Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant L. K., Romui Karmazai, Almai Buinovskienei, Rūtai Čereškaitei

viešame teisiamajame posėdyje tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), (laikinai Vilniaus r., Juodšilių sen., (duomenys neskelbtini),d.), nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2005-12-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. – laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. 2007-11-16 Vilniaus r. apyl. teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir A. K. pasiųstas atlikti 2005-12-21 Vilniaus r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. 2009-06-17 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos neatlikus 5 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės; 2009-12-01 išbrauktas iš Vilniaus m. ir r. pataisos inspekcijos įskaitos; 2) 2012-04-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p., LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 10 mėn.; 2012-05-28 įrašytas į Vilniaus m. ir r. pataisos inspekcijos įskaitą, 2014-06-20 paleistas iš Kalėjimų departamento prie LR TM Marijampolės pataisos namų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, grasino nužudyti žmogų bei nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent :

Jis 2014 m. rugsėjo 1 d., apie 22.30 val., Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini),, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas šeimos nario – motinos L. K. atžvilgiu, t. y. tyčia suduodamas jai 1 smūgį ranka į pilvą, sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Be to, 2014 m. spalio 8 d., apie 23.30 val., Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini),, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo kieme grasino nužudyti motiną L. K., t. y. daužydamas į namo, kuriame buvo L. K., lango stiklą sakė, kad ją nužudys ir pagaliu išdaužęs lango stiklą pateko pro jį į namo vidų, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.

Be to, jis būdamas įpareigotas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutartimi laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., Stoties g. 3 ir nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. K. iki bylos (Nr. 57-1-01479-14), kurioje jis įtariamas 2014-09-01 smurtavęs artimoje aplinkoje prieš motiną L. K., nagrinėjimo pabaigos, nevykdė teismo sprendimo: 2014-10-08 apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia prieš motinos L. K. valią siekdamas užeiti į namus ir prisiartinti prie name tuo metu buvusios L. K., išdauždamas namo lango stiklą ir pro langą patekdamas į namus, esančius adresu Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., Stoties g. 3, pažeidė jam paskirtus įpareigojimus, t. y. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-09-03 nutarties, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str.

Kaltinamasis A. K. posėdžio metu kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad visko gerai neatsimena, nes buvo išgėręs. 2014-09-01 dirbo prie namų, kartu su sūnėnu dengė savo namo stogą, išgėrė. Kaip po to grįžo namo ir kas vyko namuose neprisimena. Mano, kad dėl kažko susinervavo ir dėl to galėjo suduoti mamai, tačiau kaip sudavė neatsimena. Savo kaltę pripažįsta. Dėl įvykusio gailisi.

2014 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, po anksčiau minėto įvykio jis buvo laikinai iškeldintas iš namų, teismas jam uždraudė lankytis namuose ir bendrauti su motina. 2014-10-08 dirbo iki vėlumos, jau iš darbo grįžo išgėręs, nusprendė užeiti pas mamą, nes norėjo persirengti ir paimti kitus batus. Nuėjęs prie namų pradėjo belstis į namo virtuvės langą, prašė mamos, kad jį įleistų, bet ši neįleido, pasakė, kad jis girtas, todėl jo neįleis, pradėjo jį įžeidinėti įvairiais žodžiais. Tada jis supykęs paėmė kieme prie lango stovėjusią šluotą ir jos kotu išdaužė namo lango stiklą, pro kurį įlindo į namą. Neturėjo ketinimų nužudyti mamą, tik susinervinęs tai pasakė. Mamos nužudyti jis tikrai nenorėjo ir nesiruošė to daryti, gal mama kažką ne taip suprato, jis norėjo tik iš namų paimti batus. Savo elgesį vertina blogai, gailisi.

Dėl teismo nutarties nevykdymo savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl to, kad nevykdė teismo nutarties nesiartinti prie mamos L. K. ir neiti į namus labai gailisi. Po to, kai buvo iškeldintas iš namų, jis gyveno pas pusseserę Zofiją V. Š. k., Juodšilių sen., Vilniaus r., ji leido jam gyventi ūkiniame pastate.

Nukentėjusioji L. K. posėdžio metu parodė, jog gerai visko nebepamena. Sūnus atėjo girtas, ji jam durų neatidarė. Jis išgėręs būdavo agresyvus. Naktį jo neįleido, sūnus buvo girtas, paėmė pagalį išmušė langą. Kol jis iėjo ji iššoko pro langą. Sūnus kažką šaukė, bet nepamena. Sūnus būna nervingas. Tačiau paskutiniu metu sūnus yra pasikeitęs, ramus, viską dirba, padeda malkas suruošti. Sūnus ateina, padeda, ji duoda valgyti, namie nenakvoja. Prašo nesodinti sūnau į kalėjimą.

L. N. V. parodė, jog K. mama nori K. pasodinti už nieką. Jis grįžo girtas, jo mama iškvietė policiją. Mama atbėgo pas ją ir pasakė, kad kai K.atsibus pradės triukšmauti. Ji nuėjo pas kaimynus iškvietė policiją. Posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Iš byloje esančio nukentėjusiosios L. K. protokolo--pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, jog L. K. nurodė, kad 2014-09-01 apie 22.30 val. jos sūnus A. K., jiems esant namuose adresu Vilniaus r., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini),, trenkė jai į pilvą, grasino užmušti (b .l. 1, 8, 9, 10 ).

Iš byloje esančio nukentėjusiosios L. K. protokolo-pareiškimo dėl grasinimo nužudyti, matyti, jog nurodė, kad 2014-10-08 apie 23.30 val. Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., Stoties g. 3, pas ją atėjęs sūnus A. K. būdamas namo kieme grasino ją nužudyti. Kadangi sūnus anksčiau dažnai prieš ją naudojo fizinį smurtą, dėl to buvo nuteistas, o 2014 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK buvo vėl pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto artimoje aplinkoje, o sūnus buvo iš jos namų iškeldintas, tat tokius grasinimus laiko realiais, sūnaus labai bijo. Jai atsisakius įsileisti sūnų į vidų pastarasis išdaužė lango stiklą, pro kurio angą pateko į namo vidų. Jai tuo metu pavyko pabėgti pro duris. Dėl išdaužto lango stiklo patyrė 30 litų dydžio turtinę žalą. Prašo policijos dėl grasinimo nužudyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b .l. 27).

Iš byloje, esančio įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta - namas, esantis Vilniaus r., Juodšilių sen., Valčiūnų k., Stoties g. 3. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad gyvenamasis namas randasi miške, t. y. vienkiemis iš pirmo žvilgsnio. Namas apaugęs augalais, pirmas namo aukštas iš mūrinių blokelių, namo palėpė iš medinių lentų, stogas šiferinis. Langai mediniai, įėjimo durys su paminkštinimu. Prie namo įėjimo durų, prie sienos atremtos medinės kopėčios, stovi stalas, ant kurio randasi namų apyvokos reikmenys. Šalia stovi šiukšliadėžė. Toliau už namo yra tvora, prie kurios mėtosi daiktai (b .l. 20-23, 62-65).

Iš byloje, esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulės A. P. 2014-09-02 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2014-09-02 0.15 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. F. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus r., Valčiūnų k., Stoties g. 3, smurtauja pranešėjos sūnus. Atvykę į vietą nustatė, kad policiją kvietė L. K., gyv. Vilniaus r., Valčiūnų k. Stoties g. 3. Įvykio vietoje jie nustatė, kad 2014-09-01 apie 22.30 val. L. K. patyrė smurtą nuo savo sūnaus A. K.. Smurtas pasireiškė vienu smūgiu į pilvą bei A. K. grasino nužudyti savo motiną L. K.. Nukentėjusioji L. K. buvo labai susijaudinusi, išsigandusi. Pranešėja L. K. buvo blaivi, A. K. buvo neblaivus. L. K. paaiškino, kad A. K. smurtauja nuolat. Už smurtą prieš ją yra du kartus sėdėjęs kalėjime. A. K. dėl 2014-09-01 įvykio buvo pristatytas į Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. P. P. į policijos įstaigą sulaikytasis elgėsi agresyviai, buvo panaudotos spec. priemonės: antrankiai, guminė lazda, elektros inpulsinis prietaisas TAZER 26 (b .l. 2-4).

Iš byloje, esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriaus. patrulio Ž. B. 2014-10-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-10-08 apie 23.40 val. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu T. K. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Valčiūnų k. girtas sūnus laužiasi pas motiną (pranešėją) į namus. Atvykus į vietą į juos kreipėsi L. K., gim. 1944-09-16 ir paaiškino, kad pas ją į namus atėjo jos sūnus A. K., gim. 1977 m., kuris buvo girtas. Kadangi jinai neatidarė durų jis pradėjo daužyti langus, išdaužęs langą bandė į namus patekti per langą, grasino ją užmušti. Tuo metu jinai pro duris pabėgo iš namų ir paskambino į policiją. Apžiūrėję namus ir kiemą A. K. jie nerado. Namo lango stiklas buvo išdaužtas, aplinkui mėtėsi stiklo šukės. Iš L. K. priimtas pareiškimas. Pridedama išdaužto lango stiklo foto (b .l. 11, 12).

Iš byloje, esančios 2014-09-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties matyti, jog įtariamasis A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu Vilniaus r., Valčiūnų k., Juodšilių sen., Stoties g. 3, ir nesiartinti, nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja L. K. iki bylos nagrinėjimo pabaigos (b .l. 83-84).

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs surinktus įrodymus ir patikrinęs juo teisiamojo posėdžio metu konstatuoja, kad neginčytinai įrodyta, kad 2014-09-01, būdamas neblaivus kaltinamasis A. K. artimoje aplinkoje smurtavo savo motinos atžvilgiu ir veikdamas tiesiogine tyčia savo motinai L. K. 1 smūgį ranka į pilvą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota dėl ko jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos A. T. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).Pagal formuojamą teismų praktiką grasinimas turi būti realus. Grasinimo realumas vertinamas tuo atveju jei yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas taip pat būtina atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo ( LAT 2011-12-13 nutartis 2K-586/2011). Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, kad nukentusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo. Nors A. K. teigia, kad neturėjo ketinimų nužudyti mama , tik susinervinęs taip pasakė, tačiau tai nesudarė pagrindo L. K. nebijoti tokio grasinimo įgyvendinimo, kadangi iš byloje, esančių duomenų matyti, jog A. K. savo motinos atžvilgiu nebe pirmą kartą vartoja smurtą, dėl motinos sumušimo jo atžvilgiu buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai ir anksčiau. Taigi, įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis 2014-10-08 būdamas neblaivus, išdaužęs lango stiklą, žodžiu grasino motiną nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 str. 1 d. Taip pat neginčytinai įrodyta, kad būdamas 2014-09-03 teismo nutartimi įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie nukentėjusiąja ir su ja nebendrauti iki bylos nagrinėjimo pabaigos bei būdamas su šia nutartimi pasirašytinai supažindintas, kaltinamasis nevykdė šio teismo sprendimo, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 245 str.

Kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d.), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Jis prisipažino nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė ir ji jam atleido bei prašė griežtai jo nebausti, nes jai vienai bus sunku gyventi. Be to, skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų pobūdį, pavojingumą ir kaltės formą – tiesioginę tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, darbo biržoje registruotas, baustas administracine tvarka, praeityje 2 kartus teistas, tame tarpe - už tai, kad smurtavo prieš motiną ir vėl padarė analogiškas nusikalstamas veikas esant teistumui, todėl yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.), todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, atsižvelgiant ir į nukentėjusios poziciją, jam skirtinos mažesnės nei vidutinės sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, kurios, esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Esant nedideliam pagrindui manyti, kad išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, atsižvelgiant ir į nukentėjusiosios poziciją, jog prašo sūnaus griežtai nebausti, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, šiuo konkrečiu atveju, bausmės vykdymas atidėtinas.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktini iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

LR (duomenys neskelbtini) str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjant baudžiamąją bylą, kaltinamajam nemokančiam proceso gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir juo buvo paskirtas advokatas A. S.. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o kaltinamasis prašymo užtikrinti jo interesus atstovaujančio gynėjo dalyvavimą nagrinėjant jo bylą pateikęs nebuvo, bei atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį-kaltinamasis nedirba, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

nusprendė:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str. ir nuteisti:

-pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

-pagal BK 145 str. 1 d.- laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

-pagal BK 245 str. 1 d.- 30 parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 65 str. 1 d. 1 p. ,,a“ p. p. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems ) mėnesiams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6, 8, 10 punktus, ir A. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir A. K. skirti įpareigojimą: atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami darbai turi būti atlikti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.