- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-3005-619/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32941-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, Danske Bank A
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, Danske Bank A/S ir nustatė :
Aprašomoji dalis
I. Ginčo esmė
Pareiškėja I. R. padavė skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų, kuriuo prašė panaikinti V. Mitkaus 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879 dėl iš pirmųjų varžytinių neparduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui; pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, kuriais išieškojimas nukreiptas į I. R. nuosavybės teise priklausantį hipoteka įkeistą turtą, ir įpareigoti antstolį šioje vykdomojoje byloje nutraukti išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio hipoteka įkeisto turto, kol nebus užbaigtas skolos išieškojimas iš UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ hipoteka įkeisto turto bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdo išieškojimą dėl 894800,64 EUR skolos, 80,51 EUR žyminio mokesčio ir 2,9 EUR įspėjimo įteikimo išlaidų bei 9 proc. metinių palūkanų iš skolininko UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir įkeistu turtu atsakingos įkaito davėjos pareiškėjo I. R., išieškotojo hipotekos kreditoriaus Danke Bank A/S Lietuvos filialas naudai, išieškojimą nukreipiant į įkeistą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu dėl iš pirmųjų varžytinių neparduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui, antstolis, pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminui, atnaujino vykdymo veiksmus išieškant skolą iš pareiškėjai priklausančio turto tame tarpe ir turto perdavimą išieškotojui. Pareiškėja nesutinka su šiuo patvarkymu, kuriais atnaujinta vykdomoji byla ir tęsiamas turto perdavimas hipotekos kreditoriui ir mano, jog jos kaip subsidiarios skolininkės atžvilgiu antstolio atliekami vykdymo veiksmai yra neteisėti ir nutrauktini iki bus užbaigti priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai iš UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ hipoteka įkeisto turto.
Antstolis Vytautas Mitkus 2015 m. rugsėjo 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl išieškojimo nukreipimo į įkaito davėjai priklausantį įkeistą turtą buvo pateiktas praleidžiant įstatyme numatytą terminą skundui pateikti. Pareiškėja nepateikė prašymo terminui atnaujinti bei nenurodė jo praleidimo priežasčių. Tačiau pažymi, kad antstolio 2015 m. rugpjūčio 19 d. panešimas Dėl iš pirmųjų varžytinių neparduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo nebuvo sprendžiamas joks procesinis klausimas, todėl jis negali būti laikomas antstolio patvarkymu CPK 613 str. prasme ir negali būti skundžiamas. Taip pat pažymėjo, jog vykdomajame dokumente nurodyta aiškiai, į kokį turtą nukreipiamas išieškojimas, jame nenurodoma išieškojimo eilė, todėl antstolis turėjo teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjos turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S atsiliepimu į skundą dėl antstolio veiksmų su juo nesutiko ir prašė palikti jį nenagrinėtą, netenkinus pirmojo prašymo, skundą atmesti. Nurodė, kad pilnai palaiko antstolio patvarkyme, kuriuo jis atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, išdėstytus argumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų nutraukti išieškojimą iš I. R. priklausančio hipoteka įkeisto turto nutraukė, kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmetė. Atmetė pareiškėjos prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenustačius tam būtinumo (CPK 443 str. 5 d.), taip pat atmetė pareiškėjos prašymą į bylą įtraukti UAB „Senamiesčio svečių namai“ suinteresuotu asmeniu, kadangi šios bylos baigtumas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Konstatavo, jog pareiškėja, teikdama skundą, vienu iš reikalavimų prašydama nutraukti išieškojimą iš jai priklausančio hipoteka įkeisto turto, kreipėsi į antstolį praleidusi naikinamąjį 90 d. terminą antstolio veiksmams apskųsti, todėl toks skundas negali būti nagrinėjamas teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepritarė pareiškėjos motyvams, jog antstolis išieškojimą iš jai priklausančio turto vykdo neteisėtai, pažeisdamas hipotekos lakštuose nustatytą turto pardavimo eilę bei pažeidžiant CK 4.195 str. 3 d. nuostatas. Sutiko su antstoliu, jog jo 2015 m. rugpjūčio 19 d. raštas nelaikytinas patvarkymu, tačiau konstatavo, kad CPK 510 str. tvarka skundžiami bet kokia forma atlikti antstolio veiksmai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog antstolis pagrįstai surašė 2015 m. rugpjūčio 19 d. siūlymą sumokėti vykdomojoje byloje susidariusias vykdymo išlaidas (CPK 720 str. Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 p.), kadangi kreditorius sutiko perimti neparduotą nekilnojamąjį turtą bei skundžiamu raštu apie tai informavo pareiškėją. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog hipotekos sandorio esmė – nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti kreditoriaus interesus, tuo atveju, jei skolininkas per nustatytą terminą neįvykdo prisiimtų įsipareigojimų. Vykdomajame dokumente aiškiai nurodyta į kurį įkeistą turtą turi būti nukreiptas išieškojimas, priešingai nei nurodo pareiškėja, šiame dokumente nėra įtvirtintas išieškojimo eiliškumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja I. R. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu tarp pareiškėjos pateiktų argumentų ir rašytinių įrodymų turinio bei antstolio nurodytų faktinių aplinkybių atsirado esminis prieštaringumas, t.y. paaiškėjo, jog galimai yra pasikeitę UAB „Alovės“ akcijų savininkas, nors hipotekos registre toks faktas nėra registruotas. Siekiant teisingai išspręsti bylą šių prieštaravimų pašalinimas yra esminis, tačiau pirmosios instancijos teismas to apskritai nesiaiškino ir netyrė, priešingai, atmetė pareiškėjos reikalavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukti UAB „Senamiesčio svečių namai“. UAB „Alovė“ akcijų perleidimo faktas keičia apeliantės teisinę padėtį, kadangi išnyksta hipotekos kreditoriaus pareiga išieškojimą pirma nukreipti į pagrindinio skolininko įkeistą turtą. Tik nustačius, jog akcijų perleidimas vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir I. R. kaip įkaito davėjos interesų, būtų pagrindas spręsti dėl šioje byloje nagrinėjamų reikalavimų pagrįstumo. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neatskleidė esminių ginčo aplinkybių, susijusių su pagrindinio skolininko UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ įkeisto turto perleidimu kitam juridiniam asmeniui, nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, dėl ko priimta nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Apeliantė taip pat nesutinka, jog dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, reikalaudama įpareigoti antstolį nutraukti neteisėtą išieškojimą kreipėsi praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Apeliantės nuomone, vykdymo procesas yra tęstinis, o šioje byloje keliamas vykdymo veiksmų, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjos nekilnojamąjį turtą teisėtumas, todėl teisiškai negali būti pateisinama situacija, jog vykstant priverstiniam išieškojimui, teismas nesiaiškina antstolio veiksmų teisėtumo, tuo užkertant kelią apginti pažeistus interesus. Apeliantės nuomone, tai, jog vienas iš pirmosios instancijos argumentų atmetant pareiškėjos skundą buvo tai, jog jis tęsiasi ilgą laiko tarpą, įrodo, jog bylą teismas išnagrinėjo paviršutiniškai ir formaliai. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kuriais paliekamas neištirtas antstolio veiksmų teisėtumas negali būti laikomi pagrįstais. Nustačius, jog priverstiniai antstolio vykdymo veiksmai į pareiškėjos įkeistą turtą vykdomi pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, laikytina, jog priimdamas skundžiamą 2015 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymą antstolis atnaujino neteisėtus veiksmus. Skundžiamas patvarkymas ir vėlesnis iš varžytinių nepaduoto turto perdavimo hipotekos kreditoriui aktas, kuriuo jam perduotas pareiškėjos turtas, buvo vykdomi nesulaukus Vilniaus apygardos teismo sprendimo byloje, kurioje buvo nagrinėjamas antstolio 2014 m. gegužės 26 d. patvarkymo teisėtumas, kuriuo paskelbtos apeliantei priklausančio turto varžytinės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Nurodė, kad turto realizavimas vykdomojoje byloje buvo vykdomas teisėtai ir pagrįstai. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja skunde nenurodė jokių argumentų kurie sudarytų pagrindą tenkinti jos skundo reikalavimus. Pareiškėjos argumentai dėl neva UAB „Alovė“ akcininko pasikeitimo yra nepagrįsti bei klaidinantys teismą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Alovė“ akcininkai visuomet buvo ne skolininkas UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“, o trečiasis asmuo UAB „Senamiesčio svečių namai“. Neteisingi apeliantės argumentai, jog skolininko sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimas šioje byloje yra užtikrintas tiek paties skolininko, tiek ir svetimo daikto hipoteka. Iš vykdomojo dokumento matyti, kad antstolis išieškojimą turi nukreipti tik į hipoteka įkeistą tretiesiems asmenims I. R. priklausantį turtą (gyvenamąsias patalpas) ir UAB „Senamiesčio svečių namai“ priklausantį turtą (vardines akcijas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas ar pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria civilinė byla dalyje dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti antstolį Vytautą Mitkų nutraukti išieškojimą iš I. R. priklausančio hipoteka įkeisto turto nutraukta dėl praleisto naikinamojo termino, kitoje dalyje pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų atmestas.
Apeliantės įsitikinimu, skundžiama nutartis nepagrįsta ir naikinta, kadangi pirmosios instancijos teismas netenkino jos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kas sąlygojo, kad buvo neatskleistos visos bylos aplinkybės ir teismas visiškai nepasisakė dėl galimai pasikeitusių UAB „Alovė“ akcijų savininko. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
Pažymėtina, jog bylos dėl antstolių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str. 6 p.). Šios bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog žodinio bylos nagrinėjimo būtinumo pareiškėja nepagrindė, o teismas savo iniciatyva tokio būtinumo taip pat nenustatė. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi pareiškėja savo poziciją išsamiai išdėstė skunde dėl antstolio veiksmų, o prašyme skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė dėl kokių priežasčių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo klausimo dėl UAB „Alovė“ akcijų savininko pasikeitimo ir tai sąlygojo neatskleistas bylos aplinkybes. Spręsdamas klausimą dėl UAB „Senamiesčio svečių namai“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šios bylos baigtis neturi įtakos UAB Senamiesčio svečių namai“ interesams. Taip pat pažymėjo, jog šioje byloje jau buvo išnagrinėtas skundas dėl antstolio patvarkymo, įpareigojančio UAB „Senamiesčio svečių namai“ perduoti hipotekos kreditoriui įkeistus vertybinius popierius. Tuo tarpu argumentus, jog įkeistų UAB „Alovė“ akcijų perleidimo faktas keičia I. R. teisinę padėtį ji pateikė tik nagrinėjamame atskirajame skunde. Pažymėtina, kad pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantės teiginiai, jog jos teisinė padėtis pablogėja pasikeitus įkeistų akcijų savininkui, kadangi išnyksta hipotekos kreditoriaus pareiga išieškojimą nukreipti į pagrindinio skolininko įkeistą turtą, laikytini nepagrįstais. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip pagrįstai nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek išieškojimą vykdantis antstolis, vykdomajame dokumente, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos turto, nėra įtvirtintas išieškojimo eiliškumas. Pareiškėjos argumentai, jog būtina nustatyti ar akcijų perleidimas vyko nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir jos interesų, atmestini kaip nepagrįsti, nes minėtos aplinkybės nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja dėl antstolio veiksmų neteisėtumo, reikalaudama nutraukti neteisėtą išieškojimo procesą iš jos turto, kreipėsi praleidusi naikinamąjį terminą. Jos įsitikinimu, išieškojimo procesas yra tęstinis procesas, šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl vykdymo veiksmų, kuriais nukreiptas išieškojimas į pareiškėjos turtą, todėl nepateisinama situacija, kad vykstant išieškojimui teismas nesiaiškina antstolio veiksmų teisėtumo. Nesutiktina su šiais apeliantės argumentais.
Pažymėtina, jog procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Antstolio patvarkymai vadovaujantis CPK 512 straipsniu gali būti skundžiami per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, yra atnaujinamasis terminas, kurį, praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti. Tuo tarpu nustatytas devyniasdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.
Nagrinėjamu atveju, skundžiama nutartimi nustatyta, jog pareiškėja apie veiksmus nukreiptus į pareiškėjai priklausantį hipoteka įkeistą turtą sužinojo dar 2012 m. rugsėjo 6 d., kuomet jai įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos skundo dalis dėl antstolio veiksmų nukreipimo į pareiškėjos turtą teisėtumo nenagrinėtina kaip pareikšta praleidus naikinamąjį terminą. Tuo tarpu apeliantės argumentai, jog viso išieškojimo proceso metu galima kelti klausimą dėl tokio išieškojimo teisėtumo, neatitinka ankščiau nurodyto teisinio reglamentavimo. Vadovaujantis apeliantės logika, vykdymo procesas taptų teisiškai neapibrėžtas, nebūtų užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas, kadangi bet kuriuo metu galėtų būti keliamas klausimas dėl paties išieškojimo proceso teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 651 str. 1 d., antstoliui gavus vykdyti vykdomąjį dokumentą, numatyta pareiga patikrinti ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui ir vykdymo veiksmams pradėti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos I. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.