- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- A15.-503-876/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00096-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. P.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. P. administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad N. P. 2020 m. gegužės 10 d. 3 val. 10 min. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį BMW X70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, t. y. 1,33 promilių girtumas bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonė.
N. P. visiškai prisipažino vairavusi neblaivi, tačiau nesutiko, kad nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
Šalies argumentai
N. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Išvažiavus iš gyvenvietės, kairėje kelio pusėje matė, kad stovi policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais. Pareigūnai neturėjo lazdelės, ji pagalvojo, kad kažkoks iškvietimas prie nuosavo namo ir nuvažiavo. Ji nematė, kad ją vytųsi. Vėliau ją sustabdė prie (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad pro policiją pravažiavo, tačiau ji nesuprato, kad ją stabdė, policijos automobilis stovėjo prie nuosavo namo. Prie (duomenys neskelbtini) sustabdė kiti pareigūnai. Iš antro policijos automobilio pareigūnai nebuvo išlipę, švyturėliai degė. Policijos automobilio švyturėliai tiek pirmu, tiek antru atveju buvo įjungti. Kai važiavo link (duomenys neskelbtini), nematė, kad ją kas vytųsi, prašytų sustoti. Per garsiakalbį negirdėjo, kad jai lieptų sustoti. (duomenys neskelbtini), ji pati sustojo, ne todėl, kad ją kas stabdė. Ji įvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini), pas jos kaimynės seserį. Policijos pareigūnai įvažiavo į kiemą, neprisimena po kiek laiko, gal po 5 min.
Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad moteris išsikvietė pareigūnus į (duomenys neskelbtini) dėl nepageidaujamo asmens. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), pamatė BMW markės automobilį stovintį gatvėje ir per pora namų, kur buvo nurodytas iškvietimas. Pasitiko kieme moteris, kuriai buvo nustatytas 1,88 promilių girtumas. Išsiaiškinus aplinkybes paaiškėjo, kad pati pranešėja ten yra nepageidaujama. Moteris nurodė, kad ją atvežė giminaitis, nors automobilis buvo tuščias. Nuėjus pakalbėti su moters vyru bei išėjus į gatvę, automobilio jau nebuvo. Paskambino vyras, kad vėl ta pati moteris grįžo, tada jie reaguodami važiavo atgal. (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį. Nespėjo išlipti, įjungė švyturėlius, garsinį signalą, tačiau automobilis greičio nesumažino, pralėkė pro juos. Jie apsisuko ir vijosi. Automobilis dideliu greičiu tolo nuo jų. Informavo budėtoją, kad automobilis nestoja. Matė, kad tai tas pats automobilis, kad moteris vairavo. Informavo Kauno pareigūnus, kad blokuotų kelią. Budėtojas nurodė vykti iki kol susitiks Kauno pareigūnus, taip ir darė. Vyko link (duomenys neskelbtini), susitiko (duomenys neskelbtini) su keliais Kauno ekipažais, bet niekas nematė moters su BMW. Išsiskirstė ekipažai, vieni link (duomenys neskelbtini) važiavo, kiti liko. Jie važiavo link (duomenys neskelbtini) atgal ir važiuodami vėl pamatė automobilį. Sustojo, įjungė švyturėlius, apsisukinėjo. Automobilis labai dideliu greičiu pralėkė, ir nusuko link (duomenys neskelbtini). Nereagavo į jų stabdymus. Budėtojas informavo, kad ir Kauno pareigūnams nestojo kelyje link (duomenys neskelbtini). Vėliau Kauno pareigūnai informavo, kad sustabdė automobilį nusukusį link panemunės, (duomenys neskelbtini). Kai jie pamatydavo iš priekio automobilį, įjungdavo garsinį signalą. Jiems vejantis, BMW didindavo greitį, kitų automobilių nebuvo. Negalėjo supainioti, kad jie vejasi kitą automobilį. Vairuotoja ir pirmu, ir antru kartu juos matė, buvo švyturėliai, garsinis signalas. Pirmu atveju jie matė atvažiuojant automobilį iš priekio, matė šviesas. Pamatę jie dairėsi, kur pasistatyti automobilį, kad išlipti stabdyti. Tačiau suprato, kad nesuspės, tada kolega įjungė švyturėlius, garso signalą. Jie sustojo arčiau linijos, kad kuo greičiau apsisukti. (duomenys neskelbtini).
Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas apie buitinį konfliktą. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), vyriškis paaiškino, kad vyksta skyrybų procesas, namas priklauso jam, nenori moters įleisti. Jis nuėjo pas moters sutuoktinį, paklausė ar matė, kas vairavo automobilį, sutuoktinis pasakė, kad jokių kitų asmenų nematė, kad kyla įtarimas, kad sutuoktinė yra pati atvažiavusi. Išėjus iš sodybos, BMW nebuvo. Kilus įtarimui, kad moteris gali vairuoti neblaivi, jie nuvyko link (duomenys neskelbtini). Sustojus, paskambino sutuoktinis, kuris pasakė, kad moteris buvo atėjusi iki sodybos, po to išvažiavo, pati vairuodama. Grįžtant į (duomenys neskelbtini), pro (duomenys neskelbtini), pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį. Jis įjungė švyturėlius ir sustojo. Kitų veiksmų atlikti nespėjo, nes automobilis važiavo dideliu greičiu. Jie važiavo link (duomenys neskelbtini). Susisiekė su budėtoju, kuris susisiekė su Kauno pareigūnais. Kiti pareigūnai laukė (duomenys neskelbtini). Automobilio, kurį stabdė niekur nesutiko. Jie nusprendė grįžti link (duomenys neskelbtini), užkilus į kalną, (duomenys neskelbtini) ribose, pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį iš priekio. Tai buvo tas pats automobilis. Kadangi automobilis važiavo dideliu greičiu, spėjo tik įjungti švyturėlius ir sustoti. Automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), jie apsisuko. Automobilis neįvažiavo į (duomenys neskelbtini), o nusuko link (duomenys neskelbtini). Toliau automobilį stabdė ir persekiojo Kauno rajono pareigūnai, jie atsiliko. Nematė persekiojamo automobilio. Privažiavus (duomenys neskelbtini), Kauno pareigūnai pranešė, kad automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Jie stabdė (duomenys neskelbtini) ribose, kur buvo įjungti švyturėliai, kitų veiksmų nespėjo atlikti. Buvo nakties metas, daugiau automobilių nebuvo. Atstumas, kai įjungė švyturėlius buvo apie 50 metrų. Bandė vytis, bet automobilis greitai tolo. Iki (duomenys neskelbtini) važiuodami automobilio nematė. Antru atveju vėl suspėjo tik įjungti švyturėlius, prie Kauno buvo įjungęs garsinį signalą, bet kai apsisuko. Ten nuokalnė, automobilis buvo atitrūkęs, todėl negali pasakyti ar galėjo girdėti ir matyti. Galvoja, kad jis atliko tiek veiksmų, kiek leido aplinkybės ir laikas. Vairuotojas pamatęs švyturėlius turėtų sustoti kelkraštyje. (duomenys neskelbtini).
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, kad Šakių policijos ekipažui nestojo automobilis ir važiuoja link (duomenys neskelbtini). Atvažiavus ties (duomenys neskelbtini) pastebėtas automobilis, įjungė raudonos mėlynos spalvos švyturėlius ir automobilį sekė iki (duomenys neskelbtini). Prie (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kur nusuko automobilis ir iš galo pribėgo prie automobilio. Pamatė už vairo moteriškę. Automobilis buvo BMW X5 juodas. Matė akivaizdžiai dideliu greičius atvažiuojantį automobilį, įjungė švyturėlius, garso signalo nebuvo įjungtas, atstumas buvo didelis. Atvažinėjantį automobilį pastebėjo prieš 50 m, atvažiuojantis automobilis turėjo pastebėti švyturėlius. Važiavo iš paskos paskui automobilį su švyturėliais apie 10 km. Greitis buvo 160 - 170 km/h. Važiavo tik su švyturėliais, automobilis buvo apie 100 m. nutolęs. Garsinio signalo tokiu atveju negirdėtų. Stabdant iš automobilio nebuvo išlipę. Kai pamatė automobilį, jie įjungė švyturėlius, ir pradėjo važiuoti. Buvo galimybė pasakyti per garsiakalbį, kad sustotų, tačiau mano, kad būtų niekas negirdėję. (duomenys neskelbtini).
Dėl vairavimo esant neblaiviai.
Motyvuojamoji dalis
N. P. kaltę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį įrodo jos pačios visiškas prisipažinimas ir administracinės bylos medžiaga: tarnybiniai pranešimai dėl nustatyto KET pažeidimo (b. l. 1-5), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6), transporto priemonės aprašas (b. l. 7), foto nuotraukos (b. l. 8–12), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 15-16), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 18), išrašas iš vairuotojų registro (b. l. 21) ir kita bylos medžiaga.
Administracinio nusižengimo protokole N. P. veika pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi ji vairavo transporto priemonę – automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas lengvas (1,33 promilės) neblaivumo laipsnis (ANK 422 straipsnio 5 dalis).
Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad ji prisipažįsta dėl šio pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant nuobaudą už šį nusižengimą atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarė vieną iš pavojingiausių pažeidimų, sukeliančiu pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ar gyvybei; į pažeidėjos asmenybę, socialinį statusą – dirbanti, administracine tvarka nebaustas (b. l. 18), neteista (b.l. 19), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir už padarytą nusižengimą skirtina minimalaus dydžio bauda.
Dėl nepaklusimo reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. ANK 426 straipsnio 6 dalyje, yra tiksliai reglamentuoti pareigūnų veiksmai, kuriuos atlikus automobilio stabdymas pripažintinas teisėtu bei kokių veiksmų nepaisymas gali užtraukti ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą atsakomybę. Taigi, ANK 426 straipsnio 6 dalyje, reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Teismų praktikoje yra aiškinama, kad atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (toliau – Instrukcija). Pagal Instrukcijos 25 punktą reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Lietuvos Aukščiausias Teismas, palyginęs teisinį reguliavimą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje su nustatytuoju Instrukcijos 25 punkte, nurodė, jog, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas, tačiau, kita vertus, Instrukcijos 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis byloje Nr. 2AT-18-689/2018; Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-2-348/2020).
N. P. traukiama atsakomybėn už tai, kad nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Už ANK 426 straipsnio 5 dalyje esantį pažeidimą yra numatytos labai griežtos nuobaudos, todėl ir šio nusižengimo inkriminavimui turi būti nustatyti visi detaliai teisės aktuose nurodyti reikalavimai. Taikant ANK 426 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti ir nurodyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole nėra detalizuota kokiu būdu, kurioje vietoje automobilis buvo stabdomas. Posėdžio metu apklausiant liudytojus jie nurodė, kad stabdydami įjungė šviesos švyturėlius, tačiau ne visais atvejais buvo įjungiami garso signalai. Liudytojas D. K. nurodė, kad galėjo pasinaudoti garsiakalbiu, tačiau niekas nebūtų girdėję. Taip pat byloje nėra duomenų, ar ant pareigūnų tarnybinių automobilių buvo švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“, „STOP“. Liudytoja I. R. nurodė, kad jų automobilio buvo tiesiog su švyturėliais, liudytojas D. K. teigė, kad jo vairuojamo automobilio švieslentėje buvo užrašas „POLICIJA“. Prie bylos nėra pridėta duomenų, kuriais remiantis teismas galėtų konstatuoti, jog tarnybiniai automobiliai turėjo tinkamas švieslentes. Šiuo atveju pareigūnai N. P. vairuojamą automobilį nestabdė nei duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties (teigė, jog dėl intensyvaus persekiojimo neturėjo galimybės išlipti iš automobilio), nei per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat nėra duomenų, kad buvo įjungtos specialiomis spalvomis nudažytos ir policijos ženklu pažymėtos automobilio švieslentės su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Šios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti N. P. vairuojamą automobilį neatitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad policijos pareigūnų veiksmas, t. y. tik įjungimas specialiųjų švyturėlių ir garsinio signalo, siekiant sustabdyti konkretų automobilį, negali būti laikomas kaip tinkamas reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdas, kadangi toks reikalavimo išreiškimo būdas nėra reglamentuotas jokiuose teisės aktuose ar policijos veiklą nustatančiose instrukcijose. ANK 426 straipsnio 6 dalyje nurodytas reikalavimas žodžiu per garsiakalbį liepti sustabdyti transporto priemonę yra savarankiškas ir konkretus, o ne papildomas veiksmas stabdant transporto priemones, todėl jo neįvykdymas neleidžia pareigūnų veiksmų laikyti atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Tokio transporto priemonės stabdymo būdo, kai transporto priemonės stabdymas naudojant tik švyturėlius ir garsinį signalą, jokie teisės aktai nereglamentuoja. Taip pat būtina nustatyti, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. P. iš karto įvykio vietoje buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame ji pažymėjo, kad dėl sustojimo ji nesutinka, nes nematė, kad buvo stabdoma. Tai yra nuo pirminių paaiškinimų nuosekliai tvirtino, kad nesuprato, jog yra stabdoma. Posėdžio metu N. P. nurodė, kad matė policijos pareigūnų automobilį su švyturėliais, tačiau ji galvojusi, jog policija atvyko į kitą namą, tai yra ji nesuprato, kad ji turi pareigą sustoti.
Atsižvelgiant į nurodytą teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį dėl N. P. veiksmų nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 punktu, 635– 636 straipsniais, teismas
nutaria:
Nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl N. P. veiksmų pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
N. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir nubausti 800 Eur (trijų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: (duomenys neskelbtini). Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: Nr. (duomenys neskelbtini) akcinė bendrovė (toliau – AB) „Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor bank, AB; Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor bank, AB; Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; Nr. (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.