- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- 1A-70-354/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21949-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Ilona Jakubėnienė
- Nuteistasis
- L. J.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 60 (šešiasdešimties) parų arešto. L. J., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. L. J. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1 030 Eur su PVM konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. L. J. nuteistas už tai, kad 2023 m. birželio 15 d., apie 21.17 val., daugiabučio namo adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kieme vairavo lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, nors buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 17 punktus, kurie draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir įpareigoja policijos pareigūno reikalavimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus arba apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. J. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį – sumažinti jam paskirtą arešto bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti bausmės vykdymą.
2.1. Apeliantas nurodo, kad teismas skyrė jam arešto bausmę, tačiau netaikė BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų ir neatidėjo bausmės vykdymo. Teismas neįvertino visų aplinkybių ir skyrė per griežtą bausmę.
2.2. L. J. pažymi, kad gyvena su motina, kuri yra neįgali, jos darbingumas tesiekia vos 20 procentų. Jo motina neįgali dėl (duomenys neskelbtini), negali pati savimi pasirūpinti. Su apeliaciniu skundu teikiami dokumentai (medicininis pažymėjimas ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymos) patvirtina, kad jo motinai O. J. nuo 2022 m. nustatytas nuolatinės priežiūros poreikis. Apeliantas nurodo, jog vienas pats prižiūri motiną, rūpinasi visais jos reikalais, mamai reikalinga nuolatinė jo pagalba ir priežiūra ištisą parą. Todėl jis negali atlikti realios arešto bausmės, nes mama viena neišgyventų. Apelianto nuomone, teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir skyrė per griežtą bausmę bei nepagrįstai neatidėjo bausmės vykdymo.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo L. J. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. L. J. neginčija Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, savo kaltės, veikos kvalifikavimo bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, todėl šios aplinkybės išsamiau nevertinamos. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta arešto bausme, prašo ją sušvelninti ir atidėti bausmės vykdymą. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu L. J. paskirta teisinga, apelianto padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę atitinkanti bausmė.
7. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. J., atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir tai, kad L. J. 2015 m. gegužės 28 d., būdamas nepilnametis, teistas už plėšimą; 2017 m. rugpjūčio 2 d. – už nesunkų sveikatos sutrikdymą ir viešosios tvarkos pažeidimą; 2017 m. spalio 4 d. – už vagystę ir turto prievartavimą (1 t., b. l. 110–117), ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus (1 t., b. l. 97–109), nedirba (1 t., b. l. 118–119). Teismas apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad L. J. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nusprendė skirti apeliantui už įvykdytą nusikaltimą maksimalios trukmės (90 parų) arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalis). Pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, teismas bausmę sumažino iki 60 parų arešto. Nors, apelianto manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl turėtų būti švelninama, tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo teiginiais nesutinka.
10. Iš baudžiamosios bylos matyti, nors L. J. laikomas neteistu, nes ankstesni teistumai už įvykdytus tyčinius nusikaltimus yra išnykę, tačiau jis ne vieną kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius KET pažeidimus. Baudžiamosios bylos duomenimis, L. J. 2018 m. rugpjūčio 6 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, neįgijęs teisės vairuoti transporto priemonę, jo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o jis, būdamas transporto priemonės savininkas, nevykdė pareigos apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, transporto priemonė nustatyta tvarka neįregistruota (L. J. už šį administracinį nusižengimą skirta 400 Eur bauda). 2020 m. gruodžio 23 d. apeliantas nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, automobilis neregistruotas įstatymo nustatyta tvarka (skirta 420 Eur bauda). 2021 m. vasario 9 d. L. J. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, 426 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį už tai, kad vairavo automobilį, neįgijęs teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš persirikiuodamas, keitė važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi, gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui ir, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į automobilį „Peugeot“, po to pasišalino iš įvykio vietos, jo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir nustatyta tvarka neatlikta techninė apžiūra (skirta 2 400 Eur bauda). 2022 m. birželio 2 d. L. J. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vairuodamas transporto priemonę, viršijo nustatytą vidutinį greitį, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones ir vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu; vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti atimta (skirta 680 Eur bauda). Duomenų apie administracinių baudų sumokėjimą byloje nėra. Pažymėtina, kad nusikaltimas, už kurį L. J. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytas praėjus gana neilgam laikui (mažiau nei po trejų metų) po apelianto išregistravimo iš Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus Probuojamųjų asmenų registro, pasibaigus Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminui (1 t., b. l. 114–115). L. J. nusikalstamos veikos padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nedirbo ir nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 118–119), nagrinėjamoje byloje nuteistas už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, nors buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad apeliantui pagrįstai, nepažeidžiant bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų, už padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta 90 parų arešto bausmė, kuri įstatymo nustatyta tvarka sumažinta iki 60 parų arešto, ir ši sumažinta arešto bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga, ne per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei apelianto asmenybės pavojingumą.
11. L. J. apeliaciniame skunde nenurodo jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių jam paskirta bausmė galėtų būti švelninama. Nuteistojo nuomone, bausmė turėtų būti sušvelninta dėl jo motinos sveikatos būklės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra išskirtinė aplinkybė, dėl kurios bausmė galėtų būti švelninama. Pagal pateiktus su apeliaciniu skundu dokumentus – 2023 m. gruodžio 28 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicininį pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. rugsėjo 1 d išduotą specialiųjų poreikių nustatymo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), apelianto motinai O. J. nustatyta (duomenys neskelbtini), ji yra neįgali (darbingumas siekia 20 procentų), nuo 2022 m. rugpjūčio 26 d. O. J. neterminuotai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 t., b. l. 69, 70). Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybės, susijusios su nuteistojo motinos sveikatos būkle, neatsirado staiga, jos egzistavo ir tuo metu, kai nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tačiau tai nesulaikė L. J. nuo nusikalstamos veikos, todėl jis turi prisiimti dėl tokio savo veikimo kylančius neigiamus padarinius. Nors, kaip tvirtina skunde nuteistasis, motina, kurią jis nuolat prižiūri, be jo pagalbos, jam atliekant paskirtą arešto bausmę, neišgyventų, vis tik šie apelianto teiginiai, teisėjų kolegijos nuomone, yra deklaratyvūs – byloje nėra objektyvių duomenų, jog nebus kam pasirūpinti O. J. tuo metu, kol nuteistasis atliks arešto bausmę. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, sprendimas dėl apeliantui paskirtos bausmės yra teisingas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagrindo sušvelninti bausmę, kaip to prašo nuteistasis (skiriant švelnesnę už areštą bausmės rūšį ar sutrumpinant arešto trukmę), nėra, nes tai neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo.
12. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).
13. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėdamas nuteistajam L. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
14. Kaip jau minėta, L. J., nors ir laikomas neteistu, nes ankstesni teistumai yra išnykę, tačiau vėl nusikalto praėjus gana neilgam laikui po bausmės vykdymo atidėjimo, taikyto paskutiniu apelianto atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, pabaigos, 2018–2023 m. laikotarpiu ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius KET pažeidimus, nedirba. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, byloje nėra duomenų, kad be L. J., jam realiai atliekant arešto bausmę, nebūtų kam pasirūpinti nuteistojo motina. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas aplinkybes, atsižvelgusi į nuteistojo asmenybę ir nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog L. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.
15. Nesant BPK 328 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo pagrindų, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
16. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 81), kuria prašoma priteisti valstybei iš L. J. 112,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam/nuteistajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-218-1073/2020, Nr. 2K-41-697/2021).
17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 14 d. nuosprendį apskundė nuteistasis. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). L. J. pats gynėjo nepasirinko, todėl jam Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė (2 t., b. l. 78). Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgusi į tai, kad išieškoti prašoma suma nėra per didelė, atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį, o L. J. yra darbingas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkina visiškai ir nusprendžia išieškoti valstybei iš nuteistojo 112,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo L. J. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš nuteistojo L. J. 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika eurų 50 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.