- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-11
- Bylos Nr.
- e2S-1801-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10979-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Andrius Verikas (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. F.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. F. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą dėl antstolio V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas S. F. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė sustabdyti neteisėtus antstolio vykdomus veiksmus – priverstinį skolos išieškojimą iš pareiškėjo.
2. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojamas tuo, kad būtų išvengta žalos padarymo pareiškėjui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. F. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs pareikšto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo klausimą – faktinį bei teisinį skundo pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėjas įrodinės skunde nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kurių įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš skundo ir jį pagrindžiančių įrodymų turinio negalima pagrįstai spręsti, kad skundas dėl antstolio V. M. veiksmų yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.
5. Teismas, be kita ko, nurodė, kad skunde pareiškėjas cituoja teisės aktus, teismų praktiką, ir teigia, kad antstolis atliko neteisėtus (galimai, net nusikalstamus) veiksmus, tačiau nenurodė, kokiems konkretiems teisės aktų reikalavimams prieštarauja konkretūs antstolio atlikti procesiniai veiksmai.
6. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde apskritai nenurodo jokių duomenų, pagrindžiančių, jog egzistuoja grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo (jei jis būtų palankus pareiškėjui) įvykdymui. Be to, nurodė, kad vykdomoji byla yra pradinėje stadijoje, kas irgi sąlygoja labiau pagrįstą išvadą, jog grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui šioje situacijoje neegzistuoja.
7. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jų turinio, t. y. nenurodė, kokią konkrečią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikinąją apsaugos priemonę turėtų taikyti teismas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjas S. F. atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutarties prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
8.1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų esmę, todėl nepagrįstai atsisakė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas nesutinka su teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-33829-845/2019, Nr. eL2-23819-845/2019, Nr. e2S-410-603/2020, kurių pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 17 Eur žyminio mokesčio išieškojimo.
8.2. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti pritaikytos, siekiant išvengti dar didesnės žalos padarymo pareiškėjui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtinas siekiant apginti viešąjį interesą – asmens, visuomenės ir valstybės teises ir teisėtus interesus.
Šalies argumentai
8.3. Skunde aiškiai nurodytas prašymas stabdyti vykdymo veiksmus pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą.
8.4. Skundą turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija ir žodinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl atskirojo skundo perdavimo nagrinėti trijų teisėjų kolegijai ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
10. Apeliantas (pareiškėjas) atskirajame skunde nurodo, kad bylą pagal apelianto atskirąjį skundą turėtų nagrinėti trijų teisėjų kolegija žodinio proceso tvarka.
11. Pagal CPK 336 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 336 straipsnio 2 dalis).
12. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, susipažinusi su pareiškėjo atskiruoju skundu, jį 2022 m. birželio 22 d. nutartimi paskyrė nagrinėti vienam teisėjui. Susipažinęs su atskirojo skundo argumentais ir bylos medžiaga, bylą nagrinėjantis teisėjas vertina, kad byloje iškelti klausimai nėra sudėtingi, dėl ko reikėtų nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismuose taisyklės. Dėl šios priežasties atskirasis skundas neperduotinas nagrinėti trijų teisėjų kolegijai.
13. Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 336 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismas bylą pagal atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią vilkinti procesą, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2018, 33 punktas).
14. Atsižvelgdamas į nagrinėjamo teisinio ginčo pobūdį (byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas vykdymo procese, apelianto argumentai išsamiai išdėstyti procesiniuose dokumentuose), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis atskirojo skundo nagrinėjimas šiuo atveju nėra tikslingas. Dėl šios priežasties bylą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl ginčo esmės
15. CPK 510 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.
17. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi, kuria pareiškėjo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis nėra įsiteisėjusi (2022 m. liepos 15 d. pateiktas atskirasis skundas).
18. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos, be kita ko, tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-489-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas). Be to, šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka yra pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017; 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-515-302/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020, 23 punktas).
19. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas (skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas) yra pagrindas konstatuoti, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – pareiškimo tikėtino pagrįstumo, nepaisant to, jog teismo nutartis dar neįsiteisėjo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis nesutinka su vykdomojo dokumento pagrindu išieškoma suma ir antstolio priverstinio išieškojimo veiksmais, savaime nepatvirtina grėsmės galbūt pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
21. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas atskirajame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, dėl kurių atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.