- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-15
- Bylos Nr.
- eA-644-415/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06601-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skulas“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skulas“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skulas“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Skulas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2023 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 12AD-3 ,,Dėl UAB „Skulas“ naftos produkto – dyzelino su HVO – pateikimo į rinką“ (toliau – ir Nutarimas), o netenkinus šio prašymo, – pakeisti Nutarimą ir sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą iki 1 000 Eur, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Tarnybos vyr. specialistas, atsižvelgdamas į pareiškėjo degalinėje paimto dyzelino su hidrintu augaliniu aliejumi (angl. hydrotreated vegetable oil; toliau – ir HVO) bandinio laboratorinių tyrimų rezultatus, 2022 m. lapkričio 16 d. patikrinimo akte Nr. 1K-580 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad degalinėje buvo realizuojamas dyzelinas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 6 dalies reikalavimų, ir surašė 2022 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1K-610 (toliau – ir Protokolas). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi bylą pagal Protokolą, priėmė Nutarimą, kuriuo konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies reikalavimus, ir skyrė jam 100 000 Eur dydžio baudą;
2.2. Tarnyba (Komisija) netinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas, skyrė pareiškėjui aiškiai per didelę, padarytam pažeidimui neproporcingą, neteisingą ir netinkamai apskaičiuotą baudą. Tarnyba nepagrįstai pareiškėjui skirtą baudą sumažino tik 20 procentų;
Žemesnės instancijos teismas
2.3. Tarnyba nepagrįstai neatsižvelgė į Tarnybos direktoriaus 2022 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 1-1 patvirtintų Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos ir sankcijų skyrimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34.1 punktui taikyti reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti maksimalų, t. y. 30 procentų, baudos mažinimo dydį:
2.3.1. pažeidimo teritorija yra nedidelė, apimanti tik dalį Alytaus rajono teritorijos;
2.3.2. pažeidimas nėra tyčinis ir / ar piktybinis. Pareiškėjas pirko dyzeliną iš UAB „Energijos kodas“, kuri kokybės pažymėjime Nr. 931 patvirtino, jog produktas yra dyzelinas su HVO, įvesto HVO kiekis (procentų) tūrio ne didesnis – 6,7, produktas atitinka standarto LST EN 590:2014 ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 patvirtintų Lietuvos Respublikoje vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių (toliau – ir Privalomieji kokybės rodikliai) reikalavimus. Pareiškėjas, įsigydamas dyzeliną su HVO, mokėjo tiek už dyzeliną, tiek papildomai už HVO. Šiuo atveju pareiškėjas pats tapo arba kuro tiekėjo piktavališkos apgavystės, arba klaidos / nesusipratimo auka;
2.3.3. pažeidimas savo esme nėra pavojingas, vartotojai / dyzelinio kuro pirkėjai nenukentėjo jokiu aspektu. Nei jiems, nei aplinkai, nei valstybei nepadaryta žala ir nekilo žalos rizika;
2.3.4. pareiškėjo degalinėje, kurioje paimtas ginčo bandinys, per 2022 metus įsigytas iš UAB „Energijos kodas“ ir realizuotas dyzelino kiekis sudaro vos 0,97 procento viso per metus šioje degalinėje parduoto dyzelino, todėl pažeidimo mastas vertintinas kaip nedidelis;
2.4. Tarnyba netinkamai įvertino su pažeidimo trukme susijusias aplinkybes ir netinkamai pritaikė Taisyklių 34.2.1 punkte įtvirtintą teisės normą, sudarančią pagrindą sumažinti baudos dydį 30 procentų. Dyzelinas, įsigytas iš UAB „Energijos kodas“ pagal 2022 m. rugsėjo 22 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sąskaitą faktūrą Serija EKJ Nr. 25071, buvo parduotas per 7 dienas nuo atvežimo dienos, todėl pažeidimo trukmė vertintina kaip trumpa;
2.5. pareiškėjas apžvelgė teismų išaiškinimus dėl teisinės valstybės, protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų principų taikymo, taip pat reikalavimo, kad nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, ir kt.;
2.6. nustatant baudos dydį, būtina atsižvelgti ne tik į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, bet ir į kitas atsakomybės teisingumui ir proporcingumui įtakos turinčias aplinkybes:
2.6.1. pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą ir gailisi dėl pažeidimo;
2.6.2. nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių;
2.6.3. pareiškėjas, sužinojęs apie pažeidimą, vienašališkai dėl UAB „Energijos kodas“ kaltės nutraukė dar 2016 metais sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, pareiškėjas paprašė minėtos bendrovės nurodyti visas reikšmingas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui Tarnyboje, o UAB „Energijos kodas“ 2023 m. balandžio 6 d. tvirtino, kad terminale yra pakrautas pareiškėjui visus reikalavimus atitinkantis dyzelinis kuras su HVO;
2.6.4. pareiškėjas apie ginčo dyzelino tyrimo rezultatus sužinojo jau po to, kai dyzelinis kuras buvo realizuotas galutiniams vartotojams. Pareiškėjas nuo pat tyrimo pradžios bendradarbiavo su atsakovu, teikė paaiškinimus ir kt.;
2.6.5. paaiškėjus situacijai, pareiškėjas ėmėsi realių / prevencinių veiksmų ir priemonių, siekdamas užtikrinti, kad būtų realizuojamas tik teisės aktų reikalavimus atitinkantis dyzelinas. Pareiškėjas nustatė privalomus periodinius benzino ir dyzelino biodegalų kiekio nustatymo tyrimus, imant mėginius visose jo valdomose degalinėse, ir tokiu būdu vykdo nuolatinį benzino ir dyzelino sudėties / atitikimo teisės aktų reikalavimams monitoringą;
2.7. šiuo atveju susiklostė Taisyklių 36 punkte nurodyta situacija, nes pažeidimas yra nedidelio pavojingumo, pažeidimo trukmė trumpa, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pripažintina, jog esminė žala Įstatymo saugomiems interesams nebuvo padaryta;
2.8. pareiškėjui skirta bauda nebuvo tinkamai individualizuota, ji yra aiškiai per griežta, todėl mažintina. Šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjui skirtą baudą sumažinti iki Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto minimalaus dydžio – 1 000 Eur. Tokiu būdu sumažintas baudos dydis neabejotinai gali pasiekti numatytus sankcijos tikslus;
2.9. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizikinių ir technologijos mokslų centro Vilniaus Radiocarbon laboratorija (toliau – ir Laboratorija) 2023 m. balandžio 7 d., teikdama atsakymą į pareiškėjo paklausimą, dar nebuvo akredituota Lietuvoje atlikti tyrimus dėl HVO kiekio dyzeline nustatymo, todėl Laboratorija neturėjo tokios akreditacijos ir tirdamas ginčo dyzelino bandinį. Laboratorijos nėra akredituotų įstaigų, įskaitant įstaigas, akredituotas pagal ISO/IEC 17025, sąraše. Viešai prieinamuose šaltiniuose taip pat nėra informacijos, jog Lietuvoje yra akredituotas ir Nutarime nurodytas ASTM 6866-22 metodas B. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Komisija Nutarime nepagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo abejoti Laboratorijos atliktų tyrimų rezultatais;
2.10. Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimo konstatavimas yra grindžiamas Laboratorijos 2022 m. lapkričio 6 d. Biogeninės kilmės anglies tyrimų protokolu, kuriame nustatyta, kad bandinyje biopriedo (biogeninės kilmės anglies) kiekis yra 0,84 ± 0,03 procento. Dėl Laboratorijos nėra atliktas nepriklausomas įvertinimas pagal jos veiklai taikomus pripažintus standartus, kurio metu įsitikinama atitikties vertinimo įstaigų kompetencija, nešališkumu ir veiklos vientisumu. Laboratorija neturi akredituotos įstaigos statuso, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl 2022 m. lapkričio 6 d. atliktų tyrimų pagrįstumo ir patikimumo. Esant tokioms aplinkybėms, taikytinas in dubio pro reo principas, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė:
4.1. Tarnyba, atlikdama mažmeninės prekybos degalais vietų kontrolę, pareiškėjo degalinėje laboratoriniams tyrimams atrinko dyzelino su HVO biopriedu bandinį. Laboratorinių tyrimų metu nustatyta, kad paimtame dyzelino bandinyje esančio biopriedo (biogeninės kilmės anglies) kiekis yra 0,84 ± 0,03 procento. Tarnyba konstatavo, kad Lietuvos Respublikos rinkoje buvo realizuojamas dyzelinas su HVO biopriedu, kuris neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 6 punkte keliamo reikalavimo, t. y. prekiauti dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų;
4.2. siekiant sumažinti Europos Sąjungoje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, inter alia (be kita ko), 2018 m. gruodžio 11 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kuria valstybėms narėms numatyta pareiga užtikrinti, kad iki 2030 metų biodegalai sudarytų bent 14 procentų transporte suvartojamo benzino ir dyzelino kiekio. Šiuo įpareigojimu tikimasi, kad palaipsniui mažės iš iškastinių naftos išteklių pagaminto benzino ir dyzelino pardavimo kiekiai, kuriuos pakeis alternatyvieji degalai. Tai atitinkamai prisideda prie aplinkosauginių ir energetinio saugumo tikslų. Tai reiškia, kad degalinėse vartotojams parduodant dyzeliną, kuris savo sudėtyje turi mažesnį biodegalų kiekį arba visai jo neturi, yra pažeidžiamas Įstatyme įtvirtintas imperatyvus reikalavimas – Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse prekiauti dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procentų biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę;
4.3. Komisija, apskaičiavusi bazinį baudos dydį ir siekdama apskaičiuoti pareiškėjui skiriamą baudą, atsižvelgė į jo padaryto pažeidimo pobūdį (pavojingumą), pažeidimo mastą (teritoriją, pardavimų dydį ir vertę) ir galimą žalą vartotojams. Komisija šį atvejį vertino individualiai, atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes;
Šalies argumentai
4.4. pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad dėl konstatuoto pažeidimo nekilo žala. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo vartotojams parduodamo dyzelino kokybė neatitiko reikalavimų, keliamų Įstatyme. Tai įrodo padaryto pažeidimo pobūdį ir jo rimtumą, taip pat žalą Lietuvos Respublikos prisiimtiems įsipareigojimams ir įstatymu saugomiems interesams – taršą aplinkai ir vartotojams, kadangi vartotojai iš pareiškėjo degalinės įsigijo dyzeliną, tikėdamiesi, kad jo biopriedo kiekis kiekviename litre yra toks, koks nustatytas teisės aktais, t. y. 6,2 procento biodegalų kiekviename dyzelino litre;
4.5. Komisija apskaičiavo bazinį baudos dydį – 500 500 Eur. Komisija, atsižvelgdama į pažeidimo rimtumą, žalos Įstatyme saugomiems interesams ir vartotojams aspektą bei nustatytą pažeidimo teritoriją, nusprendė bazinį baudos dydį sumažinti 20 procentų, atsižvelgdama į pažeidimo trukmę, – sumažinti 20 procentų, atsižvelgdama į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, – 40 procentų, ir taip apskaičiavo pareiškėjui skirtinos baudos dydį: 500 500 Eur - (500 500 Eur × 0,2) - (500 500 Eur × 0,2) - (500 500 Eur × 0,4) = 100 100 Eur. Nutarimu pareiškėjui skirta 100 000 Eur bauda;
4.6. pareiškėjas nenurodė teisinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad bazinis baudos dydis turėjo būti sumažintas maksimaliai, o Komisija netinkamai taikė Taisyklėse įtvirtintas procedūrines sankcijos apskaičiavimo taisykles. Taisyklių nuostatos nesuponuoja, jog bazinio baudos dydžio mažinimas 30 procentų turėtų būti taikomas kiekvienu trumpos trukmės pažeidimo atveju, neatsižvelgiant į jokias kitas individualiam atvejui reikšmingas aplinkybes;
4.7. Komisija, individualizuodama pareiškėjui skiriamą sankciją, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis tyrimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, nepagrįsti, nes informacijos, paaiškinimų ir kitų Įstatymo pažeidimo tyrimui reikalingų dokumentų teikimas Tarnybos prašymu nėra laikomas bendradarbiavimu, o tai yra subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, pareiga;
4.8. pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jam skirta sankcija nėra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui. Sumažinus pareiškėjui skirtos baudos dydį, būtų paneigtas įstatymo leidėjo nustatytos baudos dydžio už atitinkamus pažeidimus efektyvumas ir tokios sankcijos nustatymo tikslai – siekis užkirsti kelią tokiems Įstatymo pažeidimams;
4.9. pareiškėjas, keldamas abejones dėl Laboratorijos tinkamumo ir kompetencijos, nepateikė jokių savo poziciją pagrindžiančių įrodymų. Įstatymas nenumato Tarnybai pareigos biopriedo kiekio naftos produktuose tyrimus atlikti tik akredituotoje laboratorijoje;
4.10. Laboratorija yra sudėtinė didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centro, kuris atlieka ne tik mokslinius tyrimus, tačiau ir kasmet suteikia užsakomąsias medžiagų matavimo, analizės paslaugas šimtams įmonių iš įvairių gamybos ir paslaugų sektorių Lietuvoje ir užsienyje, – dalis. Šios mokslinių tyrimų įstaigos darbuotojai yra kvalifikuoti specialistai, atliekantys mokslinius tyrimus daugiau nei 20 metų. Fizinių ir technologijos mokslų centras yra sertifikuotas pagal tarptautinio ISO 9001:2015 standarto reikalavimus metrologijos, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų rengimo veiklos srityse. Laboratorija nešališkai ir kompetentingai atlieka radioanglies datavimą pačiu jautriausiu metodu – naudojant greitintuvo masių spektrometrą (angl. Accelerated mass spectrometer, AMS), ir pagal standartizuotą ASTM 6866 Standard Test Methods For Determining The Biobased Content Of Solid, Liquid, And Gaseous Samples Using Radiocarbon Analysis metodą nustato biopriedo, neskiriant jo rūšies, kiekį naftos produktuose, o bandymų rezultatus pateikia tiksliai, aiškiai, vienareikšmiškai ir už juos prisiima atsakomybę;
4.11. pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė informacijos apie jokius atliktus biodegalų (dyzelino) tyrimus, paneigiančius Laboratorijos atliktų tyrimų rezultatus. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo abejoti Laboratorijos atliktų bandymų rezultatų pagrįstumu.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Skulas“ skundą.
6. Teismas nustatė:
6.1. Tarnybos Kauno regiono rinkos priežiūros skyrius, pagal 2022 m. rugsėjo 27 d. pavedimą Nr. 3K-137 tikrindamas, ar tinkamai vykdomi Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje ir 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, pareiškėjui priklausančioje degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), laboratoriniams tyrimams atrinko automobilinio bešvinio benzino „Efekt 95“ markės (B klasė) su bioetanoliu (bandinio Nr. M7APA09B9522/09/28) ir dyzelino su HVO (bandinio Nr. M7APA10D22/09/28) bandinius (2022 m. rugsėjo 28 d. naftos produktų bandinių paėmimo tirti aktas Nr. 1K-492);
6.2. Tarnybos Naftos produktų bandymų laboratorija atliko dyzelino su HVO biopriedu tyrimus pagal standarte LST EN 590:2022/NA:2022 „Automobiliniai degalai. Dyzelinas. Reikalavimai ir tyrimo metodai“ ir Privalomuosiuose kokybės rodikliuose numatytus reikalavimus, išskyrus 9.4 punktą, ir nenustatė pažeidimų (2022 m. spalio 6 d. pranešimas, reg. Nr. 5K-672). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, surašytas 2022 m. spalio 6 d. patikrinimo aktas Nr. 1K-512, kuriame pateikta išvada, kad dyzelinas atitiko minimų teisės aktų reikalavimus;
6.3. atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktuose naftos produktų kokybės pažymėjimuose buvo nurodyta, kad atrinktame dyzeline yra HVO biopriedas, kurio kiekį nustatyti Tarnybos Naftos produktų bandymų laboratorijoje nėra galimybės, nurodytas bandinys tolesniems dyzelino biopriedo kiekio pagal Privalomųjų kokybės rodiklių 9.4 punkto ir Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies reikalavimus (biogeninės kilmės anglies kiekio) nustatymo tyrimams buvo išsiųstas į Laboratoriją;
6.4. Laboratorija nustatė, kad dyzeline esančio biopriedo (biogeninės kilmės anglies kiekis 0,84±0,03 procento) kiekis yra 0,84±0,06 procento (Laboratorijos 2022 m. lapkričio 6 d. tyrimų protokolas Nr. 2022-10-18-FTMC-BC38-01, lab. kodas Nr. FTMC-BC38-01);
6.5. Tarnybos Kauno regiono rinkos priežiūros skyrius 2022 m. lapkričio 16 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 1K-580. Patikrinimo akte nurodyta, kad, atlikus dyzelino bandinio tyrimą Laboratorijoje, nustatyta, jog Lietuvos Respublikos rinkoje buvo realizuojamas dyzelinas su HVO biopriedu, kuris neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 6 punkte keliamo reikalavimo. Patikrinimo aktu pareiškėjas įpareigotas realizuoti rinkoje naftos produktus, atitinkančius Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, ir apie nustatytų neatitikimų pašalinimą informuoti Tarnybą iki 2022 m. lapkričio 28 d. bei pateikti paaiškinimus dėl realizuoto dyzelino, savo sudėtyje neturėjusio reikiamo kiekio biologinės kilmės priedų, ir tai pagrindžiančius įrodymus;
Šalies argumentai
6.6. pareiškėjas 2022 m. lapkričio 23 d. Tarnybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė: pareiškėjas perka degalus iš kuro tiekėjo, todėl jis negali turėti įtakos dyzeline esančio biopriedo kiekiui ir užtikrinti, kad parduodami degalai atitiktų Įstatymo normas, nes tai privalo užtikrinti kuro tiekėjas; Tarnybos atrinktas tirti dyzelinas buvo įsigytas iš UAB „Energijos kodas“, kuri pareiškėjui pateikė sertifikatą, patvirtinantį, kad jo įsigytas naftos produktas (dyzelinas) atitinka standarto LST EN 590:2014 bei Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus; pareiškėjas neturėjo galimybės papildomai patikrinti laboratorijoje, ar perkamas dyzelinas atitinka Įstatymo normas, nes dyzelino su HVO biopriedu, t. y. jo kiekį dyzeline, tiria tik Laboratorija, jos rezultatų reikėtų laukti apie 3 savaites, bet įsigyti degalai negalėtų būti tiek laiko laikomi autocisternose, nes stotų pareiškėjai priklausančių degalinių veikla; pareiškėjas, siekdamas pašalinti Tarnybos nustatytus trūkumus, planuoja peržiūrėti degalų pirkimo-pardavimo sutartis, nustatyti nepatikimus tiekėjus, padidinti pirkimo kvotas iš patikimų tiekėjų ir pagal galimybes atlikti papildomus tyrimus; vartotojai nesiskundė dėl nustatytų neatitikimų, dėl to pareiškėjas mano, kad vartotojai nenukentėjo;
6.7. Tarnyba 2022 m. lapkričio 29 d. surašė Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 1K-610. Protokole konstatuota, kad pareiškėjas pateikė į rinką naftos produktą – dyzeliną (2022 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra serija EKJ Nr. 25071, 2022 m. rugsėjo 7 d. Kokybės pažymėjimas Nr. 931, bandinio Nr. M7APA10D22/09/28), kuriame biopriedo (biogeninės kilmės anglies kiekis 0,84 ± 0,03 %) kiekis yra 0,84±0,06 % (Laboratorijos 2022 m. lapkričio 6 d. tyrimų protokolas Nr. 2022-10-18-FTMC-BC38-01, Lab. kodas Nr. FTMC-BC38-01), tokiu būdu pažeisdamas Įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, ir pareiškėjui nurodyta realizuoti naftos produktus, atitinkančius Įstatymo reikalavimus;
6.8. Tarnyba 2023 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 4E-1629 informavo pareiškėją apie Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka;
6.9. pareiškėjas 2023 m. balandžio 24 d. Tarnybai pateikė raštą, kuriame paaiškino: pareiškėjas dyzeliną pirko iš UAB „Energijos kodas“, kurios pateiktose PVM sąskaitoje faktūroje ir kokybės pažymėjime nurodytas, jog produktas yra dyzelinas su HVO, produktas atitinka standarto LST EN 590:2014 bei Privalomųjų rodiklių reikalavimus; HVO priedas kainavo papildomai; pareiškėjas, sužinojęs apie nustatytus pažeidimus, vienašališkai dėl UAB „Energijos kodas“ kaltės nutraukė 2016 m. birželio 22 d. su šia bendrove sudarytą Naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį Nr. 22/06; UAB „Energijos kodas“, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2023 m. balandžio 6 d. pranešime nurodė, „kad terminale UAB „Ave matrox“ yra pakrautas klientui UAB „Skulas“ visus reikalavimus atitinkantis dyzelinis kuras su HVO“. Be to, pareiškėjas rašte išreiškė poziciją, jog yra pagrindas skirti Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą minimalią, t. y. 1 000 Eur, baudą;
6.10. 2023 m. balandžio 27 d. įvyko Komisijos posėdis ir Komisija priėmė Nutarimą, kuriuo už Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą pareiškėjui skyrė 100 000 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pažymėjo, kad, remiantis Laboratorijos tyrimo rezultatais, pareiškėjo į rinką tiekiamame dyzeline esančio biopriedo (biogeninės kilmės anglies) kiekis procentais yra 0,84 ± 0,03 procento, o tai neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse turi būti prekiaujama dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. Pareiškėjas priešingais įrodymais iš esmės nepaneigė atsakovo nustatytų faktinių duomenų (biopriedo rodiklio).
8. Teismas nurodė, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato Tarnybai pareigos biopriedo kiekio naftos produktuose tyrimus atlikti tik akredituotoje laboratorijoje. Laboratorija, kurios išvadomis vadovavosi atsakovas, yra sudėtinė didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centro, kuris atlieka ne tik mokslinius tyrimus, tačiau ir kasmet suteikia užsakomųjų medžiagų matavimo, analizės paslaugas Lietuvoje ir užsienyje, – dalis (https://www.ftmc.lt/). Fizinių ir technologijos mokslų centras yra sertifikuotas pagal tarptautinio ISO 9001:2015 standarto reikalavimus metrologijos, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų rengimo veiklos srityse. Laboratorija atlieka radioanglies datavimą pačiu jautriausiu metodu – naudojant greitintuvo masių spektrometrą (AMS) ir pagal standartizuotą ASTM 6866 Standard Test Methods For Determining The Biobased Content Of Solid, Liquid, And Gaseous Samples Using Radiocarbon Analysis metodą nustato biopriedo, neskiriant jo rūšies, kiekį naftos produktuose (https://vilniusradiocarbon.com/about-lab)/). Teismas nenustatė pagrindo abejoti Laboratorijos atliktu tyrimu ir jo rezultatais. Teismas akcentavo, kad Laboratorijos taikytas standarto metodas, nepriklausomai nuo to, ar jis yra akredituotas, ar ne, turi būti verifikuotas ir validuotas, tuo labiau kad ir pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Laboratorijos tyrimo metu nustatytus rezultatus.
9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šiuo aspektu nepagrindė Nutarimo neteisėtumo, taip pat neįrodė, kad Įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimas buvo konstatuotas nepagrįstai. Pareiškėjo atstovas bylos nagrinėjimo Komisijoje metu pripažino pažeidimą ir nurodė, kad dėl jo gailisi.
10. Teismas nurodė, kad Komisija, spręsdama dėl sankcijos skyrimo, pirmajame etape atsižvelgė į Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir apskaičiavo bazinį baudos dydį – 500 500 Eur. Komisija, vadovaudamasi Taisyklių 34 punktu, antrajame etape vertino pažeidimo pavojingumą, trukmę, atsakomybę lengvinančias arba sunkinančias aplinkybes.
11. Teismas pažymėjo, jog Komisija dėl pažeidimo pavojingumo Nutarime nurodė, kad dyzelino bandinys, pripažintas neatitinkančiu kokybės reikalavimų, buvo paimtas 1 iš 7 pareiškėjo Lietuvos Respublikos teritorijoje valdomų degalinių. Teismas akcentavo, kad pareiškėjui, kaip mažmeninės prekybos atstovui, kilo pareiga užtikrinti vartotojams parduodamų degalų tinkamą kokybę, todėl jis privalėjo preciziškai laikytis profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių, siekdamas įgyvendinti Įstatymu jam nustatytą pareigą, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis rinkoje veikė daug metų ir reikalavimą dėl biodegalų kiekio taikė ne pirmus metus. Nagrinėjamu atveju Laboratorija nustatė, kad pareiškėjo tiektame į rinką dyzeline biopriedo kiekis kiekviename litre buvo 0,84 ± 0,06 procento, t. y. nustatytas kiekis nesiekė net 1 procento biodegalų ir buvo daug mažesnis nei numatyta Įstatyme (t. y. 6,2 procento biodegalų). Šios aplinkybės patvirtino, kad pareiškėjo vartotojams parduodamo dyzelino kokybė neatitiko reikalavimų, įtvirtintų Įstatyme. Tai įrodo padaryto pažeidimo pobūdį ir jo rimtumą, o tuo pačiu žalą Lietuvos Respublikos prisiimtiems įsipareigojimams ir įstatymu saugomiems interesams – taršą aplinkai ir vartotojams, kadangi vartotojai iš pareiškėjo degalinės įsigijo dyzeliną, tikėdamiesi, kad jo biopriedo kiekis kiekviename litre yra ne 0,84 ± 0,06 procento, o būtent, kaip numato teisės aktai, 6,2 procento biodegalų kiekviename litre dyzelino. Teismas priėjo prie išvados, kad Komisija, įvertinusi pažeidimo rimtumą, žalos aspektą Įstatymu saugomiems interesams ir vartotojams, pažeidimo teritoriją, pagrįstai nusprendė bazinį baudos dydį sumažinti 20 procentų.
12. Teismas akcentavo, kad pažeidimo trukmė, kaip baudos dydžio nustatymo kriterijus, negali būti vertinama atsietai nuo kitų pažeidimo nustatymui reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju, pagal Protokole nustatytas aplinkybes, vartotojai per 7 dienas pareiškėjo degalinėje įsigijo 24 011 l dyzelino, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo teiginius, kad nurodytas dyzelino kiekis tesudaro 0,97 procentus viso per metus Likiškėlių degalinėje parduoto dyzelino, tačiau teismas konstatavo, kad, įvertinus šio kiekio pardavimo trukmę ir teritoriją, kurią aptarnauja degalinė (dalis Alytaus rajono), pardavimų kiekis buvo pakankamai didelis. Teismo vertinimu, bazinio baudos dydžio mažinimas dėl pažeidimo trukmės 20 procentų buvo adekvatus ir teisingas, atitinkantis Taisyklėse įtvirtintas procedūrines sankcijos apskaičiavimo taisykles.
13. Teismas nurodė, kad Komisija pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikė tai, kad pareiškėjas galėjosi padaręs pažeidimą ir ėmėsi prevencinių veiksmų, ir nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl bazinį baudos dydį sumažino 40 procentų. Komisija, skirdama baudą, taip pat atsižvelgė į tai, jog pareiškėjas Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą, bei į pareiškėjo pateiktą informaciją dėl Patikrinimo akte nurodytų reikalavimų vykdymo.
14. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl aktyvaus bendradarbiavimo su Tarnyba ir padėjimo išsiaiškinti visas aplinkybes, kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pažymėta, kad Tarnyba, atlikdama Įstatymo reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, turi teisę gauti iš tiriamų subjektų informaciją ir dokumentus, reikalingus šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimui tirti, todėl informacijos, paaiškinimų ir kitų Įstatymo pažeidimo tyrimui reikalingų dokumentų teikimas Tarnybos prašymu nėra laikomas bendradarbiavimu, o tai yra verslo subjekto pareiga.
15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė, kokią teisinę reikšmę atsakomybę lengvinančių aplinkybių kontekste turi aplinkybė, jog jis apie dyzelino tyrimo rezultatus sužinojo jau po to, kai dyzelinis kuras buvo realizuotas galutiniams vartotojams. Akcentuota, kad būtent degalų tiekėjai privalo užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse būtų prekiaujama tik biodegalų ir skystojo kuro kokybės rodiklius atitinkančiais degalų ir biodegalų mišiniais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės pripažino, kad nevykdė šios pareigos, o prevencinių veiksmų ėmėsi po pažeidimo nustatymo.
16. Teismas konstatavo, kad Komisija tiek Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tiek ir papildomas aplinkybes įvertino tinkamai, bazinį baudos dydį šiuo aspektu adekvačiai sumažino 40 procentų (Taisyklių 34.3 p.). Teismas nenustatė pagrindų pakeisti jau nustatytą bazinį baudos dydį.
17. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas teisingai taikė Įstatymą ir Taisykles, laikėsi baudos skyrimo etapų ir, atsižvelgdamas į pažeidimo pavojingumą, trukmę bei atsakomybę lengvinančias ir kitas individualias aplinkybes, tinkamai nustatė pareiškėjui skirtinos baudos dydį. Tokio dydžio bauda atitinka veiksmingumo, proporcingumo ir adekvatumo reikalavimus, jos mažinti nėra pagrindo. Pareiškėjo pozicija dėl Taisyklėse įtvirtintų procedūrinių sankcijos apskaičiavimo taisyklių pažeidimo nėra pagrįstą jokiais teisiniais įrodymais. Teismo vertinimu, minimali Įstatyme nustatyta 1 000 Eur bauda pareiškėjui negali būti taikoma, nes tokio dydžio bauda galėtų būti skiriama tik už mažareikšmius pažeidimus, o šiuo atveju nustatytas pažeidimas, įvertinus jo pobūdį, mastą ir pavojingumą, negali būti laikomas mažareikšmiu.
18. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atmetė pareiškėjo skundą ir netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
19. Pareiškėjas UAB „Skulas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus ir papildomai nurodo:
20.1. tiek atsakovas, tiek teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjui skirta (palikta galioti) aiškiai per didelė, padarytam pažeidimui neproporcinga, neteisinga ir netinkamai apskaičiuota bauda;
Atsiliepimas
20.2. teismas sprendime pakartojo atsakovo atsiliepime į skundą nurodytus teiginius dėl pažeidimo pavojingumo (Taisyklių 34.1 p.), bet nepaisė pareiškėjo argumentų, kad Tarnyba nepagrįstai neatsižvelgė į visas Taisyklių 34.1 punktui taikyti reikšmingas aplinkybes, be kita ko, kad pažeidimo teritorija nedidelė, pažeidimas nėra tyčinis, piktybinis ir / ar savanaudiškas, pažeidimas savo esme nepavojingas (dėl jo nebuvo padaryta žala vartotojams, aplinkai ar valstybei), o pažeidimo mastas nedidelis (ginčo dyzelino kiekis sudarė vos 0,97 procentų 2022 metais Likiškėlių degalinėje parduoto dyzelino kiekio). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą bazinį baudos dydį sumažinti maksimaliai, t. y. 30 procentų;
Žemesnės instancijos teismas
20.3. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1775-860/2024, kurios faktinės aplinkybės labai panašios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, panaikino Tarnybos nutarimą, nes konstatavo, kad, įvertinus pažeidimo pavojingumą, apskaičiuotas bazinis baudos dydis turėjo būti sumažintas maksimaliai. Pareiškėjas teismo posėdyje rėmėsi minėtu 2024 m. gegužės 28 d. teismo sprendimu kaip precedentu, tačiau teismas skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė ir nepaaiškino, kodėl iš esmės identiškas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikavo visiškai skirtingai;
20.4. teismas netinkamai įvertino su pažeidimo trukme susijusias aplinkybes ir netinkamai pritaikė Taisyklių 34.2 punktą. Teismas šiame kontekste nepagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su pažeidimo pavojingumu (Taisyklių 34.1 p.), t. y. parduotų degalų mastą / kiekį ir teritoriją. Be to, teismas neatsižvelgė į minėtame 2024 m. gegužės 28 d. teismo sprendime padarytas išvadas ir nepaaiškino, kodėl iš esmės identiškas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikavo visiškai skirtingai. Nagrinėjamu atveju pažeidimas truko vieną savaitę, tokia trukmė vertintina kaip trumpa, todėl bazinis baudos dydis turėjo būti sumažintas maksimaliai, t. y. 30 procentų;
Šalies argumentai
20.5. pareiškėjas buvo nurodęs jo atsakomybės teisingumui ir proporcingumui turinčias įtakos aplinkybes: pareiškėjas pažeidimą padarė pirmą kartą ir dėl jo gailisi, nėra pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas vienašališkai dėl UAB „Energijos kodas“ kaltės nutraukė su minėta bendrove sudarytą Naftos produktų pardavimo-pirkimo sutartį, pareiškėjas nuo tyrimo pradžios bendradarbiavo su Tarnyba, teikė paaiškinimus, dokumentus ir tiek, kiek galėjo, padėjo išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, be to, pareiškėjas po situacijos paaiškėjimo ėmėsi realių / prevencinių veiksmų ir priemonių, siekdamas užtikrinti, kad būtų realizuojamas tik teisės aktų reikalavimus atitinkantis dyzelinas;
20.6. byloje susiklostė Taisyklių 36 punkte nurodyta situacija, kai preziumuojama, kad pažeidimu nepadaryta esminė žala Įstatymo saugomiems interesams: pažeidimas nedidelio pavojingumo, pažeidimo trukmė trumpa ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių;
20.7. tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad bauda nebuvo tinkamai individualizuota, ji yra aiškiai per griežta, todėl mažintina. Šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindai pareiškėjui skirtą baudą sumažinti iki Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto minimalaus dydžio – 1 000 Eur. Tokiu būdu sumažintas baudos dydis neabejotinai gali pasiekti numatytus sankcijos tikslus;
Atsiliepimas
20.8. teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, kad Laboratorija neturi akreditacijos, ir rėmėsi atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais teiginiais. Pagrindinis dokumentas (įrodymas), kuriuo grindžiamas Įstatymo pažeidimas ir sankcijos, turi būti aiškus, pagrįstas, patikimas ir nekelti absoliučiai jokių abejonių. Kadangi Laboratorija neturi akredituotos įstaigos statuso, yra pagrįsta abejonė dėl jos atliekamų tyrimų. Kilus abejonių, visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo atsakomybės asmens naudai (in dubio pro reo principas). Atsižvelgiant į tai, Nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas;
20.9. teismo motyvas, kad pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Laboratorijos tyrimo metu nustatytus rezultatus, yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas. Lietuvoje nėra kompetentingos įstaigos, kuri galėtų kvalifikuotai atlikti tokio pobūdžio tyrimus.
21. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
22. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus. Atsakovas papildomai nurodo:
22.1. teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas esminę reikšmę tinkamam sprendimui priimti turinčias bylos aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančių įrodymų visetą, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas;
22.2. Komisija, apskaičiavusi bazinį baudos dydį ir siekdama apskaičiuoti pareiškėjui skiriamą baudą, atsižvelgė į jo padaryto pažeidimo pobūdį (pavojingumą), mastą (teritoriją, pardavimų dydį ir vertę) ir trukmę, galimą žalą vartotojams, taip pat į tai, kad pareiškėjas Įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą. Komisija šį atvejį vertino individualiai, atsižvelgdama į visas bylos aplinkybes, o pareiškėjo teiginiai, kad bazinis baudos dydis turėjo būti labiau sumažintas, nepagrįsti;
22.3. pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad atsakovas rėmėsi neakredituotos laboratorijos – UAB „Barnas“ – tyrimų rezultatais, nepagrįsti. Įstatymas nenumato Tarnybai pareigos biopriedo kiekio naftos produktuose tyrimus atlikti tik akredituotoje laboratorijoje. Šiuo atveju nėra teisinio pagrindo abejoti šios laboratorijos kompetencija ar jos pasirinkto metodo tinkamumu, nes ši laboratorija atitinka jai keliamus reikalavimus, turi patirties ir kompetencijų tokiems tyrimams, ir ji yra sudėtinė didžiausios mokslinių tyrimų įstaigos Lietuvoje – Fizinių ir technologijos mokslų centro – dalis. Be to, pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė informacijos apie jokius atliktus biodegalų (dyzelino) tyrimus, paneigiančius UAB „Barnas“ atliktų tyrimų rezultatus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis to paties straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Byloje nenustatyta pagrindų, dėl kurių peržengiamos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinis skundas nagrinėjamas remiantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
25. Alternatyvių degalų įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Tarnyba degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą – už reikalavimų, nustatytų Įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, nevykdymą skiria baudą nuo vieno tūkstančio eurų iki vieno milijono eurų.
26. Remiantis Įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, degalų tiekėjams, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjams ir subjektams, vykdantiems mažmeninės prekybos degalais veiklą, už pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje, taikant atsakomybę atsižvelgiama į: pažeidimo pavojingumą; pažeidimo trukmę; degalų tiekėjo, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjo ar subjekto, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad pažeidimą padaręs degalų tiekėjas, transporto sektoriaus gamtinių dujų tiekėjas ar subjektas, vykdantis mažmeninės prekybos degalais veiklą: savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo išaiškinti pažeidimo aplinkybes; nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti (Įstatymo 33 straipsnio 1 dalis). Tarnyba, taikydama atsakomybę, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas Įstatyme nenurodytas aplinkybes (Įstatymo 33 str. 4 d.).
27. Teisėjų kolegija, nurodyto teisinio reguliavimo kontekste vertindama pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino visas pareiškėjui taikytos atsakomybės sąlygas.
28. Dėl pažeidimo pavojingumo pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad Komisija pažeidimo rimtumą ir žalos Įstatymu saugomiems interesams bei vartotojams faktą teisėtai pagrindė tuo, jog pareiškėjo tiektame į rinką dyzeline biopriedo kiekis kiekviename litre buvo 0,84 ± 0,06 procento, t. y. nustatytas kiekis nesiekė net 1 procento biodegalų ir buvo daug mažesnis nei numatyta Įstatyme (t. y. 6,2 procento biodegalų), taigi parduodamas dyzelinas iš esmės neatitiko Įstatyme įtvirtintų kokybės reikalavimų. Todėl Komisija pagrįstai nusprendė bazinį baudos dydį sumažinti 20 procentų.
29. Dėl pažeidimo teritorijos ir trukmės, kai degalinė aptarnauja dalį Alytaus rajono, o, pagal Protokole nustatytas aplinkybes, vartotojai per 7 pažeidimo dienas pareiškėjo degalinėje įsigijo 24 011 l dyzelino, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, nors šis kiekis tesudaro 0,97 procentus viso per metus Likiškėlių degalinėje parduoto dyzelino, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad per trumpą laikotarpį parduotas pakankamai didelis kiekis nekokybiškų degalų, todėl bazinio baudos dydžio mažinimas dėl pažeidimo trukmės 20 procentų yra proporcingas ir teisingas, atitinkantis Taisyklėse įtvirtintas procedūrines sankcijos apskaičiavimo taisykles. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjo argumentus, kad aplinkybė, jog pažeidimas truko tik vieną savaitę, trumpai, yra pagrindas baziniam baudos dydžiui sumažinti maksimaliai, t. y. 30 procentų. Šiuo atveju Komisija pagrįstai įvertino ne tik pažeidimo trukmę, bet ir teritorinį-kiekinį elementą, o visų reikšmingų elementų visuma leido taikyti pažeidimui proporcingą 20 procentų bazinio baudos dydžio mažinimą.
30. Pareiškėjas yra savo srities profesionalas, todėl jam taikomas aukštesnis atidumo bei rūpestingumo standartas, kuris, be kita ko, reiškia ne tik pareigą visomis teisėtomis priemonėmis užtikrinti veiklos teisėtumą, bet ir suponuoja, kad verslo partnerio – dyzelino pardavėjo nesąžiningumas ar aplaidumas nėra ir negali būti pagrindas švelninti pareiškėjo atsakomybę už padarytus Alternatyviųjų degalų įstatymo pažeidimus. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjo vėlesni veiksmai, kai buvo nutraukti verslo santykiai su įmone, tiekusia dyzeliną, nekeičia tikrosios reikalų padėties ir nedaro įtakos pareiškėjo veiksmų vertinimui nustatant skirtinos baudos dydį, nes tokie veiksmai yra tik apsaugos nuo galimų pažeidimų ateityje priemonė.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo argumentai, jog nuo tyrimo pradžios jis bendradarbiavo su Tarnyba, teikė paaiškinimus, dokumentus ir tiek, kiek galėjo, padėjo išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, atitinka Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisinę reikšmę. Nurodytų aplinkybių išraiška šioje byloje esančių įrodymų kontekste vertintina kaip įprasta dalykinė ginčo teisinių santykių šalių bendravimo praktika.
32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (žr. 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimą); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. 2001 m. spalio 2 d. nutarimą).
33. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, ne kartą yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei kad padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims. Tokių sankcijų paskirtis nėra tik nubausti pažeidėją, bet kartu ir vykdyti tiek individualią, tiek bendrąją prevenciją. Teisės subjektas, pažeidęs ūkinės veiklos sąlygas, yra baudžiamas, kad daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms, kartu įspėjant kitus tos pačios rinkos dalyvius, jog už imperatyvių taisyklių nesilaikymą jie bus baudžiami taikant tokias pat sankcijas. Ekonominės sankcijos pobūdis ir paskirtis ir yra sukelti tam tikrus sunkumus ūkio subjektui, nesilaikančiam įstatyme numatytų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1183/2013).
34. Įvertinus skundžiamo Tarnybos Nutarimo turinį, darytina išvada, jog atsakovas, skirdamas ekonominę sankciją pareiškėjui, laikėsi baudų skyrimo taisyklių, paisė proporcingumo principo reikalavimų, t. y. ekonominė sankcija atitinka tikslus, kurių tokiomis priemonėmis yra siekiama.
35. Atsakydama į pareiškėjo argumentus, kad Laboratorija, atlikusi tyrimą, neturi akreditacijos ir dėl to kyla abejonių dėl tyrimo rezultatų, teisėjų kolegija konstatuoja, jog tyrimams atsakovas turėjo teisę pasitelkti subjektą, turintį specialių žinių (kompetencijų) tokiems tyrimams atlikti. Akreditacijos reikalavimo teisės aktai nenustato. Todėl atsakovui pakanka įrodyti, kad tyrėjas turi kompetencijas, ką jis byloje įrodė, o pareiškėjas, siekdamas paneigti tyrimo rezultatų atitiktį tikrajai reikalų padėčiai, turėtų teismui teikti įrodymus, kurie sukeltų pagrįstas abejones atliktų tyrimų rezultatais ir dėl to kiltų poreikis teismo ekspertizei skirti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų ar bent keltų pagrįstų abejonių tyrimo rezultatais, todėl pripažįstama, jog įrodytos aplinkybės, nustatytos tyrimo Laboratorijoje metu (ABTĮ 56 str. 7 d.).
36. Dėl teismo precedento.
36.1. Remiantis Konstitucinio Teismo suformuota oficialia konstitucine doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių, teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (žr. 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).
Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (lot. k. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimą).
36.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1775-860/2024, kurios faktinės aplinkybės labai panašios nagrinėjamos bylos aplinkybėms, panaikino Tarnybos nutarimą, nes konstatavo, kad, įvertinus pažeidimo pavojingumą, apskaičiuotas bazinis baudos dydis turėjo būti sumažintas maksimaliai. Pareiškėjas teismo posėdyje rėmėsi minėtu 2024 m. gegužės 28 d. teismo sprendimu kaip precedentu, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl to nepasisakė ir nepaaiškino, kodėl iš esmės identiškas faktines aplinkybes teisiškai kvalifikavo visiškai skirtingai.
36.3. Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1775-860/2024 pakeitė atsakovo Nutarimą, su mažindamas paskirtą baudą nuo 75 000 Eur iki 25 000 Eur.
36.4. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto teismo sprendimo prejudicinės galios šiai bylai, taikydama konstitucinės teismo precedentų doktrinos suformuotas taisykles, pažymi, kad, pirma, Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-1775-860/2024 nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka, antra, Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos sąlygos, kurios vertinamos taikant atsakomybę – pažeidimo pavojingumas, pažeidimo trukmė, degalų tiekėjo, vykdančio mažmeninės prekybos degalais veiklą, atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, – yra individualaus įvertinimo kiekvienoje byloje dalykas. Šioje byloje visuma anksčiau paminėtų reikšmingų aplinkybių suponuoja, kad atsakovo išvados dėl tų sąlygų taikymo ir baudos dydžių nustatymo yra pagrįstos, o Nutarimas – teisėtas. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1775-860/2024 nurodytos aplinkybės yra panašios, tačiau nepripažįstamos tapačiomis. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios aplinkybės tiek šioje Nutartyje, tiek Regionų administracinio teismo sprendime yra įvertintos tapačiai (žr. šios Nutarties 31 p. ir Regionų administracinio teismo sprendimo 20 p.).
36.5. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad šioje byloje priimtame pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai nustatyta bei įvertinta byloje reikšmingų aplinkybių visuma ir pateikiamas teisingas teisinių santykių kvalifikavimas ir nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog aktualusis teisės aiškinimas bei taikymas prieštarauja ar neatitinka Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-1775-860/2024 pateikiamo teisės aiškinimo ir teisės taikymo.
37. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
38. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skulas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.