- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- I-1128-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00304-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- N. L.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Koverovas
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. L. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas N. L. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (T 1, b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – atsakovas, Varėnos rinktinė) vado 2010 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. TE-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui N. L. ir jo perkėlimo į žemesnes pareigas“ ir jam paskirtą tarnybinę nuobaudą bei grąžinti jį į ankstesnes pareigas.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam buvo paskirta viena griežčiausių tarnybinių nuobaudų pagal Vidaus tarnybos statutą (toliau – Statutas), t. y. perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas. Šis įsakymas buvo priimtas remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos (toliau – Imuniteto valdyba) 2009 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-38. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu atliktais informacijos rinkimo ir patikrinimo veiksmais iš esmės buvo pažeista imperatyvi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – Tvarka), o tarnybinio patikrinimo išvada dėl tariamai atliktų tarnybinių pažeidimų surašyta neatlikus išsamaus patikrinimo, nepagrįsta visa turima objektyvia informacija, tarnybinis patikrinimas atliktas šališkai ir tendencingai, todėl pažeistas Statuto 26 straipsnis ir Tvarkos 3 punktas. Pažymėjo, jog Varėnos rinktinės vado pavaduotojas kapitonas E. Č., neturėdamas reikalingų įgaliojimų, rinko informaciją, sudarančią jo asmens duomenis ir nesusijusią su tarnyba. Ši informacija buvo pateikta 2009 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-1558, taigi ji rinkta iki tarnybinio pranešimo pateikimo, t. y. iki atsirandant oficialiam pagrindui atlikti tarnybinį patikrinimą (Tvarkos 6 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Kadangi asmens duomenys buvo rinkti neįgalioto pareigūno ir ne dėl tarnybinio patikrinimo, buvo pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3, 5 straipsniai. Be to, tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, t. y. nebuvo ištirtos visos aplinkybės, nesilaikyta nešališkumo principo dėl įrodymų vertinimo, todėl ir nepagrįstai padaryta išvada apie jo tariamai įvykdytus tarnybinius nusižengimus: nebuvimą tarnyboje darbo metu 2009 m. gegužės 19 d., pasinaudojimą tarnybiniu automobiliu asmeniniais tikslais bei neteisingą darbo laiko apskaitos žiniaraščio užpildymą. Pareiškėjas rėmėsi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A11-178/2005. Pabrėžė, kad tarnybinėn atsakomybėn buvo patrauktas be pagrindo, nes tarnybinio patikrinimo išvada ir ginčijamas įsakymas nebuvo pagrįsti tinkamai nustatytais tarnybiniais pažeidimais (Tvarkos 3 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 29–31) nesutiko su skundu.
Atsakovas nurodė, kad Varėnos rinktinės vado pavaduotojas E. Č., būdamas tiesioginis pareiškėjo vadovas, privalėjo domėtis ir kontroliuoti, ar jam pavaldus pareigūnas tinkamai atlieka tarnybines pareigas ir nepažeidinėja tarnybinės drausmės, todėl, gavęs informacijos, kad jis galėjo pažeisti tarnybinę drausmę, pagrįstai ir teisėtai nusprendė tokią informaciją patikrinti. Todėl jis 2009 m. rugsėjo 21 d. oficialiu raštu kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę FUN2GO LT (toliau – UAB FUN2GO LT), norėdamas sužinoti, ar pareiškėjas naudojosi kartodromų paslaugomis. Gavęs atsakymą, t. y. jau turėdamas pagrįstą informaciją, E. Č. 2009 m. rugsėjo 30 d. tarnybiniu pranešimu informavo Varėnos rinktinės vadą, turintį teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus ir skirti tarnybines nuobaudas, apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pateikdamas iš UAB FUN2GO LT gautus duomenis. Taigi E. Č. jokių duomenų, nesusijusių su jam pavaldaus pareigūno tarnyba, nerinko, jokių apibendrinimų ir išvadų nedarė, paaiškinimų nereikalavo, t. y. jis savarankiškai tarnybinio patikrinimo nepradėjo. Pažymėjo, kad tarnybinis pranešimas apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą turi būti kiek įmanoma pagrįstas, jog būtų pagrindas pradėti tarnybinį patikrinimą. Ginčo atveju tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2009 m. rugsėjo 30 d.; tai matyti iš vado rezoliucijos, užrašytos ant rinktinės vado pavaduotojo E. Č. tos pačios dienos tarnybinio pranešimo. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2009 m. spalio 6 d. tarnybinis patikrinimas vado sprendimu buvo atliekamas ir galutinai atliktas Imuniteto valdyboje, o ne Varėnos rinktinėje. Taigi tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo pradėtas ir atliktas nepažeidus jokių teisės aktų reikalavimų, taip pat ir tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos. Akcentavo, kad tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimų tarnybinių nusižengimų buvo atliktas Imuniteto valdyboje. Tarnybinis patikrinimas atliktas nešališkai ir išsamiai, pagal galimybes ištirtos visos aplinkybės. Pabrėžė, kad pareiškėjas nesistengė, jog tarnybinio patikrinimo metu būtų išaiškintos visos aplinkybės, atsisakė atsakyti į daugelį jam pateiktų esminių klausimų. Tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui pavaldus pareigūnas R. B. paaiškino, kad 2009 m. gegužės 19 d. ryte pareiškėjas nurodė jam paimti tarnybinį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atvykti į Vilnių, tai jis ir padarė. UAB FUN2GO LT kartodrome nuo 13.15 val. kartu su pareiškėju važinėjosi kartingais. Netikėti tokiais pareigūno R. B. parodymais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Be kita ko, jo parodymus patvirtino iš UAB FUN2GO LT gauti rašytiniai įrodymai, kad 2009 m. gegužės 19 d. nuo 13.15 val. kartingais važinėjosi pareiškėjas ir R. B. Pareiškėjo brolio M. L. parodymai tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinti kaip nepagrįsti, nes jis buvo ir yra suinteresuotas padėti broliui išvengti tarnybinės atsakomybės, todėl ir nurodė, kad 2009 m. gegužės 19 d. kartingais važinėjosi ne savo, o brolio N. L. vardu. Atsakovo nuomone, įrašas tarnybinio transporto išvykimo ir atvykimo registracijos knygoje, kad paminėtas tarnybinis automobilis 2009 m. gegužės 19 d. 8.00 val. išvyko, o 8.20 val. atvyko, nepaneigia, jog šis automobilis nurodytą dieną buvo išvykęs į Vilnių. Šias aplinkybes patvirtino pareigūnas R. B., kuris nurodė, kad apie automobilio išvykimą jis pats padarė įrašą paminėtoje registracijos knygoje, tačiau tai padarė parvykęs iš Vilniaus darbo dienos antroje pusėje. Taigi įrašą apie tariamą automobilio atvykimą 8.20 val. padarė kitas asmuo. Iš įrašų apie automobilio išvykimą ir atvykimą aiškiai matyti, kad jie padaryti skirtingu braižu. Todėl tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai konstatuota, kad 2009 m. gegužės 19 d. tarnybinis automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudotas ne tarnybos tikslais ir už tai atsakingas padalinio, kuriam priskirtas paminėtas tarnybinis automobilis, vadovas, t. y. pareiškėjas, nes jis pats šiuo automobiliu ne tarnybos tikslais ir naudojosi. Akcentavo, kad atlikto tarnybinio patikrinimo metu nebuvo pažeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota pareiga surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tiriamo pažeidimo faktą ir tarnautojo kaltę. Pareiškėjas neatsakė į daugelį tikrintojo jam pateiktų klausimų, teigdamas, kad visus reikiamus paaiškinimus jis yra pateikęs, todėl visos turimos su tiriamu pažeidimu susijusios aplinkybės buvo išdėstytos ir įvertintos tarnybinio patikrinimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2009 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštį klaidingai užpildė pareigūnas R. B., o šį žiniaraštį pasirašė Nelegalios migracijos ir prevencijos kontrolės skyriaus viršininko pavaduotoja E. B. Tačiau nustatytos aplinkybės neatleidžia nuo atsakomybės pareiškėjo, kaip Nelegalios migracijos ir prevencijos kontrolės skyriaus viršininko, kuris, nepaisant, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštį buvo pasirašiusi jo pavaduotoja, turėjo įsitikinti, ar skyriaus pareigūnų darbo laiko apskaita teisingai nurodyta žiniaraštyje. Teigė, kad tarnybinio patikrinimo metu tarnybinio nusižengimo sudėtis yra nustatyta. Pareiškėjo veiksmuose nustatyta ne vieno, o kelių tarnybinių nusižengimų sudėtys, kurios nurodytos tarnybinio patikrinimo išvadoje. 2009 m. gegužės 19 d. asmeniniais tikslais panaudodamas tarnybinį automobilį ir šią dieną, o taip pat ir 2009 m. gegužės 21 d., tarnybos (darbo) metu važinėdamasis kartingais Vilniaus mieste, pareiškėjas padarė tyčinius veiksmus, t. y. pareigūno kaltės forma pasireiškė tiesiogine tyčia. Skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į tarnybinių nusižengimų pobūdį, į tai, kad pareigūnas nebuvo nuoširdus ir turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą – už analogišką tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu (T 1, b. l. 198–209) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, sprendžiant, ar pareiškėjo skundas yra pagrįstas, būtina išnagrinėti: pirma, ar 2009 m. gegužės 19 d. pareiškėjas buvo darbe, ar ne; antra, ar 2009 m. gegužės 19 d. pareiškėjas (ne)teisėtai pasinaudojo tarnybiniu automobiliu; trečia, ar pareiškėjas nekontroliavo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas taip pat kelia klausimus: pirma, ar Varėnos rinktinės vado pavaduotojas E. Č. iki tarnybinio patikrinimo pradžios turėjo teisinį pagrindą rinkti duomenis apie pareiškėją; antra, ar tarnybinis patikrinimas vyko objektyviai ir nešališkai; trečia, ar pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas nebuvo pažeistas, t. y. teismo posėdyje buvo pasėta abejonė, kad pareiškėjas buvo perkeltas į dviem pakopomis žemesnes pareigas. Teismas, spręsdamas, ar 2009 m. gegužės 19 d. pareiškėjas buvo darbe, ar ne, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad Imuniteto valdybos 2009 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-38 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2009 m. gegužės 19 d. apie 13 val. pramogavo kartodrome, esančiame laisvalaikio ir pramogų centre „Panorama“, Vilniuje, Saltoniškių g. 9; pareiškėjas tai atliko tarnybos metu, pažeisdamas Varėnos rinktinės vado 2009 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 4-250 „Dėl Varėnos rinktinės valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbo ir poilsio laiko nustatymo“ (toliau – Varėnos rinktinės vado 2009 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 4-250) 1.1.1 punkto reikalavimus, taip pat šio įsakymo 1.6 punkto reikalavimus, nes važinėjimasis kartodrome apskritai nesusijęs su jo tarnyba. Konstatavus šias aplinkybes, nėra nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, kad pareiškėjas nepažeidė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) vado 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 4-228 patvirtintų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų elgesio taisyklių (toliau – Elgesio taisyklės) 6.4 bei 6.5 punktų reikalavimų. Teismas, spręsdamas, ar 2009 m. gegužės 19 d. pareiškėjas (ne)teisėtai pasinaudojo tarnybiniu automobiliu, atsižvelgęs į aukščiau paminėtas nustatytas aplinkybes, akcentuodamas kartu su pareiškėju buvusio R. B. paaiškinimus, padarė išvadą, kad pareiškėjas panaudojo tarnybinį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeniniais tikslais – nuvažiuoti į Vilnių papramogauti kartodrome. Įvertinęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 3, 6 punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2004 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-165 patvirtintos Vykimo tarnybiniu transportu už struktūrinio padalinio veiklos ribų tvarkos (toliau – Vykimo tarnybiniu transportu tvarka) 11 punktą, nustatęs, jog paminėtas tarnybinis automobilis buvo priskirtas Varėnos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriui, todėl už jo panaudojimą ne tarnybos tikslais buvo atsakingas pareiškėjas, teismas padarė išvadą, kad Imuniteto valdybos 2009 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-38 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2009 m. gegužės 19 d., panaudodamas šį tarnybinį automobilį asmeniniais tikslais, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 3, 6 punktų, Elgesio taisyklių 6.4, 6.5, 13.7 punktų, Vykimo tarnybiniu transportu tvarkos 11 punkto reikalavimus. Teismas, spręsdamas, ar pareiškėjas nekontroliavo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo, įvertino Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2007 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 4-1000 patvirtinto Varėnos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 14 punktą. Nustatęs, kad pareiškėjas bei R. B. pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį 2009 m. gegužės 19 d. visą darbo dieną, t. y. 8 val. ir 15 min., buvo darbe, nors iš tikrųjų 2009 m. gegužės 19 d. apie 13 val. jie pramogavo kartodrome, t. y. nebuvo darbe, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neužtikrino, kad 2009 m. gegužės mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis atitiktų tikrovės faktus, taigi neužtikrino darbo drausmės laikymosi. Šiuo aspektu Imuniteto valdybos 2009 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-38 pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas, nekontroliuodamas paminėto skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo mechanizmo, pažeidė Pareigybės aprašymo 14 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo veikos, atliktos 2009 m. gegužės 19 d. (ar dėl tos dienos įvykių), sudaro tarnybinį nusižengimą, nes jose yra tiesioginės tyčios forma. Vien tai, kad Imuniteto valdybos 2009 m. gruodžio 3 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 27-38 nėra konstatuota, jog pareiškėjas padarė paminėtas veikas tiesioginės tyčios forma, nesudaro pagrindo laikyti šią išvadą neteisėta, neišsamia, nepagrįsta. Būtent todėl nėra nei prielaidų, nei sąlygų konstatuoti, kad buvo pažeistas Tvarkos 3 punktas. Teismas nurodė, kad Tvarkos 6 punkte numatyta, kada pradedamas tarnybinis patikrinimas. Tačiau, vykdant pavaldžių pareigūnų tarnybos kontrolę, informaciją, ką pavaldūs pareigūnai veikia tarnybos laiku, juos kontroliuojantys pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą rinkti, nes priešingu atveju nebūtų įmanoma įgyvendinti Statuto 3 straipsnio 5 dalyje numatyto skaidrumo principo, pagal kurį bet kokia pareigūno tarnybinė veikla turi būti vieša ir skaidri. Todėl Varėnos rinktinės vado pavaduotojas E. Č. iki tarnybinio patikrinimo pradžios turėjo teisinį pagrindą rinkti duomenis apie pareiškėją, ką jis veikia tarnybos metu. Tai, kad Varėnos rinktinės vado pavaduotojo E. Č. 2009 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (21/19)-12-2752 buvo gauta informacija, ką pareiškėjas veikia ne tik tarnybos metu (2009 m. gegužės 19 d.), bet ir kitomis dienomis, nesudaro pagrindo teigti, jog informacija apie pareiškėjo 2009 m. gegužės 19 d. veiklą yra gauta įstatymų neleistinais būdais. Kitos informacijos teismas ir nevertino. Teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad tarnybinis patikrinimas vyko neobjektyviai ir šališkai. Tarnybinį patikrinimą atliko Imuniteto valdyba, tarnybinis patikrinimas buvo perimtas 2009 m. spalio 6 d. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą dėl perkėlimo į dviem pakopomis žemesnes pareigas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 358, Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo 7, 9 punktais, pareiškėją perkėlus iš A13 į A10 kategoriją, nebuvo pažeista nuostata, kad jis buvo perkeltas į viena pakopa žemesnes pareigas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta įgalioto pareigūno, nepažeidžiant įstatyme nustatytų terminų (per 30 dienų nuo tarnybinės išvados gavimo – Varėnos rinktinėje ji gauta 2009 m. gruodžio 8 d., tarnybinė nuobauda paskirta 2010 m. sausio 5 d.), teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Varėnos rinktinės vado 2010 m. sausio 5 d. įsakymas Nr. TE-1 paliktinas nepakeistas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1–4) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Informacija, nesant įgaliojimo, apie jį rinkta dar iki atsirandant oficialiam pagrindui atlikti tarnybinį patikrinimą (Tvarkos 6 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004). Teismas tinkamai neįvertino šių teisės klausimų ir tarnybinio patikrinimo pradžios aplinkybių. Pažeistos imperatyvios taisyklės, nustatančios tarnybinių patikrinimų tvarką. Pakeitus pareigybės kategoriją iš A13 į A10, pareigos buvo pažemintos ne viena, o trimis pakopomis.
2. Neteisingai įvertinti jo kaltės klausimai tiek dėl viešųjų ir privačių interesų painiojimo, tiek dėl klaidų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Paskyrus tarnybinę nuobaudą aprašytomis aplinkybėmis, buvo pažeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A4-678/2004, 2005 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A11-178/2005). Skiriant tarnybinę nuobaudą bendro pobūdžio atsakomybės principų pagrindu už tarnybinio automobilio netinkamą panaudojimą ir neteisingą darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą, kai abu atvejai yra susiję su kitų asmenų veiksmais, jo kaltė nebuvo nustatyta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 11–13) prašo atmesti apeliacinį skundą.
Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai išanalizavo tarnybinio patikrinimo pradėjimo aplinkybes, visas bylos faktines aplinkybes bei pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas teisėtai, objektyviai ir nešališkai atliktas. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismo sprendime neteisingai įvertinti pareiškėjo kaltės klausimai dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje ir dėl klaidų darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad, perkėlus pareiškėją iš A13 į A10 kategoriją, nebuvo pažeista nuostata, jog jis buvo perkeltas į viena pakopa žemesnes pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2010 m. sausio 5 d. įsakymo bei 2009 m. gruodžio 3 d. patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados (kuri laikytina motyvuojamąja skundžiamo įsakymo dalimi) matyti, jog tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas – pareiškėjui paskirta už tai, kad jis pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktus, Elgesio taisyklių 6.4, 6.5 ir 13.7 punktus, Vykimo tarnybiniu transportu tvarkos 11 punktą bei Pareigybės aprašymo 14 punktą. Iš pareiškėjo teismui paduoto skundo matyti, kad jis ginčija šios tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės dėl trijų priežasčių: pirma, kad buvo pažeista Tvarkos nustatyta tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka (pagal pareiškėją, šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad pirminė informacija apie jo tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą buvo jo tiesioginio vadovo renkama, pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, todėl šia informacija grindžiama tarnybinio patikrinimo išvada bei pats jo skundžiamas įsakymas yra neteisėti ); antra, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti tarnybinių nusižengimų faktai nėra įrodyti; trečia, kad negali būti pripažintas kaltu dėl netinkamo darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymo ta prasme, kad vien toks faktas neįrodo jis, kaip padalinio vadovo, atsakingas už teisingą žiniaraščio pildymą, netinkamai kontroliavo šio žiniaraščio pildymą.
Pasisakydama dėl pirmos grupės pareiškėjo nurodytų argumentų, kolegija pažymi, kad teisinius santykius dėl tarnybinio patikrinimo paskyrimo ir jo atlikimo reglamentuoja Statuto 26 straipsnio 6 ir 10 dalys bei atitinkamos Tvarkos nuostatos. Todėl, sprendžiant tarnybinio patikrinimo (dėl tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo) procedūros teisėtumo klausimą, yra būtina vadovautis šių teisės normų nuostatomis. Kalbant apie nurodytos procedūros pradžios teisėtumą, taikytini Statuto 26 straipsnio 6 dalis (pagal ją, esant duomenų apie pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas) ir Tvarkos 6 punktas (pagal kurį tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau - informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui (toliau - tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą). Iš nurodytų teisės normų matyti, kad pagrindu pradėti tarnybinį patikrinimą gali būti bet kokia (bet kokiu būdu gauta) informacija apie galimai padarytą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Tai reiškia, kad tokios informacijos atsiradimo šaltinis arba jos gavimo būdas (nors ir tariamai neteisėtas) savaime negali nulemti tolimesnės procedūros (aplinkybių dėl tariamai padaryto nusižengimo tyrimo ir vertinimo) teisėtumo. Pažymėtina, kad paties tarnybinio patikrinimo paskyrimas suponuoja, kad iš pirminio šaltinio gauta informacija turi būti patikrinta, aktyviai dalyvaujant šiame patikrinimo procese pareigūnui, dėl kurio tariamai neteisėtų veiksmų toks patikrinimas buvo pradėtas. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje formaliu pagrindu pradėti pareiškėjo atžvilgiu tarnybinį patikrinimą buvo jo tiesioginio vadovo 2009 m. rugsėjo 30 d. tarnybinis pranešimas, t. y. Statuto 26 straipsnio 6 dalyje tiesiogiai nurodytas tokios procedūros pradėjimo pagrindas.
Pasisakant dėl kolegijos sąlyginai įvardintos antros pareiškėjo argumentų grupės, pažymėtina, kad iš esmės jie paliečia fakto (faktinių aplinkybių) nustatymo problemą. Šiuo klausimu kolegija pažymi, kad faktinės administracinės bylos aplinkybės yra nustatomos pagal įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnyje. ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi byloje esantys duomenys apie pareiškėjo nebuvimo tarnyboje 2009 m. gegužės 19 d. aplinkybes (dėl paties nebuvimo tarnyboje fakto, priežasčių ir teisinę reikšmę turinčių šį faktą lydinčių aplinkybių) laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal šią straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje paminėto tarnybinio tyrimo metu buvo surinkta ir įvertinta nauja informacija apie galimai padarytus pareiškėjo tarnybinius nusižengimus, taip pat buvo gauti ir kitos turimos informacijos kontekste įvertinti paties pareiškėjo atitinkami paaiškinimai. Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir jiems pritardama, daro išvadą, kad pareiškėjo šiuo klausimu pateikti argumentai (pažymėtina, kad iš esmės jie yra deklaratyvūs) nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados apie tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų tarnybinių nusižengimų fakto nustatymą. Apeliaciniame skunde pateikti argumentai, kolegijos manymu, nėra pakankami daryti kitokias, negu pirmosios instancijos teismo padarytas, byloje esančių įrodymų vertinimo išvadas.
Pasisakydama trečiuoju iš aukščiau nurodytų klausimu, kolegija pažymi, jog nagrinėjamos situacijos ypatumas pasireiškia tuo, kad neteisingų darbo laiko apskaitos duomenų buvimu yra (buvo) suinteresuotas pats pareiškėjas. Tai matyti iš tarnybinio patikrinimo eigoje jo pasirinktos pozicijos, kad paminėtą 2009 m. gegužės 19 d. jis nebuvo palikęs tarnybos vietos (jis buvo nurodęs, kad, pramogaujant paminėtame kartodrome, jo vardu buvo pasinaudojęs jo brolis). Pažymėtina, kad tokią poziciją pareiškėjas, be kita ko, grindė būtent formaliais (neteisingais) paminėto žiniaraščio duomenimis. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į pareiškėjo tarnybinę pareigą kontroliuoti žiniaraščio apie darbo laiką pildymo teisingumą, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas pažeidė Pareigybės aprašymo 14 punktą, kolegijos pripažintina pagrįsta.
Pasisakydama dėl apelianto argumentų dėl „vienos pakopos“ taisyklės pažeidimo, kolegija pirmiausia pažymi, kad šie argumentai (toks skundo pagrindas) nebuvo nurodyti pareiškėjo teismui paduotame skunde. Todėl, sprendžiant šį klausimą, būtina vadovautis teismui paduoto skundo nagrinėjimo ribų taisyklėmis. Kolegija taip pat pažymi, kad vis dėlto pirmosios instancijos teismas aptarė šiuos abejonės forma pareiškėjo pateiktus argumentus. Kolegija, patikrinusi šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo nurodytą atsakymą į šias pareiškėjo abejones, sutikdama su teismo nurodytais motyvais, nenustato pagrindo daryti kitokią, negu pirmosios instancijos teismo padarytą, išvadą.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu.
Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.