Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2153-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-03
Bylos Nr.
1-2153-1122/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19147-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
I. V.
Advokatai
Gediminas Lukaševičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2153-1122/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19147-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Karolinai Šlapšinskienei,dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui,kaltinamajai I. V.,jos gynėjui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, o būtent:

ji 2022 m. gegužės 28 d. apie 20.21 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,98 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais I. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji I. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir paaiškino, kad 2022 m. gegužės 27 d. vakare buvo darbo pobūvis, papietavo mieste, vėliau su drauge atsiskyrė nuo pobūvio ir ėjo švęsti dviese. Gėrė stiprius alkoholinius gėrimus – viskį, tekilą, po to apie vidurnaktį su taksi parvažiavo namo. Miegojo maždaug iki 14-15 val., jautėsi labai blogai, kaip apsinuodijusi alkoholiu. Tada pasidarė didžiulę taurę kokteilio iš degtinės su toniku, įsipylė sulčių ir visą išgėrė. Galvojo, kad bus geriau, eis pamiegoti. Tuo metu jai pradėjo skambinėti tėvas, kuris gyvena vienas (duomenys neskelbtini). Jis yra po dviejų (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), dabar ir (duomenys neskelbtini) serga su (duomenys neskelbtini). Tėvas primygtinai skambino (paskutinį kartą skambino apie 17.40 val.) ir prašė atvežti jam vaistų, nes buvo likusi paskutinė tabletė, ji sutiko atvežti. Paskui pasižiūrėjo, kad vyro nėra namie, jis išvažiavęs, sūnus gyvena atskirai. Jeigu vyras būtų buvęs namuose, pati nebūtų važiavusi. Norėjo paprašyti kaimyno, kad nuvežtų, tačiau kadangi buvo šeštadienis, nieko nebuvo. Vakare, pagalvojo, kad važiuoti netoli, nuvažiuos (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo jos namų iki tėvo maždaug 12 km, važiavo pro miškelį. Nuo to, kai išgėrė taurę kokteilio buvo praėję apie 3-4 val. Alkoholį buvo vartojusi tiek išvakarėse, tiek ir tą pačią dieną. Nuvažiavo pas tėvą, atidavė vaistus, suruošė visus vaistus kitai savaitei. Pas tėvą pabuvo neilgai, maždaug valandą, gal mažiau, kadangi labai blogai jautėsi, pasakė, kad turi važiuoti. Tėvas nesuprato, ar ji buvo išgėrusi, nes po dviejų (duomenys neskelbtini) jis nelabai adekvatus, sunkiai juda ir nelabai mato. Atsisėdo už vairo ir išvažiavo namo. Savijauta buvo tragiška, net nepagalvojo, kad jos kraujyje gali būti tiek alkoholio. Galvojo, kad tiesiog yra apsinuodijusi alkoholiu. Netoli savo namų, maždaug 300-400 m atstumu, suko į dešinę, užkabino bortelį ir išlūžo ratas. Apgadino tik savo automobilį. Išlipo iš automobilio, apėjo kelis kartus svirduliuodama, buvo streso būsenos, paskambino vyrui, pasakė, kad jai nulūžo ratas, jis atėjo pasižiūrėti ir tuo metu kaip tik atvažiavo policija, liepė jai pūsti, įpūtė labai daug, galimai 2,98 promiles. Pareigūnai paėmė iš jos parodymus ir atvežė iki namų, nes buvo visai netoli, automobilį išgabeno į aikštelę. Savo poelgį vertina labai blogai, gėda ir prieš save, ir prieš vyrą, vaikus, tėvą, tai bus jai gera pamoka. Labai džiaugiasi, kad daugiau niekas nenukentėjo. Pažada, kad toks jos elgesys nepasikartos. Teisę vairuoti turi nuo 1990 m., tai yra pirmas toks įvykis, dėl savo poelgio labai gailisi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta I. V. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. gegužės 27 d. vėlai vakare, apie 21.00 val., su drauge šventė mieste. Ji vartojo stiprius alkoholinius gėrimus, ką tiksliai ir kiek gėrė, nurodyti negali, tai buvo daugiausia alkoholiniai kokteiliai ir kiti stiprieji alkoholiniai gėrimai, tokie kaip tekila ir viskis. Mieste prabuvo maždaug iki 2 val. nakties. Namo grįžo su taksi automobiliu. 2022 m. gegužės 28 d. apie 14.00 val. ar 15.00 val. atsikėlė, jos savijauta buvo labai prasta. Nusprendė, kad reikia atsigerti alkoholinio kokteilio, pasidarė jį su degtine, kokteilyje buvo apie 100 ar 120 mililitrų degtinės, jame taip pat buvo toniko ir sulčių. Išgėrusi kokteilio, atsigulė pamiegoti, po kurio laiko jai kelis kartus paskambino jos tėvas (paskutinis skambutis buvo 17.36 val.), kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Tėvas jos paprašė atvežti vaistų, kadangi jis yra po dviejų (duomenys neskelbtini) ir negali nutraukti tam tikrų vaistų vartojimo. Ji jam vaistus buvo nupirkusi jau 2022 m. gegužės 27 d. ir laikė pas save namuose. Apie 18.30 val. susiruošė važiuoti pas tėvą, kadangi namuose jos sutuoktinio nebuvo, niekas kitas jam tų vaistų nuvežti negalėjo. Po savaitgalio nebuvo nei vieno kaimyno, kurio galėtų paprašyti nuvežti tuos vaistus. Ji turėjo važiuoti pati, neturėjo kitos išeities, labiau jautėsi apsinuodijusi alkoholiu, negu apsvaigusi. Nuvažiavo iki tėvo, jam atidavė vaistus, kurį laiką pas jį pabuvo, būnant pas tėvą alkoholio nevartojo ir apie 20.00 val. išvažiavo iš tėvo namų. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pajuto, kad sujudėjo automobilis, pagalvojo, kad jai nulūžo ratas arba įvažiavo į duobę, tuomet sustojo. Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad su priekiniu dešinės pusės ratu užkabino kelio bortelį. Paskambino vyrui, pasakė, kad jai nulūžo ratas. Vyras atvažiavo iki jos ir paskui jį iškart atvažiavo policijos pareigūnai, nežino, kas iškvietė policijos pareigūnus. Ji automobiliu važiavo viena, niekas nematė, kad ji neblaivi vairavo automobilį, jos tėvui irgi nesukėlė įtarimų jos būsena, kadangi jis yra sergantis žmogus, nelabi gerai orientuojasi aplinkoje po (duomenys neskelbtini). Automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. Labai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivi, tai buvo pirmas kartas, nesitikėjo, kad tiek įpūs (b. l. 59–61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. Š. parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 20.21 val. tarnybos metu, dirbant ekipaže V1856 kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-ojo būrio vyr. patruliu D. B., gavo pranešimą iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link Vilniaus automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant šaligatvio borto ir negali išvažiuoti. Anot pranešėjo, automobilį vairavusi moteris galimai yra neblaivi. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), apie 20.29 val. pastebėjo pirmoje eismo juostoje stovintį automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad automobilyje, vairuotojo vietoje sėdi moteris. Ji automobilyje sėdėjo viena. Jam priėjus prie automobilio, vairuotoja atidarė langą. Pasiteiravo vairuotojos, kas nutiko, tačiau moteris į klausimą neatsakė, nieko nepaaiškino. Paprašė moters pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotoja pateikė vairuotojo pažymėjimą. Patikrinus dokumentus, paaiškėjo, kad vairuotoja yra I. V.. Pakartotinai pasiteiravus moters, kas nutiko, ši paaiškino, kad viskas gerai ir ji jau išsikvietė pagalbą. Jai kalbant, jautė nuo jos sklindantį alkoholio kvapą. Moters judesiai jam pasirodė sulėtėję, nekoordinuoti. Pasiteiravus, ar I. V. vartojo alkoholinius gėrimus, ji atsakė, kad šiandien vartojo, tačiau tiksliau kada – nepasakė. Taip pat vairuotoja nenurodė kokį alkoholį, bei kokį jo kiekį išgėrė. Vairuotoja buvo informuota apie tai, kad bus reikalinga pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Apie 20.32 val. patikrinus jos blaivumą alkotesteriu pirmą kartą, buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumas. Praėjus 17 min., apie 20.49 val., pakartotinai patikrinus alkotesteriu, I. V. nustatytas 3,18 promilių neblaivumas. I. V. buvo paaiškinta, kad dėl jos veiksmų bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jai buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Jo akivaizdoje moteris alkoholio nevartojo, su savimi alkoholio neturėjo. Siekiant patikslinti įvykio aplinkybes, buvo susisiekta su pranešėju V. K., kuris sutiko atvykti į įvykio vietą ir paaiškino, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 20.10 val. jam važiuojant savo automobiliu (duomenys neskelbtini) kryptimi, ties „(duomenys neskelbtini)“, prie (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo pirmojoje eismo juostoje važiuojantį minėtą „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjo teigimu, automobilis, vairuojamas moters, vingiavo per dvi eismo juostas, manevravo per kelią, kol atsitrenkė į kelio bortą ir sustojo. Pranešėjo teigimu, moteris automobilyje buvo viena. Automobiliui sustojus, V. K. išlipo ir priėjo prie moters, pasiteiravo, ar jai nereikia pagalbos, tačiau vairuotoja atsakė, kad pagalba jai nereikalinga. V. K. nurodė, kad jam pasirodė, jog vairuotoja galimai neblaivi, kadangi ji kalbėjo nerišliai, nuo jos buvo juntamas alkoholio kvapas. Dėl šios priežasties V. K. paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Kaip nurodė V. K., jo akivaizdoje moteris alkoholio nevartojo, tačiau jis išvažiavo iš įvykio vietos nesulaukęs policijos pareigūnų. Automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21. Filmuota BODY1815 (b. l. 32–34).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio P. Š. 2022 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip ir jo liudytojo apklausos protokole (b. l. 9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. apie 20.10 val. važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini), Vilniaus kryptimi. Prie (duomenys neskelbtini) pastebėjo pirmoje eismo juostoje važiuojantį automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jam sukėlė įtarimų automobilio vairavimas, kadangi jis pavojingai manevravo, buvo sukėlęs avarinę situaciją, kai vos neatsitrenkė į kelio atitvarą. Tai pamatęs, nusprendė važiuoti iš paskos minėtam automobiliui, jau buvo besiruošiantis skambinti pagalbos 112 numeriu, kai minėtas automobilis atsitrenkė į šaligatvio bortelį ir pats sustojo. Automobiliui sustojus, paskambino 112. Apvažiavo minėtą automobilį (sustojo priešais „Mitsubishi“ automobilį) ir iškart nuėjo prie minėto automobilio paklausti, ar nereikia vairuotojui pagalbos. Priėjęs prie automobilio „Mitsubishi“, pamatė, kad vairuotojo pusėje, vairuotojo sėdynėje sėdi moteris. Paklausė, ar reikia jai pagalbos, ji atsakė, kad nereikia. Suprato, kad moteris yra apsvaigusi nuo alkoholio, tai suprato iš bendro vaizdo, ji bendravo nenoriai, vėliau jam nuėjus prie savo automobilio, ji išlipo iš automobilio „Mitsubishi“ ir vaikščiodama aplink savo automobilį svirduliavo. Jis nelaukęs policijos nuvažiavo, kadangi matė, jog automobilio „Mitsubishi“ priekinis ratas yra apgadintas ir automobilis važiuoti negalės. Jo akivaizdoje vairuotoja alkoholinių gėrimų nevartojo. Automobilyje „Mitsubishi“ daugiau asmenų nebuvo, tik vairuotoja. Jos vairavimą matė ir jo sutuoktinė S. K.. Nuo to laiko, kai pastebėjo minėtą automobilį, iki tol, kol jis sustojo atsitrenkęs į bortelį, jo iš akiračio pametęs nebuvo, visą laiką važiavo iš paskos ir jį stebėjo (b. l. 37–40). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir liudytojo V. K. 2022 m. gegužės 28 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 35).

Policijos įvykių registracijos (BIRT ataskaitų žiūryklės) duomenimis, 2022 m. gegužės 28 d. 20.11 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog važiuojant iš (duomenys neskelbtini) link Vilniaus, automobilis „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant bortelio, negali išvažiuoti. Pranešėjas V. K. įtaria, kad vairuotoja neblaivi, nes važiuodama vinguriavo. Šiuo metu vairuotoja išlipusi iš automobilio (b. l. 3).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad I. V. 2022 m. gegužės 28 d. pirmo patikrinimo alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARFM-0207 (patikros sertifikato Nr. 1709994) metu, t. y. 20.32 val. buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 20.49 val. I. V. nustatytas 3,18 promilių neblaivumas. Akte taip pat nurodyta, kad jai nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Be to, įvertinus bendrą būklę, nustatyta, kad I. V. negalėjo eiti tiesia linija – pėda po pėdos, bei stovėdama negalėjo pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs). Kaltinamoji tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo nustatymo aktą pasirašė (b. l. 12).

Alkotesterio rodmenys (kvitai) patvirtina, kad 2022 m. gegužės 28 d. 20.32 val. kaltinamajai I. V. buvo nustatytas 2,98 promilių neblaivumas, o 20.49 val. – 3,18 promilių neblaivumas (b. l. 11). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti, patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 10).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininke ir valdytoja yra I. V. (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,, Mitsubishi Space Star 1.2“ (2016 m.) kaina Lietuvoje yra 5 940 Eur (su PVM) (b. l. 21).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad I. V. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamosios duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų P. Š. ir V. K. parodymai, liudytojo V. K. rašytinis paaiškinimas, alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog I. V. 2022 m. gegužės 28 d. apie 20.21 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,98 promilių neblaivumas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, minėti I. V. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji I. V. ir jos sutuoktinis S. V. pateikė teismui prašymus atleisti I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją S. V. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamoji teismo posėdžio metu taip pat prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jos sutuoktinį. Nurodė, kad jos ir sutuoktinio tarpusavio santykiai yra geri, daug metų gyvena kartu, augina du vaikus, sūnus jau gyvena atskirai. Mano, kad vyras gali jai daryti teigiamą įtaką, visur su juo važinėja kartu, daug bendrauja, keliauja kartu, važinėja dviračiais, turi nuosavą namą, bendrą veiklą – užsiima šiltnamiu, sodu. Vyras pats atvyko į įvykio vietą, pati jam paskambino. Kiti giminaičiai taip pat žino apie įvykį, jie labai blogai reagavo į tai, kas atsitiko, buvo daug kalbėta apie įvykį, vyras iki šiol ant jos pyksta. Kadangi ji šiuo metu neturi teisės vairuoti, o pas tėvą reikia važiuoti 3-4 kartus per savaitę, jai visi padeda – brolis, sūnus, vyras. Pati dirba (duomenys neskelbtini). Po įvykio daugiau alkoholio nevartojo, net vyro gimtadienio nešventė. Jeigu teismas skirtų laidavimą su užstatu, turėtų galimybę sumokėti.

Laiduotoju prašantis būti S. V. teismo posėdyje nurodė esantis kaltinamosios sutuoktiniu. Paaiškino, kad tą dieną buvo grįžęs namo, sutuoktinės I. V. namie nebuvo, po kurio laiko ji paskambino, pasakė, kad nulūžo ratas. Įvykis buvo netoli namų, maždaug už 400 m, todėl nuėjo pėsčiomis. Tuo metu, kai atėjo, jau buvo atvykę pareigūnai, kurie pasakė, kad jo sutuoktinė neblaivi, taip pat pasakė, kiek ji įpūtė. Buvo šokiruotas, supyko ir išėjo namo, pareigūnai liko su jo sutuoktine forminti įvykį, vėliau atvežė ją namo. Kai sutuoktinė grįžo, kurį laiką nekalbėjo su ja, o kitą dieną rimtai pasikalbėjo apie įvykį. Sutuoktinė jautėsi nusikaltusi. Vėliau įvykį aptarė ir šeimoje su vaikais, kad tokių dalykų negali būti nei jų, nei vaikų šeimose. Yra pasiryžęs laiduoti už sutuoktinę ir dės visas pastangas, kad tai daugiau nepasikartotų. Su I. V. sutaria pakankamai gerai, nors po šio įvykio buvo daug pykčių, mano, kad viskas susitvarkys. Pats alkoholio nevartoja, stengiasi kiek įmanoma pagal užimtumą praleisti daugiau laiko su žmona, laisvalaikį leidžia kartu, gyvena kartu name, bendrai užsiima namų ūkiu. Tiek jis, tiek žmona yra dirbantys. Jis vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), savo laiką gali planuoti nepriklausomai nuo darbovietės. Mano galintis daryti teigiamą įtaką žmonai. Po įvykio I. V. alkoholio nevartojo. Ji ir pati kažką bando daryti ir jie šeimoje daro spaudimą, kad tai nepasikartotų, būna šeimos pokalbiai, įsipareigojimai. Prašo skirti laidavimą be užstato, kadangi nėra labai turtingi, tačiau jeigu teismas paskirtų laidavimą su užstatu, sutiktų sumokėti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji I. V. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jos iškvėptame ore nustatyta 2,98 promilių alkoholio koncentracija. I. V. anksčiau nebuvo teista (b. l. 62), taigi ji šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų.

Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, ji yra neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jai nepradėta (b. l. 62), per paskutinius tris metus du kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, paskutinį katą pakankamai seniai – 2020 m. balandžio 23 d., paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja (b. l. 63), dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, kaip pareiginga ir atsakinga darbuotoja, drausminių nuobaudų neturi, po įvykio savo noru išklausė 4 akademinių valandų mokymų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą (pateikė tai patvirtinantį pažymėjimą). Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė jos didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad I. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, S. V., kuris prašė perduoti I. V. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra jai artimas žmogus – sutuoktinis, su kuriuo jie ilgą laiką gyvena kartu (kaip nurodyta teismui pateiktame prašyme dėl laidavimo, jie yra susituokę daugiau nei 23 metus), augina du vaikus, dažnai bendrauja, kartu leidžia laisvalaikį, rūpinasi bendra buitimi, jis yra dirbantis, neteistas, per paskutinius metus vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau pakankamai seniai (2021 m. spalio 22 d.), bauda sumokėta, nuobauda šiuo metu negalioja. Tiek kaltinamoji, tiek ir jos sutuoktinis patvirtino, kad jų santykiai yra grįsti tarpusavio pasitikėjimu. S. V. sutuoktinės poelgį vertina itin neigiamai, jo iniciatyva toks I. V. poelgis buvo aptartas šeimoje, siekiant užtikrinti prevenciją, kad tai daugiau nesikartotų. Teismo vertinimu, S. V. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes, tai, kad juos su kaltinamąja sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys, sudaro pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai I. V. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji I. V. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kiti klausimai

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.).

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Taigi, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi, įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

Šioje byloje nustatyta, kad I. V. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,98 promilių – sunkus girtumo laipsnis), tokiu būdu pažeisdama KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį ji vartojo tiek išvakarėse, tiek ir tą pačią dieną, kaip pati nurodė, vos 3-4 val. prieš sėsdama už vairo, be to, vartojo stiprų alkoholį, nemažą kiekį. Važiavo vakaro metu, kas, įvertinus jos būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiuodama pavojingai manevravo, buvo sukėlusi avarinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, I. V. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas, nustatytinas mažesnis nei vidurkis, t. y. 2 metams, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018), t. y. nuo 2022 m. birželio 1 d.

Teismas pažymi, jog už panašaus pobūdžio, tačiau mažesnio pavojingumo teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, t. y. už transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmuo, yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Tiek baudžiamąją, tiek administracinę atsakomybę reguliuojantys teisės aktai turi būti vertinami sistemiškai, ir, nesant išskirtinių aplinkybių, už nusikaltimus skirti tokias pačias arba švelnesnes poveikio priemones, nei skiriamos už administracinius nusižengimus, nėra pagrindo. Taigi, dar labiau sumažinti ir skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą šiuo atveju nėra pagrindo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.).

Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. d.); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu teismas vertina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Byloje nustatyta, kad I. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama jai priklausantį automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taigi ji automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius), o, be to, kadangi priklauso pačiai kaltinamajai, jo konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.). Taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtas automobilis vairuotas, kai nustatytas neblaivumo lygis, kuris žymiai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kad kelyje buvo pavojingai manevruojama, sukeliant avarinę situaciją, bei automobilio vertę, teismas neturi pagrindo teigti, jog automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas yra neproporcingai griežta baudžiamojo poveikio priemonė, vertinant I. V., atleistinos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarytą nusikaltimą.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 51–52) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos, o paimtas dokumentas perduotinas VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas I. V. į automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–23), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. V., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojo S. V. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą I. V. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, I. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, I. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – jai priklausančio turto – automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą I. V. į automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

I. V. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduodant teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

I. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti I. V. ir S. V., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė