- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-1996-524/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02178-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- UAB „Gingretora“
- Atsakovas
- V. R., L. E., E. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Gingretora“ atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovės UAB „Gingretora“ ieškinio atsakovams V. R., L. E., E. R. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-08-01 sprendimų Nr. DGKS-3898, Nr. DGKS-3899, Nr. DGKS-3901 panaikinimo, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė 2017-11-07 kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama atnaujinti įstatyme nustatytą terminą ieškiniui pateikti, panaikinti darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimus Nr. DGKS-3898, Nr. DGKS-3899 ir Nr. DGKS-3901 dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-11-09 nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, ieškinį atsisakė priimti.Teismas konstatavo, kad ieškovei pranešimai apie darbo ginčų nagrinėjimą ir priimtus sprendimus buvo įteikti darbo kodekso 227 straipsnio 2 punkte nustatytu būdu (registruoti laiškai išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu, Knygnešių g. 10-8, Šilutė). Ieškovė apie darbo ginčų nagrinėjimą, informuota ir elektroniniu paštu (DK 227 str. 3 p.). Minėtą aplinkybė teismas grindžia ieškovės direktoriaus G. G. 2017-07-31 elektroniniu laišku, kuriuo, teismo vertinimu, ieškovės atstovas pripažino gavęs minėtus dokumentus.Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo galimybę dalyvauti Darbo ginčų komisijos posėdyje arba siųsti atstovą, susipažinti su pateiktais dokumentais ir atitinkamai, nesutikdama su komisijos sprendimu, teikti ieškinį teismui. Teismo vertinimu, minėtų veiksmų ieškovė neatliko sąmoningai, todėl būtent dėl to, kad ieškovė nesirūpino savo teisių įgyvendinimu, jai tenka patirti neigiamas to pasekmes. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog darbo ginčų komisijos sprendimai ieškovę pasiekė pavėluotai ne dėl ieškovės kaltės, todėl termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis nėra pagrindo, dėl to, nėra pagrindo priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-11-09 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą ieškiniui dėl Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2017-08-01 sprendimų Nr. DGKS – 3898, Nr. DGKS – 3899 ir Nr. DGKS – 3901 panaikinimo pateikti ir ieškinį priimti. Mano, jog ieškinio pareiškimo teismui terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės direktorius G. G. apie Klaipėdos skyriaus DGK 2017-08-01 priimtus sprendimus Nr. DGKS – 3898, Nr. DGKS – 3899 ir Nr. DGKS – 3901 sužinojo tik 2017-10-05, kai pastebėjo, jog antstolis K. K. iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos priverstinai nurašė pinigines lėšas. Darbo ginčų komisijos siųsti pranešimai dėl atsiliepimų į V. R., E. R. ir L. E. pateiktus prašymus ir paskirtą darbo bylų nagrinėjimo laiką, ieškovei registruotu paštu įteikti nebuvo. Darbo ginčų komisija elektroniniu paštu gingretora@inbox.lt 2017-07-31 ieškovei įteikė tik V. R., E. R. ir L. E. prašymus bei šiuo elektroniniu laišku buvo pareikalauta pateikti atsiliepimus į minėtus prašymus. Ieškovė nėra teisininkė, todėl, likus 1 dienai iki darbo bylų nagrinėjimo, neturėjo galimybės tinkamai apsiginti, todėl komisijai pranešė, kad atsakovai nėra įtraukti į bendrovės apskaitą, jokių dokumentų apie juos pateikti ieškovė negali. Pranešimai apie paskirtą darbo bylų nagrinėjimo laiką ir vietą ieškovei elektroniniu laišku neįteikti. Ieškovės direktorius negalėjo paprašyti atidėti darbo bylų nagrinėjimo posėdžius, nes jam nebuvo žinoma, kad minėtos darbo bylos bus nagrinėjamos 2017-08-01.Darbo ginčų komisija sąmoningai nuslėpė nuo ieškovės informaciją apie darbo bylų nagrinėjimo laiką. Ieškovei kelia abejonių komisijos nešališkumas.Darbo ginčų komisijos priimti sprendimai turėjo būti įteikti ieškovei elektroniniu būdu.Nurodytos aplinkybės yra svarbios praleistam terminui (ieškiniui pateikti) atnaujinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo tvarka numatyta DK 231 straipsnyje. Pagal ją, jeigu ginčo šalys nesutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, jos per mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme vadovaudamosi CPK nuostatomis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad minėtas nustatytas vieno mėnesio terminas individualaus darbo ginčo šalims, nesutinkančioms su darbo ginčų komisijos sprendimu, pareikšti ieškinį teisme turi būti kvalifikuojamas kaip procesinis terminas, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015). Procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 str. 1 d.). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d.). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą, bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 2–4 d.). Ar yra pagrindas atnaujinti pasibaigusį procesinį terminą, teismas nusprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes.Taigi, pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga, nurodyta CPK 78 straipsnyje, – svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu tinkamai atlikti procesinį veiksmą. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Dėl to procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantis teismas privalo tirti asmens, suinteresuoto termino atnaujinimu, nurodytų aplinkybių visetą ir įvertinti jų svarbą. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, esančiomis pagrindu jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų, ginčo esmę, suinteresuoto asmens veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines bylos aplinkybes. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą labai svarbus yra subjektyvusis kriterijus, kuriuo remiantis yra daroma išvada, ar terminas yra praleistas dėl rimtų ir pateisinamų priežasčių. Be to, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje A. Z. v. V. P., bylos Nr. 2-208/2008, 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Aritėja“ v. UAB „Bars Lit“, bylos Nr. 2-292/2008).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar aplinkybės, kurias ieškovė nurodo, kaip lėmusias DK 231 straipsnyje nurodyto termino praleidimą, pripažintinos svarbiomis. Ieškovė nuosekliai įrodinėja, kad apie darbo bylų pagal atsakovų (darbuotojų) prašymus nagrinėjimą darbo ginčų komisijose nežinojo, nes pranešimai apie paskirtą minėtų bylų nagrinėjimą ieškovei įteikti nebuvo, o pranešimai apie atsiliepimų pateikimą į minėtus prašymus buvo įteikti likus, kaip vėliau paaiškėjo, vienai dienai iki posėdžio datos. Ieškovė atsiliepimų neteikė, nes tam nebuvo reikalo, o apie priimtus sprendimus sužinojo tik, kai antstolis pradėjo priverstinį skolų atsakovų (darbuotojų) naudai išieškojimą, t.y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po sprendimų priėmimo. Ieškovė mano, kad minėtos priežastys yra svarbios, sprendžiant termino praleidimo priežastis.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje laikosi pozicijos, jog ieškovė apie atsakovų (darbuotojų) prašymus darbo ginčo komisijai ir apie komisijos posėdžio laiką ir vietą žinojo, bet sąmoningai nesinaudojo jai suteikta teise atsiliepti ir dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais.Atskirajame skunde daug dėmesio skirta formaliems darbo ginčų komisijos darbo bylose nustatytoms aplinkybėms apie grįžusius ir ieškovei neįteiktus laiškus, kuriais ieškovei buvo siunčiama informacija apie atsiliepimų į atsakovų (darbuotojų) prašymus pateikimą ir minėtų bylų nagrinėjimo vietą ir laiką. Tačiau ieškovė atskirajame skunde nepaaiškina pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės apie tai, kad atsakydama į darbo ginčų komisijos elektroninį laišką, ieškovė savo 2017-07-31 laiške prie susirašinėjimo temos aiškiai nurodė sekančius žodžius „atsakymas yregistruota laiska RN385403964LT“, tokiais savo žodžiais pripažindama minėto registruoto laiško gavimą. Pažymėtina, kad minėtu laišku, kuris pašto registruotas numeriu RN385403964LT, ieškovei buvo siunčiama būtent informacija (pranešimas) apie darbo bylos, pagal atsakovo V. R. prašymą, nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje, bei siūloma pateikti atitinkamą atsiliepimą į minėtą prašymą. Vertintina ir tai, kad minėtame elektroniniame ieškovės laiške kalbama apie visus atsakovus (darbuotojus). Visuma minėtų teismo nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė apie atsakovų (darbuotojų) prašymus dėl darbo užmokesčio išieškojimo ir minėtų prašymo komisijoje nagrinėjimo laiką ir vietą žinojo dar iki posėdžio datos – 2017-08-01. Taigi ieškovė turėjo ir galėjo pateikti atsiliepimus į minėtus prašymus, šia teise tinkamai nepasinaudojo, tačiau visgi pateikė nesutikimo su atsakovų prašymais motyvus, teigdama minėtame laiške, kad atsakovai pas ieškovę nedirbo ir ieškovė neturi ką daugiau pateikti, ieškovės atsakovų nuomonė nedomina. Taipogi ieškovė turėjo galimybę per savo atstovą (pvz. per advokatą ir pan.) dalyvauti darbo ginčų komisijos posėdyje, turėjo galimybę prašyti minėtą posėdį atidėti, siekiant tinkamai pasiruošti gynybai. Tačiau ir minėtą galimybę ieškovė ignoravo sąmoningai. Aplinkybė, kad ieškovė sprendimų kopijas gavo tik po poros mėnesių nepaneigia aplinkybės, kad apie priimtus sprendimus ieškovė galėjo žinoti, nes žinojo apie vykusį ikiteisminį procesą darbo ginčų komisijoje. Aplinkybė, jog ieškovė nėra teisininkė ir todėl nežinojo, jog sprendimas darbo ginčų komisijoje priimamas bylos nagrinėjimo posėdyje dieną (DK 228 str. 2 d.), nepaneigia minėtos aplinkybės, jog ieškovė turėjo galimybę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, juolab, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia (LR Konstitucijos 7 str.). Pabrėžtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, jam keliami aukštesni atidumo, kruopštumo, rūpestingumo reikalavimai.Esant nustatytoms ir įvertintoms faktinėms bylos aplinkybėms, įrodymų visetui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos termino skųsti darbo ginčų komisijos sprendimus praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis. Pažymėtina ir tai, kad minėtas terminas ieškovės praleistas žymiai – daugiau ne du mėnesius. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo termino atnaujinimui.Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakydamas priimti ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Kiti atskirojo skundo argumentai (nutarties 6.4. p, 6.5. p. ir 6.6. p.) neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.