- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-16
- Bylos Nr.
- e2KT-111-790/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01143-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Advokatai
- Jonas Stankevičius
- Kategorijos
susipažinęs su Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-17080-1135/2024,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos apeliaciniam teismui Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi perduotas išspręsti ieškovės J. G. atstovo advokato Jono Stankevičiaus 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu pareikštas nušalinimas Šiaulių apylinkės teismui ir prašymas perduoti civilinę bylą Nr. e2-17080-1135/2024 nagrinėti kito apygardos veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.
2. Ieškovės J. G. atstovas advokatas J. Stankevičius 2024 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad teisė pasirinkti bylos teismingumą priklauso ieškovei, todėl byla turėtų būti perduota nagrinėti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja atmetė ieškovės atstovo prašymą perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams. Bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose yra suvaržoma ieškovės teisė pateikti įrodymus, remtis liudytojų parodymais, nes ieškovė ir liudytojai negalės dalyvauti teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu, duoti parodymus byloje.
Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami
3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje. Remiantis CPK 69 straipsnio 1 dalimi, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas.
5. Vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, šio straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, jeigu nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą, klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
6. Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
7. Ieškovės J. G. atstovas advokatas J. Stankevičius kelia abejones dėl visų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, tokias abejones grįsdamas aplinkybėmis, kad ieškovė turi teisę pasirinkti, kuriam teismui byla yra teisminga, todėl byla pagal teismingumą turėtų būti nagrinėjama kitame teisme, t. y. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose. Ieškovės atstovo teigimu, nagrinėjant bylą Šiaulių apylinkės teisme yra ribojama ieškovės galimybė teikti įrodymus, remtis liudytojų parodymais.
Šalies argumentai
8. Ieškovės J. G. atstovo advokato J. Stankevičiaus nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo patenkinti pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo nušalinimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam teismui. Pareiškimas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis dėl civilinę bylą Nr. e2-17080-1135/2024 nagrinėjančios teisėjos priimtų procesinių sprendimų ir bylos nagrinėjimo vietos teismo, t. y. jog teisėja neperdavė nagrinėti bylos pagal ieškovės atstovo prašymą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams. Atkreiptinas dėmesys, kad nesutikimas su teisėjų priimtais procesiniais sprendimais savaime nėra pagrindas nušalinti visus atitinkamo teismo teisėjus. Aplinkybių, dėl kurių visi Šiaulių apylinkės teismo teisėjai būtų suinteresuoti nagrinėjamos civilinės bylos baigtimi ar atskirų procesinių klausimų rezultatu atsakovas nenurodė. Viena vertus, sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019). Ieškovė, nesutikdama su jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, turi teisę juos ginčyti CPK nustatyta tvarka ir CPK numatytais atvejais, o ne naudotis nušalinimo institutu, nurodydama nesutikimą su jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais. Kita vertus, ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl jos teisių suvaržymo bylą nagrinėjant Šiaulių apylinkės teisme nėra pagrįstos objektyviais duomenimis ir nesudaro pagrindo spręsti dėl šio teismo visų teisėjų nušalinimo. Ta aplinkybė, kad civilinė byla nagrinėjama Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose neužkerta kelio ieškovei pasinaudoti visomis CPK jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.
9. Taigi, ieškovės J. G. atstovas advokatas J. Stankevičius pareiškimo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl visų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-17080-1135/2024. Dėl šių priežasčių ieškovės J. G. atstovo advokato J. Stankevičiaus pareiškimas dėl Šiaulių apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-17080-1135/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam kito apygardos veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkinami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės J. G. atstovo advokato Jono Stankevičiaus pareiškimo dėl Šiaulių apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-17080-1135/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam kito apygardos veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui netenkinami.