Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L., atstovaujamo advokatės I. B., skundą dėl antstolės I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. G., A. L., AS Aktiva Portfolio, J. G., R. J.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Antstolė I. G. (duomenys neskelbtini) patvarkymu pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė ir perdavė jį nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikrinta skolininkės A. L. turtinė padėtis. Nustačius, jog skolininkė savo vardu neturi įregistruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, todėl vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, buvo areštuotas V. L. vardu įregistruotas turtas: 2,8300 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1,7000 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp A. L. ir V. L. sudaryta (duomenys neskelbtini), areštuotas turtas įgytas 2004 m. lapkričio 30 d. Vykdomojoje byloje nėra įrodymų, kad A. L. ir V. L. santuoka yra nutraukta, kad jie būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Prašant panaikinti V. L. priklausančiam turtui areštą, advokatė vadovavosi CK 3.88 straipsnio 3 dalimi, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra atkreipusi dėmesį, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pabrėžė, kad kilus ginčui turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, teisinio statuso nustatymas, atsižvelgiant į įstatymų nustatytą ar sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą, kaip ir sutuoktinių turtinių prievolių pobūdžio nustatymas, yra teismo prerogatyva, antstolis nėra kompetentingas nustatyti ir vertinti turto teisinio statuso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

4. Šioje byloje sprendžiama dėl antstolės I. G.veiksmų teisėtumo atsisakant panaikinti (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) apribotą skolininkės A. L. sutuoktinio V. L. disponavimo teisę turtu: žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

5. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens, išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Skolininkė A. L. neturėjo turto, priklausančio jai asmeninės nuosavybės teise, į kurį antstolė iškart būtų galėjusi nukreipti išieškojimą, todėl buvo areštuotas skolininkės sutuoktiniui priklausantis turtas, kurį antstolė laiko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

6. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta skolininkės bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu V. L., kuris nėra skolininkas, valdoma turto dalis. Taip pat vykdomojoje byloje nėra pareiškėjui ir jo sutuoktinei antstolės siūlymo pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu ar išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

7. Pareiškėjo atstovė skunde nurodo, jog V. L. priklausantys žemės sklypai viešame registre yra registruoti tik jo vardu ir jokių įrašų, kad tai būtų bendroji jungtinė jo ir sutuoktinės nuosavybė, todėl minėti sklypai yra asmeninė pareiškėjo nuosavybė ir negali būti jo sutuoktinės A. L. turto arešto objektu. Pareiškėjas žemės sklypus įgijo nuosavybės teisės atkūrimo į jo senelės B. J. valdytą turtą.

8. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negali būti nukreiptas, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CK 3.88 straipsnio 3 dalis nustato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Todėl, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Nurodytoje materialiojoje teisės normoje yra nurodoma pareiga turto savininkams atlikti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinė registraciją viešame registre, o tokios jų pareigos neatlikimas savaime nekeičia turto statuso nuosavybės atžvilgiu.

9. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktas). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė A. L. su pareiškėju V. L. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Byloje duomenų apie santuokos nutraukimą, sudarytą ikivedybinę ar povedybinę sutartį, nėra. Pareiškėjui V. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusios savininkės B. J. nuosavybės teisėmis valdytą 4,61 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai V. L. nuosavybėn lygiavertį 4,53 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio įsakymo bei sprendimo pagrindu pareiškėjo vardu nuo (duomenys neskelbtini) VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruoti du žemės sklypai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

11. Nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. reglamentavo įstatymas dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, nuo 1997 m. liepos 9 d. jį pakeitė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Abu teisės aktai (jų 10 straipsniai) nustatė, kad asmuo, siekiantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, privalo pateikti prašymą ir dokumentus, patvirtinančius jo, kaip pretendento, tinkamumą bei nuosavybės teisę. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nuosavybės teisės atkūrimas yra subjektinės teisės įgyvendinimas. Asmuo, siekiantis šią teisę įgyvendinti, visų pirma turi būti pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises bei pateikęs pilietybę, giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, kaip to reikalauja nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-24/2008; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-7-385/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z., B. P. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-390/2010; kt.).

12. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) (redakcijos, galiojusios (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu ir sprendimu atkurti nuosavybės teises priėmimo metu) 2 straipsnyje įtvirtintas sąrašas piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą – nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiam. Taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija, galiojusi nuo 2001-11-17) 2 punkte nustatyta, kad prašymus atkurti nuosavybės teises pateikia nutarime įvardinti Lietuvos Respublikos piliečiai: turto savininkai – asmenys, kurių nekilnojamasis turtas pagal buvusios TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas (2.1 punktas); asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nors testamente ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus – jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) ar šių asmenų sutuoktiniai bei vaikai (2.2 punktas); turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos (1939–1990) metais emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (2.3 punktas); turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (2.4 punktas); asmenys, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos bei tvarkos sudarytais testamentu (naminiu testamentu), sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitokiu rašytiniu dokumentu, taip pat piliečiai, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko savo turtą (2.5 punktas). Įgyvendinimo tvarkos 3 punkte nurodyta – mirus šios tvarkos 2.1–2.4 punktuose nurodytiems piliečiams, kurie nustatytuoju laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, mirus piliečiui, nustatytu laiku padavusiam prašymą atkurti nuosavybės teises, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui. Tokia įstatymo nuostata grindžiama tuo, kad teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra turtinė teisė, todėl asmeniui, įstatymo nustatytais terminais išreiškusiam savo valią atkurti nuosavybės teises, mirus, ji paveldima bendraisiais pagrindais, o nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą tokiu atveju atkuriamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-320/1999; 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2000; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008).

14. Kaip jau minėta vykdomojoje byloje yra duomenys, jog nuosavybę į areštuotus žemės sklypus pareiškėjas įgijo nuosavybės atkūrimo į jo senelės B. J. valdytą turtą, pateiktos (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotas V. L. vardu ir nenurodyta, kad tai yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjo atstovė į bylą papildomai pateikė Nacionalinės žemės tarnybos rašto elektroninį nuorašą iš kurio nustatyta, kad buvusi šiuo metu areštuotų žemės sklypų savininkė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą B. J. turėjo 13,86 ha žemės (duomenys neskelbtini). Pretendentas į nuosavybės teisių į turėtą žemę T. L. notarės G. D. patvirtinta (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido sūnui V. L. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybes teisės atstatymą į 4,61 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktos 2024 m. kovo 14 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėjo tėvas yra T. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (minėtoje (duomenys neskelbtini) sutartyje nurodyta – T. L.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuosavybė į žemės sklypus atkurta pareiškėjo tėvui T. (T.) L., kuris savo teisę notarės patvirtinta sutartimi perleido sūnui V. L., nuosavybė atkurta į buvusios turto savininkės – pareiškėjo senelės – valdytą turtą, o tai reiškia, jog nuosavybės teisės atkurtos B. J. vardu ir perduotos įpėdiniui T. (T.) L., perleidusiam savo teisę į žemę sūnui – pareiškėjui V. L. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad minėti žemės sklypai laikytini asmenine V. L. nuosavybe.

15. Pažymėtina, jog pagal CPK 613 straipsnį, bet kokius vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Nesutiktina su skundo argumentu, kad antstolė savo atsisakymą tenkinti pareiškėjo prašymą dėl arešto panaikinimo turėjo išspręsti patvarkymu. Tokio pobūdžio prašymas laikytinas procesiniu prašymu, o ne skundu dėl antstolio veiksmų. Antstolei atsisakius tenkinti prašymą, pareiškėjo atstovė pateikė skundą, dėl kurio ir priimtas skundžiamas patvarkymas. Pažymėtina, kad pareiškėjo procesinio prašymo nagrinėjimas CPK 613 straipsnyje nustatyta tvarka neužkerta kelio į teisminę gynybą, nes antstoliui per CPK 613 straipsnyje nustatytus terminus priėmus patvarkymą dėl konkretaus prašymo, pagal bendrą taisyklę toks antstolio patvarkymas būti skundžiamas CPK 510 – 512 straipsniuose nustatyta tvarka.

16. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog antstolė I. G. (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuodama V. L. žemės sklypus, pažeidė teisės aktus, todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, antstolės (duomenys neskelbtini) patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) naikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo V. L. skundą tenkinti.

Panaikinti antstolės I. G. (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei I. G.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.