Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-04-15 · Administracinė byla Nr. AS-261-463/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-15
Bylos Nr.
AS-261-463/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05681-2025-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Jolanta Malijauskienė (pran.)
Pareiškėjas
A. D.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-261-463/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05681-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos 43.5.1.1; 59.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama duoti nurodymą žemėtvarkai patikslinti kadastrinius matavimus pagal generalinį Sodų bendrijos (toliau – SB) (duomenys neskelbtini) sklypų planą (toliau – generalinis sklypų planas).

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklauso sodo sklypas Nr. 12. Šio sklypo planas sudarytas 1980 m. birželio mėnesį. 2015 m. spalio 22 d. buvo atlikti sklypo Nr. 12 matavimai, bet žemėtvarka jų nepatvirtino. 2024 m. spalio 22 d. žemėtvarkos iniciatyva buvo atlikti ir patvirtinti nauji matavimai, pagal kuriuos nei viena pareiškėjai priklausančio sklypo riba neatitiko generalinio sklypų plano, pareiškėjai priklausantis sklypas pavaizduotas netaisyklingos formos. Taip atsitiko todėl, kad sklypų Nr. 28 ir 29 savininkai, norėdami pasididinti savo sklypus, liepė kaimynei S. S. atsitraukti nuo kelio 2 metrus link sklypo Nr. 13. Tarp pareiškėjai priklausančio sklypo Nr. 12 ir sklypo Nr. 13 buvo įsiterpęs laisvas 2,45 metrų sklypas. Pareiškėja atsitraukti nesutiko, o S. S. sutiko ir dabar užima pareiškėjos sklypo dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, nustatė pareiškėjai 7 kalendorinių dienų terminą pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus skundo trūkumus.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nurodytų reikalavimų. Teismas nustatė, kad pareiškėja skunde nurodė, jog 2024 m. spalio 22 d. žemėtvarkos iniciatyva buvo atliktas dar vienas matavimas su kuriuo kategoriškai nesutinka, tačiau iš prie skundo pridėto priedo matyti pareiškėjos pasirašytas sutikimas su atliktais uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Geo Group“ matavimais. Teismas įpareigojo pareiškėją: 1) patikslinti su kokiais atliktais matavimais nesutinka bei pridėti papildomus įrodymus; 2) nurodyti bei pridėti įrodymus, ar pareiškėja po atliktų matavimų kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) dėl atliktų matavimų nesutikimo.

Pareiškėja skundą patikslino ir prašė įpareigoti atsakovą NŽT pamatuoti ir įforminti dokumentus pagal generalinį sklypų planą. Nurodė, kad pareiškėjos sklypas suformuotas dar tada, kai nebuvo kadastrinių matavimų. Pagal generalinį sklypų planą pareiškėjai priklausantis sklypas buvo taisyklingos formos, o dabar netaisyklingos. Pareiškėja sutinka tik su viena sklypo riba prie kelio. Pareiškėja teigia, kad tarp pareiškėjai priklausančio sklypo Nr. 12 ir sklypo Nr. 13 įsiterpęs laisvas 2,45 metrų sklypas turėtų priklausyti pareiškėjos sklypui Nr. 12 ir sklypui Nr. 11 po apytiksliai 1,42 metrų neatlygintinai. Pareiškėja mano, kad reikia vadovautis generaliniu sklypų planu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ne kartą (2025 m. birželio 12 d., 2025 m. liepos 21 d., 2025 m. rugpjūčio 18 d., 2025 m. rugpjūčio 27 d., 2025 m. rugsėjo 8 d., 2025 m. spalio 3 d.) kreipėsi į NŽT, 2025 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir visur gavo atsakymą kreiptis į matininkus, tačiau, pareiškėjos teigimu, skundo priedas Nr. 1 patvirtina, kad matininkų veiksmai NŽT netinka.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pareiškėja pateiktame patikslintame skunde teigia, jog pareiškėjos turimas sklypo planas ir naujai NŽT atlikti kadastriniai matavimai nesutampa, todėl pareiškėja nesutinka su šiais atliktais matavimais ir reiškia reikalavimą sutikslinti NŽT atliktus kadastrinius matavimus su pareiškėjos turimu generaliniu sklypų planu. Teismas sprendė, kad ginčas dėl NŽT atliktų kadastrinių matavimų tikslinimo administracinių teismų kompetencijai nagrinėti nepriskirtas, nes kyla iš civilinių teisinių santykių ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (apylinkės teisme).

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės bei dar išpildyti papildomą prašymą – duoti nurodymą buvusiam (duomenys neskelbtini) pirmininkui J. pastatyti naują bortą, kurį jis su greideriu nugriovė, ir nupirkti pareiškėjai 10 juodųjų serbentų krūmelių, kuriuos jis sunaikino.

Pareiškėja nurodė, kad pašalino teismo nurodytus trūkumus taip, kaip mokėjo. Skundas jau buvo priimtas, nagrinėtas, todėl teismas neturėjo atsisakyti priimti patikslinto skundo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020; 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kai sprendžiamas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo termino atnaujinimo klausimas ir šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešama suinteresuotiems asmenims, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama duoti nurodymą žemėtvarkai patikslinti kadastrinius matavimus pagal generalinį sklypų planą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus, nurodydamas patikslinti, su kokiais atliktais matavimais pareiškėja nesutinka bei pridėti papildomus įrodymus, tai pat nurodyti bei pridėti įrodymus, ar pareiškėja po atliktų matavimų kreipėsi į NŽT dėl atliktų matavimų nesutikimo.

Pareiškėja, patikslinusi skundą, prašė įpareigoti atsakovą NŽT pamatuoti ir įforminti dokumentus pagal generalinį sklypų planą. Pareiškėja nepatikslino reiškiamo reikalavimo aplinkybių, nepateikė įrodymų, su kokiais matavimais nesutinka. Pareiškėja taip pat skunde (patikslintame) nurodė, kad 2025 m. birželio 12 d., 2025 m. liepos 21 d., 2025 m. rugpjūčio 18 d., 2025 m. rugpjūčio 27 d., 2025 m. rugsėjo 8 d., 2025 m. spalio 3 d. kreipėsi į NŽT, tačiau skundų (kreipimųsi) nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neįvykdė pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi nustatytų trūkumų, jos reikalavimas nesuformuluotas konkrečiai, nepatikslintos reiškiamo reikalavimo aplinkybės, nepateikti įrodymai, patvirtinantys, su kokiais matavimais pareiškėja nesutinka, nepateikti skundai, su kuriais pareiškėja kreipėsi į NŽT.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai yra esminiai, sudarė kliūtis pareiškėjos skundą priimti nagrinėti, nes reikalavimas buvo neaiškiai suformuluotas, nenurodytos konkrečios reiškiamo reikalavimo aplinkybės, nepateikti įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja per teismo nutartyje nurodytą terminą nustatytų skundo trūkumų nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinti pareiškėjai (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, tačiau skundo pareiškėjai negrąžino, šie netikslumai neturi teisinės įtakos teisingam galutiniam skundžiama nutartimi priimtam sprendimui nepriimti pareiškėjos skundo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartimi, kuria nustatytas terminas pareiškėjos skundo trūkumams pašalinti, šio skundo priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl pareiškėjos argumentas, kad teismas jau nagrinėjo pareiškėjos skundą nepagrįstas. Pareiškėjos skundo priėmimo klausimas išspręstas pirmosios instancijos teismo skundžiama 2025 m. lapkričio 4 d. nutartimi.

Pareiškėjai taip pat išaiškintina, kad šioje proceso stadijoje pareiškėja negali apeliacinės instancijos teismui reikšti materialiųjų reikalavimų, todėl pareiškėjos prašymas duoti nurodymą buvusiam (duomenys neskelbtini) pirmininkui J. pastatyti naują bortą, kurį jis su greideriu nugriovė, bei nupirkti pareiškėjai 10 juodųjų serbentų krūmelių, kuriuos jis sunaikino, paliekamas nenagrinėtas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutarties atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartis pakeičiama, patikslinant jos rezoliucinę dalį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti.

Pareiškėjos A. D. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti skundą kartu su priedais jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėDalia VišinskienėVirginija Volskienė