo namo, o A. dar pasiliko darbe. Jokių sužalojimų nepastebėjo nei ant A., nei ant A. Mano konfliktas įvyko dėl to, kad tuo metu sandėlyje buvo mažai darbo ir abu vyrai susipyko dėl to, kad kažkuris iš jų visai nieko nedirbo. Sandėlyje tuo metu buvo ir daugiau darbuotojų, tačiau konfliktas greitai pasibaigė, vyrus išskyrė ir A. išėjo. A. kiek žino taip pat dirba pas juos įmonėje sandėlyje. Apie A. taip pat nieko blogo negali pasakyti, žino jį tik kaip ne vietoje ir ne laiku pajuokaujantį kolegą (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis A. R. kaltę pripažino ir parodė, kad nuo 2022 metų kovo 8 d. iki rugsėjo 20 d. dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo (duomenys neskelbtini). Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). A. A. buvo jo kolega, jis dirbo (duomenys neskelbtini). Dirbant kartu su A. A. darbe kiekvieną dieną tarp jų vyko žodiniai konfliktai ir kildavo nesutarimai. A. A. yra „nenormalus“, jis nedirbdavo, sėdėdavo telefone, dėl to ir kildavo nesutarimai. 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 15.30 val., įmonės sandėlyje su A. A. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad pamatė, kaip šis be jokios priežasties lindo į spintelę, kurioje sudėti darbuotojų daiktai. Jis pradėjo ant jo šaukti, liepė jam nešdintis, pasakė, kad prieš tai buvo dingusios krautuvo teisės, kad nėra aišku, ką jis čia daro prie spintelės. A. A. po šių jo pasakytų žodžių nuėjo pasiskųsti vadovui, kad jis su juo negražiai kalbėjo. A. A. grįžus iš vadovo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis pasiskundė, jis nepamena ką jam sakė, tačiau pamena, kad šaukė ant jo, įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo. Pats A. A. jį taip pat keikė, įžeidinėjo. Jam trūko kantrybė todėl dešine koja sudavė A. A. į koją, ir po to dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę ausį. Smūgiai nebuvo labai stiprus, iš visų jėgų tikrai netrenkė. Po suduotų smūgių jis nuėjo toliau dirbti. Po suduotų smūgių nematė, kad A. A. būtų likę kažkokie sužalojimai, ar jam bėgtų kraujas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, supranta, kad nereikėjo taip pasielgti. Sandėlyje konflikto metu buvo daug darbuotojų. Jų išvardinti visų negali. Kiek pamena, konflikto metu, juos raminti ir išskirti bandė kolega J., tačiau jo pavardės nežino. Iki jam pareikšto pranešimo apie įtarimą, jis net nežinojo, kad to asmens vardas A. A., darbe jį vadindavo tiesiog A. Šiuo metu su A. A. jokiu santykių nebepalaiko, ar jisai dar dirba sandėlyje negali pasakyti. Prieš A. A. smurtą panaudojo pirmą kartą. Su kitais darbuotojais dirbančiais sandėlyje puikiai sutardavo, o A. A. darbe buvo nemėgstamas, su juo kiti darbuotojai normaliai nesutardavo (b. l. 53). Papildomos apklausos metu A. R. parodė, kad kilus žodiniam konfliktui, tarp jo ir bendradarbio A. A., tyčia spyrė dešine koja į A. A. kairę koją ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį, o tiksliau ausį. Pripažįsta, kad panaudojo fizinį smurtą A. A. atžvilgiu ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu yra bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje. Iš darbo išėjo dėl kolektyvo ir kitų aplinkybių, kažkiek tam turėjo įtakos ir šis incidentas. Yra informuotas, kad A. A. pateikė civilinį ieškinį 3050 eurų sumai, tačiau ši suma yra ženkliai per didelė ir savo veiksmais tikrai negalėjo sukelti jam tokios žalos, todėl nesutinka su tokia ieškinio suma ir atlyginti padarytos žalos neketina (b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad A. R. kaltė 2022 m. rugsėjo 5 d. apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), spyrus dešine koja į A. A. kairę koją ir dešinės rankos kumščiu sudavus jam į galvos sritį, tuo sukėlus A. A. fizinį skausmą, t. y. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad viskas įvyko dėl darbo, nuo pirmos dienos kiekvieną dieną su A. A. vyko konfliktai. A. A. darbe nieko nedirbdavo, jam nervai kilo, nes nukentėjusysis lindo į spintelę. Gavosi taip, kad neatlaikė kantrybė. Jis iš kojos spyrė nukentėjusiajam ir ranka trenkė į veidą įvykio metu. Konfliktas tą dieną vyko keletą minučių. Dėl jo veiksmų suplyšo A. A. marškinėliai. Konflikto metu nukentėjusysis A. A. kūno sužalojimų jam nepadarė.

Tokie kaltinamojo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 61). Be to, kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo A. A. parodymais ir protokolas-pareiškimas, policijos registro išrašas, daiktų apžiūros protokolas, liudytojo J. L. parodymai, specialisto išvada.

Teismas konstatuoja, jog, remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamojo A. R. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jo veiksmais nukentėjusiajam A. A. buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, t. y. spyrė dešine koja į nukentėjusiojo kairę koją ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvos sritį, spręstina, kad kaltinamasis A. R. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 55 straipsnio pagrindu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę, pirmiausia įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas žmogaus sveikatai, kuri visuomeninėje vertybių sistemoje užima vieną iš aukščiausių vietų, kuriuo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam, iš esmės dėl abejotinos ir menkai pagrįstos priežasties. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius kaltinamojo A. R. asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas pažymi, kad kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Visa tai rodo, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. R. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – viešuosius darbus, jų dydį nustatant artimą vidurkiui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį, protingose ribose varžys kaltinamojo judėjimo laisvę ir skatins jį būti atsakingu, valdyti emocijas ir ateityje nenusikalsti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Nukentėjusysis A. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 50 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. paaiškino, kad turtinę žalą sudaro 50 Eur už džemperį, kurį suplėšė A. R., 3000 Eur sudaro neturtinė žala. Kiek dirbo kituose darbuose, jam neteko sutikti žmogaus, kuris spręstų problemas tokiu būdu. Kieme A. R. jį išvadino įvairiais žodžiais, jam dėl to buvo šokas. Jis nepažįsta A. R., todėl nežino, ar šis juokavo taip pasakydamas, ar ne, todėl eidamas namo visada žvalgėsi aplinkui, dėl to patyrė psichologinę traumą. Dėl kaltinamojo A. R. veiksmų jo sveikatai liekamųjų reiškinių neliko. Jis patyrė nesaugumo jausmą dėl kaltinamojo A. R. veiksmų. Psichologinis smurtas iš A. R. pusės jo atžvilgiu buvo nuo pat pirmos dienos.

Dėl turtinės žalos.

Visų pirma, teismas pažymi, kad kaltinamasis A. R. sutiko atlyginti nukentėjusiajam A. A. turtinę žalą, t. y. 50 Eur dydžio sumą už nukentėjusiojo suplėšytą džemperį. Dėl to ginčo nėra, teismas nenustatė, kad nukentėjusysis siektų nepagrįstai praturtėti, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo A. R. priteistina nukentėjusiojo A. A. naudai 50 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose. Nagrinėjamu atveju nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į visumą bendrųjų šiam dydžiui nustatyti reikšmingų aplinkybių, kartu ir į specifines, konkrečiai šiai situacijai reikšmingas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniu nusikaltimu. Šioje byloje kaltinamasis A. R. nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. A. dviem smurtiniais veiksmais fizinį skausmą, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai. Taip pat suprantama, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė emocinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus, nesmagumą dėl įvykusio konflikto darbe ir nesaugumo jausmą dėl kaltinamojo išsakytų grasinimų jo atžvilgiu.

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, svarbu atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalą ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, darbingo amžiaus), be to, tai, kad dėl kaltinamojo A. R. smurtinio pobūdžio veiksmų nukentėjusiojo A. A. sveikatai nekilo kokių nors ilgalaikių liekamųjų padarinių. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 400 Eur. Teismo vertinimu, būtent tokia suma neturtinei žalai atlyginti labiausiai atitiks ne tik pirmiau aptartas šiam dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, bet ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką, nes sukėlus fizinį skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su įrašu, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. R. 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. R. nukentėjusiojo A. A. naudai 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su įrašu, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Nuosprendis, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka Probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų įstaigų ir organizacijų (toliau – darbdaviai, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė) paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir jo paties pageidavimą.

Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Viešuosius darbus atliekantiems nuteistiesiems netaikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Viešuosius darbus dirbantys nuteistieji gali savo noru apsidrausti sveikatą Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo ir kitų sveikatos draudimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitos įstaigos ir organizacijos, kuriose atliekami viešieji darbai, turi nuteistiesiems užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, atitinkančias darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Nuteistieji, prieš pradėdami atlikti viešuosius darbus, instruktuojami, kaip saugiai juos atlikti, ir, jei reikia, nemokamai aprūpinami asmeninėmis saugos priemonėmis.

Viešųjų darbų bausmės atlikimo laikas skaičiuojamas mėnesiais. Nuteistojo išdirbtų valandų skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis už teismo paskirtą bausmės laiką. Jeigu nuteistasis dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas Probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką tol, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas. Į viešųjų darbų bausmės atlikimo laiką įskaitomas šios bausmės atlikimo metu paskirto sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas, jeigu nuteistasis vėliau buvo išteisintas arba ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, arba kardomoji priemonė buvo pripažinta nepagrįsta (neteisėta)

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.