Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 ² str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2 d., šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams bei 25 MGL (3250 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas atliktos bausmės, paskirtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, laikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. R. ir T. B., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su M. R. ir T. B., 2010 m. liepos 5 d., apie 2 val. 30 min., pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2, 3 p. reikalavimus, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto nešdami cigarečių dėžes su 5000 pakelių cigarečių pakrauti į automobilį „Opel Vectra“ ir nuvežti iki tiksliai nenustatytos vietos ir tiksliai nenustatytiems asmenims, realizavo 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes „Jin Ling“.

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai vadovavosi tik liudytojais apklaustų policijos pareigūnų prieštaringais ir nenuosekliais parodymais. Juo labiau, kad liudytojas V. K. nematė įvykio aplinkybių ir negali nurodyti apelianto kaltę patvirtinančių duomenų.

Apeliantas niekada neneigė, kad įvykio metu buvo išlipęs iš automobilio, tačiau jis jokių dėžių su cigaretėmis nenešė. Byloje nėra duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, todėl apygardos teismas nepagrįstai atmetė apelianto ir kitų nuteistųjų parodymus.

Skundo autoriaus nuomone, ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nes byloje nebuvo paskirta jokia ekspertizė, kurios išvados patvirtintų apelianto kaltę. Aplinkybė, kad apeliantas buvo sulaikytas kartu su asmenimis, gabenusiais cigaretes, taip pat nepatvirtina jo kaltės. Teismas, neatsižvelgdamas į byloje surinktų duomenų visetą, skundžiamą nuosprendį pagrindė tik spėjimais. Todėl apeliantas teigia, kad visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama nuteistojo M. B. apeliacinį skundą, daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados dėl šiuo nuosprendžiu pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 ² str. 1 d., vieno iš kvalifikuojančio požymio (akcizais apmokestinamų prekių neteisėtas realizavimas) inkriminavimo M. B., prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.).

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz. BK 199 ² str. 1 d.) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu.

Pagal BK 199 ² str. 1 d. atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimo momento. Tam, kad galima būtų kvalifikuoti nusikaltimą kaip baigtą pagal komentuojamą baudžiamąjį įstatymą, nebūtina, jog akcizais apmokestinamos prekės būtų nugabentos į numatytą galutinį paskirties tašką – užtenka vieno gabenimo, siuntimo, naudojimo ar realizavimo veiksmo.

Komentuojamos nusikalstamos veikos objekto gabenimu laikomas šio objekto pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai, kokioje transporto priemonės vietoje prekės yra sudėtos, jos paslėptos ar ne ir pan. Šių prekių pažeidžiant nustatytą tvarką gabenimo būdas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Minėtų prekių realizavimu laikomas jų atlygintinas ar neatlygintinas (pvz., pardavimas, dovanojimas, perdavimas už skolą, davimas skolon, mainais ir kt.), tačiau pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, perdavimas kitam asmeniui. Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa akcizais apmokestinamų prekių, kurios realizuotos nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, įgijėju. Tačiau šių prekių pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką perdavimo kitam asmeniui forma veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje neteisėtą minėtų prekių realizavimo faktą preziumavo remiantis nustatytu šių prekių neteisėto nešimo nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto į automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktu bei nuteistojo T. B. nurodyta aplinkybe apie „iš matymo pažįstamo asmens pasiūlymą už 300 Lt nuo (duomenys neskelbtini) upės iki (duomenys neskelbtini) nuvežti dėžes su cigaretėmis“, kurios, beje, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių realizavimas nepagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nes šiuo atveju iš viso nėra nustatyta kada, kam ir kur šios prekės buvo realizuotos.

Neginčijamas konstatavimas, kad visi nuteistieji neteisėtai nešė nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto į minėtą automobilį, t. y. gabeno akcizais apmokestinamas prekes savaime nereiškia, jog būtent jie visi trys šias prekes ir realizavo. Kolegija jau pasisakė, kad BK 199 ² str. 1 d. nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos („išvedamos“) iš kitų BK 199 ² str. 1 d. nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų. Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-218/2009, 2K-372/2011 ir kt.).

Tokiu būdu, ši teismo išvada pagrįsta prielaidomis, o ne baudžiamojo proceso įstatyme numatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais neginčijamais įrodymais.

Dėl šios priežasties nuosprendžio dalis dėl M. B., M. R. ir T. B. nuteisimo už akcizais apmokestinamų prekių neteisėto realizavimo tiksliai nenustatytiems asmenims, naikinama dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija, keisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistojo M. B., vadovaujasi BPK 320 str. 5 d. nuostatomis bei revizuojamą nuosprendį keičia ir dėl šį nuosprendį neapskundusių nuteistųjų.

Taigi, kolegija daro išvadą, kad šioje byloje surinktų duomenų visetas duoda pakankamą pagrindą pripažinti, kad M. B., M. R. ir T. B. BK 199 ² str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis:

M. B., M. R. ir T. B., veikdami bendrininkų grupe, 2010 m. liepos 5 d., apie 2 val. 30 min., pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2, 3 p. reikalavimus, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) upės kranto nešdami cigarečių dėžes su 5000 pakelių cigarečių į automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes „Jin Ling“.

M. B. nuosprendį ginčija apeliuodamas į tariamai nenuoseklius ir prieštaringus liudytojų parodymus bei į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinus M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos vieną iš kvalifikuojančių požymių (realizavimą) su tokiais apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais sutikti negalima.

Nuteistasis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neneigė, kad buvo sulaikytas įvykio metu ir įvykio vietoje, tačiau nurodė, kad jis jokių dėžių su kontrabandinėmis cigaretėmis nenešė, automobilyje miegojo nes buvo labai girtas, o iš automobilio išlipo tik <...atlikti gamtinių reikalų...>“ ir tuoj pat buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnų (2 t. 4, 12, 16, 112-113 b. l.).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis T. B. parodė, kad iš matymo pažįstamo vaikino pasiūlymu už piniginį atlygį (300 Lt) sutiko atvežti kontrabandines cigaretes nuo (duomenys neskelbtini) upės iki (duomenys neskelbtini). Kartu su savimi pasikvietė M. R. ir įvykio vietoje jie tik dviese nešė dėžes su minėtomis cigaretėmis į tam paruoštą automobilį „Opel Vectra“. Kartu su jais važiavo ir M. B., tačiau šis buvo labai girtas, „<...nesiorientavo aplinkoje...>“, todėl miegojo automobilio salono gale ir jokių dėžių nenešė (2 t. 111-112 b. l.).

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje šis nuteistasis paaiškino, kad minėtas dėžes su cigaretes nuo upės kranto iki automobilio jis nešė kartu su M. B. ir jiems benešant po dvi tokias dėžes jie buvo sulaikyti VSAT pareigūnų (1 t. 112-113, 115-118 b. l.). Vėlesnėse apklausose jis nurodė, kad dėžes su cigaretėmis nešė su M. R., o M. B. tuo metu girtas miegojo automobilyje. VSAT pareigūnai jį sulaikė jam antrą kartą nešant dvi dėžes nuo upės link automobilio (1 t. 126-127, 131-132 b. l.).

Nuteistasis M. R. teisme (2 t. 109-110 b. l.) pripažino, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje kartu su T. B., kuris ir buvo šios veikos iniciatorius, gabeno kontrabandines cigaretes, supakuotas į dėžes, kurių buvo dešimt ir kurias ruošėsi sukrauti į automobilį „Opel Vectra“. Jam bekraunant šias dėžes į minėtą transporto priemonę, jis ir buvo sulaikytas VSAT pareigūnų. Tuo metu T. B. buvo nuėjęs antrą kartą prie upės atnešti likusių dėžių, o M. B. buvo girtas, miegojo automobilyje ant priekinių sėdynių ir jokių dėžių nenešė.

Ikiteisminio tyrimo metu šis nuteistasis paaiškino, kad minėtų dėžių nenešė, o tik laukė kol jas nuo upės atneš prie automobilio T. B.. Pirmojoje apklausoje jis tvirtino, kad iš automobilio buvo išlipęs ir M. B. (1 t. 56 b. l.), tačiau vėlesnėse apklausose nurodė, kad pastarasis buvo labai girtas ir miegojo automobilyje, salono gale. Be to, jis nežino kam butų nuvežtos šios cigaretės ir su niekuo nesitarė dėl šių cigarečių realizavimo (1 t. 69-70, 74-75 b. l.).

Liudytojas A. B. (1 t. 33-34 b. l.; 2 t. 113 b. l.) parodė, kad įvykio metu iš automobilio „Opel Vectra“ išlipo trys vaikinai - M. B., M. R. ir T. B., ir visi trys nuėjo link (duomenys neskelbtini) upės. Netrukus, už kokių 15 min., nuo upės pusės prie automobilio sugrįžo M. B. ir T.B. nešdami po dvi dėžes su kontrabandinėmis cigaretėmis. Jis šiuos asmenis sulaikė, o kitas pareigūnas A. O. nuo upės pusės atvedė sulaikytą trečiąjį vaikiną - M. R..

Liudytojas A. O. (1 t. 35-36 b. l.; 2 t 118 b. l.) parodė, kad įvykio metu jis matė, kaip iš į įvykio vietą atvykusio automobilio „Opel Vectra“ išlipo trys asmenys – M. B., M. R. ir T. B., kurie visi kartu nuėjo prie (duomenys neskelbtini) upės. Ant jos kranto užtempė atplukdytą nuo Rusijos Federacijos pusės valtį ir iš jos pradėjo ant kranto iškrauti dėžes, apsuktas plėvele ir aprištas virvėmis. Tuoj po to, visi trys minėti asmenys paėmė po dvi tokias dėžės ir jas nešė į kalną, link minėto automobilio. Du pirmuosius užlipusius ant kalno sulaikė jo kolega A. B., o jis sulaikė trečiąjį - M. R..

Taigi, liudytojai savo parodymuose nurodė tas įvykio aplinkybes, kurias jie tiesiogiai matė ar jose dalyvavo atliekant atitinkamus procesinius veiksmus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, minėtų liudytojų parodymai apie įvykio aplinkybes yra išsamūs ir nuoseklūs. Be to, juos patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole (1 t. 4-6 b. l.) užfiksuoti duomenys apie tai, kad prie minėto automobilio buvo rastos būtent keturios dėžės.

Kartu kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamieji (nuteistieji) ir (ar) jų gynėjai, gali teismui tik pateikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir paminėtų pareigūnų parodymus vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip kaip norėtų apeliantas ar (ir) jo gynėjas, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas.

Iš aptartų nuteistųjų M. B., T. B. ir M. R. parodymų seka, kad šie parodymai yra itin nenuoseklūs, juose nurodytos akcizais apmokestinamų prekių - cigarečių gabenimo aplinkybės skiriasi ne tik tarpusavyje (M. R. nurodo, kad cigarečių nenešė, o laukė kol jas atneš T. B., bei kad iš automobilio išlipo ir M. B., vėliau nurodo, kad cigaretes nešė kartu su T. B., o M. B. tuo metu miegojo, bei, kad VSAT pareigūnai jį sulaikė kai jis dėžes krovė į automobilį; T. B. nurodo, kad cigaretes nešė visi trys - jis, M. B. ir M. R., vėliau nurodo, kad nešė tik jis su M. R., M. B. tuo metu miegojo, be to jis cigaretes nuo upės nešė per du kartus), bet jos prieštarauja ir kitiems byloje surinktiems įrodymams (liudytojų A. B., A. O. parodymams, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotiems duomenis). Todėl tokius nuteistųjų M. B., M. R. ir T. B. parodymus kolegija vertina kaip siekimą M. B. padėti išvengti atsakomybės.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo T. B. pirminiai paaiškinimai apie dėžių su cigaretėmis gabenimo aplinkybes, iš esmės sutampa su paminėtų liudytojų parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu užfiksuotais duomenimis, todėl kolegija atsižvelgia į juos (T. B. pirmuosius parodymus), vertindama kitų šioje nutartyje aptartų įrodymų patikimumą. Kiti šio nuteistojo paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams vėlesnėse apklausose ir pirmosios instancijos teisme, nuteistojo M. R. parodymai dalyje dėl M. B. dalyvavimo padarant nusikaltimą bei nuteistojo M. B. parodymai, kaip neatitinkantys tikrovės ir prieštaraujantys byloje surinktų duomenų visetui, atmetami.

Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis M. B. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Byloje nustatyta, kad nuteistieji automobiliu „Opel Vectra“ į įvykio vietą atvyko 2010 m. liepos 5 d., apie 2 val. 30 min., už kokių 15 min. nuo upės prie šio automobilio buvo atneštos pirmosios dėžės, o įvykio vietoje sulaikyti visi trys nuteistieji buvo pristatyti į VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardą (1 t. 1, 33-34, 35-36 b. l.).

Taigi, jei M. B. įvykio metu būtų buvęs akivaizdžiai taip apsvaigęs nuo alkoholio, kaip teigia nuteistieji M. R. („<...buvo nulūžęs...>, <...jį (M. B.) įsidėjom į automobilį...>, <...tokiame stovyje jis jau nieko negalėjo padaryti...>“ (2 t. 109-110 b. l.)), ir T. B. („<...nepaėjo...>, <...nesiorientavo aplinkoje...>, <...įdėjom į automobilį...>, <...paguldėm salone...>“ (2 t. 111 b. l.)), tokią jo būseną VSAT pareigūnai neabejotinai būtų užfiksavę atitinkama tvarka (sulaikytasis būtų patikrintas alkotesteriu, patalpintas į išblaivinimo patalpas, surašyti tarnybiniai pranešimai ir pan.). Todėl kolegija neturi jokio pagrindo netikėti tiek liudytojų A. B., A. O. parodymais, tiek nuteistojo T. B. pirmojoje apklausoje (1 t. 112-113 b. l.) nurodytomis aplinkybėmis.

Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatyta, jog nuteistasis M. R. ieškojo dar vieno asmens, galinčio padėti įvykdyti aptariamą nusikalstamą veiką. Šią aplinkybę patvirtina į šio nuteistojo mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 78 b. l.) iš mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išsiųstų ir iš M. R. telefono į minėtą telefoną ((duomenys neskelbtini)) išsiųstų trumpųjų pranešimų (SMS) turinys: 2010-07-04 21:34 M. R. gavo pranešimą „<...radai 3 žmogų...>“, į kurį nuteistasis tuoj pat atsakė, t. y. 2010-07-04 21:41 išsiuntė pranešimą „<...pala toj parašys...>“ bei 21:44 – „<...Rado...>“. Netrukus (2010-07-04 21:47) šis nuteistasis gavo atsakymą „Ok“ (1 t. 82-83).

Beje, iš nuteistojo T. B. mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 139 b. l.) gautų trumpųjų pranešimų (SMS) išklotinės matyti, kad iš jau minėto telefono Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo skambinta 2010-07-04 20:09 ir T. B. (1 t. 82-83 b. l.).

Šie abu nuteistieji žinojo kokiu tikslu važiavo į įvykio vietą bei suprato, jog, tam, kad kuo greičiau įvykdyti aptariamą nusikalstamą veiką, įvykio metu bus reikalinga fizinė pagalba.

Automobilio „Opel Vectra 2.0i“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamo lengvųjų automobilių kategorijai su „sedano“ tipo kėbulu, apžiūros metu nustatyta, kad jo salone yra tik vairuotojo ir priekinė keleivio sėdynes, o galinės sėdynės – išimtos, t. y. kad salonas yra padidinto talpumo (1 t. 23-26 b. l.). Tačiau natūralu, kad minėtos pagalbos M. B., būdamas tokios būsenos, kokią nurodo nuteistieji, paprasčiausiai nesuteiktų, o tik užimtų papildomą vietą automobilyje, net ir turinčiame paminėtas technines savybes.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesivadovavo ir apelianto kaltės negrindė tik ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. K. parodymais. Todėl apeliacinio skundo autorius be pagrindo apeliuoja į tokių duomenų įrodomąją vertę.

Nuteistasis M. B. teismo išvadų dėl paskirtos bausmės dydžio neginčija, todėl ir kolegija šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nerevizuoja (BPK 320 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. B., M. R. ir T. B. nuteisimo pagal BK 199 ² str. 1 d. už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių realizavimą ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.