- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-16
- Bylos Nr.
- P-525-62-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02169-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- N. Z.
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 pagal pareiškėjos N. Z. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2010 m. birželio 11 d. statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-00-100611-00007 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas) bei 2010 m. birželio 11 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-100611-00023 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas).
Pažymėjo, kad Savavališkos statybos akte nurodoma, jog pareiškėja (statytoja) savavališkai vykdo statybos darbus, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi sustabdžius 2008 m. rugsėjo 24 d. statybos leidimo Nr. AS1-492 galiojimą. Teigė, kad minėtą teismo nutartį gavo tik 2010 m. birželio 16 d. Pažymėjo, kad teismas šią nutartį priėmė rašytinio proceso tvarka, apie prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo gavimą bei jo svarstymą neinformavęs pareiškėjos. Todėl jai iki 2010 m. birželio 16 d. nebuvo žinoma apie tai, kad sustabdytas statybos leidimo galiojimas ir statybos darbai negali būti vykdomi. Nurodė, kad atsakovas neinformavo pareiškėjos apie tai, jog ketina apžiūrėti statybas bei surašyti Savavališkos statybos aktą. Teigė, kad šio akto surašymo metu jis nebuvo pareiškėjai įteiktas, taip pat iki skundžiamų dokumentų surašymo pareiškėja nebuvo informuota apie tai, kad yra priimta teismo nutartis, sustabdžiusi statybos leidimo galiojimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas Savavališkos statybos akte užfiksavo tik 2010 m. birželio 11 d. buvusią statinio būklę, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kokie statybos darbai buvo atlikti laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 22 d. (kita diena po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo) iki 2010 m. birželio 11 d., nors būtent šiuo laikotarpiu atlikti darbai, atsakovo manymu, buvo atlikti savavališkai. Remdamasi statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (toliau – ir Reglamentas), 9.1 punktu, pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartyje, kuri ir buvo pagrindas surašyti ginčijamus aktus, nėra nurodyta nutarties įvykdymo tvarka ir būdas. Padarė išvadą, kad atsakovas viršijo savo įgaliojimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu administracinės bylos dalį dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas bylos dalį dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukė, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, kadangi šis aktas pareiškėjai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, taip pat nenustato jokių įpareigojimų. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1871/2010, kuria sustabdytas Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 24 d. išduoto statybos leidimo Nr. AS1-492 galiojimas, įsiteisėjo 2010 m. gegužės 21 d. Nustatė, kad pareiškėja apie nutarties turinį sužinojo 2010 m. birželio 16 d. Padarė išvadą, kad N. Z. teismo nutartį privalėjo vykdyti. Pažymėjo, kad atsakovas objektyviai, vykdydamas teismo nutartį, surašė Statybos sustabdymo aktą. Aplinkybė, jog pareiškėja iki 2010 m. birželio 16 d. nežinojo apie teismo nutarties buvimą, teismo nuomone, įtakos skundžiamo akto teisėtumui neturi. Atkreipė dėmesį į tai, kad ir po 2010 m. birželio 16 d. pastato dalies rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi. Palygino 2010 m. birželio 11 d. ir 2010 m. liepos 9 d. fotofiksacijos duomenis ir padarė išvadą, kad 2010 m. birželio 11 d. duomenimis yra pastatytas naujas statinio dalies karkasas, paruoštas pagrindas stogo dangai, nėra pastato sienų, o 2010 m. liepos 19 d. duomenimis – jau metaline skarda uždengtas stogas, suformuotos statinio sienos, statinys apšiltintas.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi (atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį) pareiškėjos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimą – sprendimo dalį, kuria pareiškėjos skundas dalyje dėl Statybos sustabdymo akto panaikinimo atmestas, panaikino ir panaikino Statybos sustabdymo aktą, o kitoje dalyje sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A11-443/2005, A502-906/2008, A662-1157/2009, A7-121-2004), pažymėjo, jog į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti. Teismas atsižvelgė į ABTĮ 2 straipsnio 14 dalį, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Reglamento 16.1, 16.3 punktus ir padarė išvadą, jog savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia tam tikras juridines pasekmes. Tuo tarpu žodžio „aktas“ vartojimas tam tikro dokumento pavadinime dar nereiškia jo priskyrimą administracinių teisės aktų, nagrinėjamu atveju individualių, grupei. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas nepasižymi ir kai kuriais individualius administracinius aktus apibūdinančiais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, nesukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, neturi privalomojo pobūdžio ir kitą. Pabrėžė, jog toks aktas pats savaime negali sukelti kokias nors juridines pasekmes. Nurodė, kad tik tuo atveju, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), toks dokumentas būtų privalomas vykdyti asmeniui, kuriam jis adresuotas bei galėtų būti ginčijamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ar teismine tvarka. Atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A556-483/2010, A525-511/2010) ir pažymėjo, jog minėtas dokumentas (aktas) negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi asmenims, kurių atžvilgiu jis surašytas, nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susijęs su jų teisėmis (neliečia jų teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šis aktas pareiškėjai tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jai nenustato jokių įpareigojimų, todėl bylos dalį dėl Savavališkos statybos akto nutraukė, remiantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Pažymėjo, jog apeliaciniame skunde N. Z. nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1657/2010 ir 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–1123/2010, ir vertino, jog, vadovautis minėtomis nutartimis ir nukrypti nuo tokio pobūdžio bylose formuojamos vieningos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nėra jokio pagrindo.
Teismas, nagrinėdamas reikalavimą dėl Statybos sustabdymo akto panaikinimo, rėmėsi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi (2006-10-17 įstatymo Nr. X–857 redakcija), Reglamento 7 punktu. Pabrėžė, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje įtvirtinta definicinė norma, apibrėžianti savavališką statinio statybą. Būtent šiame apibrėžime formuluojami požymiai, kurie charakterizuoja tam tikrą administracinį teisinį reiškinį, t. y. savavališką statinio statybą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktuali minėtos normos dalis, kurioje aptarti savavališkos statinio statybos atvejai yra sąlygojami statybos leidimo: statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo (1); statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju - neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios) (2) ir kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu (3). Nurodė, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, N. Z. Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 24 d. išduoto statybos leidimo Nr. AS1–492 galiojimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo sustabdytas iki bus priimtas sprendimas byloje, t. y. taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.). Padarė išvadą, jog statybos leidimas pareiškėjai buvo išduotas, tačiau teismas tik laikinai sustabdė jo galiojimą. Nurodė, kad ši aplinkybė – reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, dėl ko sustabdytas statybos leidimo galiojimas, ir jos nevykdymas, nelaikytinas savavališka statinio statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies ir Reglamento 7 punkto prasmėmis. Situacija, kai išduotas statybos leidimas suinteresuoto asmens yra ginčijamas teismine tvarka ir taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, savaime nereiškia, jog toliau vykdomi statybos darbai (nepaisoma reikalavimo užtikrinimo priemonės), neturint galiojančio statybos leidimo. Konstatavo, jog teisminio ginčo metu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, dėl ko sustabdomas statybos leidimo galiojimas, nesudaro juridinio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos faktą, t. y. laikino statybos leidimo galiojimo sustabdymo metu toliau vykdomus statybos darbus laikyti savavališka statinio statyba. Kita vertus, pradėta savavališko statinio statybos procedūra dėl vykstančio teisminio ginčo negalėtų būti užbaigta teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės yra administracinio proceso institutas, kurio vykdymo užtikrinimas taip pat garantuojamas procesinėmis teisės normomis (ABTĮ 71 str. 5 ir 6 d.), todėl įsiterpti į šių priemonių vykdymo užtikrinimą viešojo administravimo subjektai negali. Konstatavo, kad atsakovas netinkamai atliko statybos valstybinės priežiūros funkcijas, nes neįvertino visų administraciniam ginčui reikšmingų aplinkybių. Padarė išvadą, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai netinkamai vertino susidariusią faktinę situaciją ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl statybos sustabdymo akto panaikinimo, keistinas, panaikinant atsakovo Sustabdymo aktą.
Nurodė, jog nors pareiškėja prašė jai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ji turėtų bylinėjimosi išlaidų detalaus apskaičiavimo ir atitinkamų dokumentų nepateikė.
IV.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Inspekcijos prašymas, kuriuo prašoma atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011.
Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A662-1871/2010, 2010 m. rugpjūčio 6 d. priėmė nutartį, kurioje įvertino pareiškėjos tęsiamus statybos darbus, nepaisant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi toje pačioje administracinėje byloje paskirtos reikalavimo užtikrinimo priemonės – administracinių aktų, įskaitant statybą leidžiančio dokumento, galiojimo sustabdymo. Pažymi, jog teisės aktai jokios specialios tokio pobūdžio reikalavimo užtikrinimo priemonės vykdymo tvarkos ar būdo nereglamentuoja, o tai reiškia, kad, vykdymo prasme, nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės jokių realių pasekmių nesukelia. Pabrėžia, jog, anot teismo, nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės nesilaikymo klausimas sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka, o, atsakovo nuomone, tokie aktai yra Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai, todėl jais ir turėjo būti vadovaujamasi. Be to, teismas, atmesdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nutartyje rėmėsi ir Inspekcijos N. Z. taikytomis poveikio priemonėmis – nurodė, kad pareiškėjai surašyti savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktai. Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, Reglamento 7.1, 7.3 punktų nuostatomis, daro išvadą, jog pareiškėjos vykdyta statyba laikytina savavališka statyba, vykdyta, neturint galiojančio statybos leidimo arba teismui pripažinus statybos leidimą neteisėtu – įsiteisėjus teismo sprendimui. Konstatuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priešingai nei 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, labiau atitinka statybos santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas tenkintinas.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis, todėl prašymui dėl proceso atnaujinimo taikomi ABTĮ nustatyti griežti reikalavimai. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Byloje nustatyta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1871/2010 (vėlesnis bylos Nr. A662-231/2011) buvo sustabdytas Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. išduoto Projektavimo sąlygų sąvado Nr. 05-524 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakuose, dalies rekonstravimui, ir Trakų rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugsėjo 24 d. išduoto statybos leidimo Nr. AS1-492 (N. Z. išduoto statybą leidžiančio dokumento) galiojimas iki bus priimtas sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, nagrinėsiančiame šią bylą apeliacine tvarka. Kadangi N. Z. toliau vykdė statybos darbus, jai buvo surašytas Savavališkos statybos aktas ir Statybos sustabdymo aktas, kurie buvo ginčijami administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
Kaip matyti iš atsakovo prašymo atnaujinti procesą, šiuo atveju procesą administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 prašoma atnaujinti, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, t. y. siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1871/2010. Tačiau, kaip matyti iš prašymo turinio, atsakovas nurodo, kad pareiškėjos vykdyta statyba laikytina savavališka statyba, vykdyta, neturint galiojančio statybos leidimo arba teismui pripažinus statybos leidimą neteisėtu – įsiteisėjus teismo sprendimui. Kitaip tariant, prašymo turinys pavirtina, jog atsakovas iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu materialinės teisės normų aiškinimu, t. y. remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, pagal kurį procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo turinį, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo atveju vertintina, ar yra pagrindas atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. P756-153/2009, P502-119/2009), pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo.
Kaip matyti iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio, materialinės teisės normos pažeidimas šiuo atveju siejamas su netinkamu Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies, Reglamento 7.1, 7.3 punktų nuostatų taikymu ir aiškinimu.
Ginčo išsprendimui aktualios Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 71 dalis apibrėžė savavališką statybą, nustatydama, jog savavališka statyba yra statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Atitinkamai remiantis ginčo išsprendimui aktualios Reglamento redakcijos 7.1 punktu, savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje), neturint galiojančio statybos leidimo, o pagal 7.3 punktą – teismui pripažinus statybos leidimą neteisėtu – įsiteisėjus teismo sprendimui.
Kaip jau minėta, administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 buvo nagrinėjamas klausimas dėl Savavališkos statybos akto ir Statybos akto panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Savavališkos statybos aktas negali būti administracinės bylos dalyku, todėl konstatavo, jog šioje dalyje administracinė byla buvo pagrįstai nutraukta. Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šios teismo išvados, todėl šiuo klausimu papildomai nepasisakytina.
Tuo tarpu spręsdamas ginčo dalį dėl Statybos sustabdymo akto panaikinimo teismas konstatavo, kad statybos leidimas pareiškėjai buvo išduotas, tačiau teismas tik laikinai sustabdė jo galiojimą. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė – reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, dėl ko sustabdytas statybos leidimo galiojimas, ir jos nevykdymas, nelaikytina savavališka statinio statyba Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies ir Reglamento 7 punkto prasmėmis. Teismas konstatavo, jog teisminio ginčo metu reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, dėl ko sustabdomas statybos leidimo galiojimas, nesudaro juridinio pagrindo konstatuoti savavališkos statybos faktą, t. y. laikino statybos leidimo galiojimo sustabdymo metu toliau vykdomus statybos darbus laikyti savavališka statinio statyba
Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto laikino galiojimo sustabdymo – specifika yra ta, kad laikinai sustabdžius atitinkamo akto galiojimą, jis tuo metu negalioja ir atitinkamai teisinių santykių subjektai negali įgyvendinti juo suteiktų teisių bei atitinkamai neprivalo įgyvendinti tokiu aktų nustatytų pareigų. Priešingu atveju, minėtos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, taptų beprasmis ir būtų paneigtas pats reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas.
Kaip jau minėta, Reglamento 7.1 punkte nustatyta, jog savavališka statinio statyba laikoma, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje), neturint galiojančio statybos leidimo. Kadangi laikinai sustabdžius ginčijamo akto galiojimą (pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones), toks aktas laikinai negalioja ir nesukelia teisinių pasekmių, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas teigti, jog statyba, vykdoma laikinai sustabdyto statybos leidimo pagrindu galimai atitinka Reglamento 7.1 punkto nuostatas. Atitinkamai nors Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas savavališką statybą šiuo aspektu sieja tik su tokia statinio (jo dalies) statyba, kuri vykdoma be šio įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba kai statybos leidimas jau netekęs galios, teleologiškai aiškinant šią nuostatą, papildomai atsižvelgiant į reikalavimo užtikrinimo priemonių instituto paskirtį, kyla pagrįsta abejonė, ar apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas, jog statinio statyba pagal statybos leidimą, kurio galiojimas yra laikinai sustabdytas, nėra savavališka, atitinka teisės aktų nuostatas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog šiuo atveju galimai apeliacinės instancijos teismas, vertindamas Statybos sustabdymo akto teisėtumą ir pagrįstumą, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, todėl procesas administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 atnaujintinas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą.
Papildomai pastebėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1871/2010 (vėlesnis bylos Nr. A662-231/2011), kuria prašyme dėl proceso atnaujinimo rėmėsi ir atsakovas, be kita ko, išaiškino, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės – ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo – taikymas jokių realių pasekmių nesukelia, o asmeniui, kuris pažeidžia šios reikalavimo užtikrinimo priemonės vykdymą, negali būti skiriama bauda pagal ABTĮ 71 straipsnio 6 dalį. Tuo tarpu 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovo argumentus dėl būtinybės tinkamai užtikrinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą ir atitinkamai pasisakydamas dėl galimybės šiuo atveju pareiškėjos atžvilgiu surašyti Statybos sustabdymo aktą, pabrėžė, jog tinkamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas garantuojamas procesinėmis teisės normomis (ABTĮ 71 str. 5, 6 d.), o viešojo administracinio subjektai negali įsiterpti į šių priemonių vykdymo užtikrinimą. Kitaip tariant, buvo pateiktas visiškai priešingas išaiškinimas tam, kuris pateiktas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės papildomai patvirtina būtinybę atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog byloje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011, galimai padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, todėl procesas administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011 atnaujintinas, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti, atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011.
Bylą pagal pareiškėjos N. Z. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo perduoti nagrinėti apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.