Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

esant šalių prašymui byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 235 straipsnio 6 dalį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. P. yra M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir M. P., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus ir įpėdinis pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis) ir siekia paveldėti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Pareiškėjo byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais kitų paveldėtojų pagal įstatymą nėra.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, įvertintinos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitos teisinę reikšmę turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, spręstina atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį atsižvelgtina į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo tėvai M. P. ir M. P. buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuris 2015 m. kovo 5 d. buvo patvirtintas notarės I. M., notarinio registro Nr. M-1193. Testamentu sutuoktiniai paliko vienas kitam visą jiems priklausantį nuosavybes teise turtą. M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties dieną sutuoktiniams priklausė kiekvienam po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po jo motinos M. P. mirties nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, nes žinojo, kad yra sudarytas bendrasis sutuoktinių testamentas ir pagrįstai tikėjosi, kad jo tėvas M. P. priėmė palikimą, ko pasėkoje jam nuosavybes teise priklauso visas buvęs sutuoktines turtas, t.y. 1/2 buto. Kaip nurodo pareiškėjas, jam nėra žinoma dėl kokių priežasčių jo tėvas M. P. po sutuoktines mirties nepriėmė palikimo pagal testamentą. Pateiktais byloje duomenimis bei įrodymais pareiškėjas nuolat gyveno ir iki šiol gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kitų paveldėtojų pagal įstatymą nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Labiau tikėtina, jog pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad nebuvo laiku realizuota pareiškėjo teisė per įstatyme nustatytą terminą (CPK 178 straipsnis). Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais. Duomenų, kad turtą, atsiradusį po M. P. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pareiškėjo prašymui iš esmės neprieštaravo.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, jog pareiškėjas terminą palikimui, atsiradusiam po motinos M. P. mirties priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl, nesant byloje kitų tai paneigiančių duomenų bei įrodymų, taip pat vadovaujantis ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po M. P. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 576 - 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.