Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-118-1076/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-14
Bylos Nr.: 1A-118-1076/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-54966-2018-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Bielskė, Nerijus Meilutis, Justas Namavičius
Nuteistasis: D. V.
Civilinis ieškovas: M. I., J. G., N. J., S. K., M. G.
Advokatai: Kristina Sandaraitė-Butvilienė

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.3.1.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-118-1076/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54966-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.4 (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Nerijaus Meilučio ir Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistajam D. V., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,ekspertėms V. J., Aurelijai Survilaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu, t. y. gyvai ir vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. ir jo gynėjo P. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 16 d. veika), ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė;

D. V. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. sausio 30 d. veika), ir jam paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmė;

D. V. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta laisvės atėmimo 14 metų bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, ir D. V. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 14 metų bausmė.

D. V. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas. Šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. I. 2 115,05 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. G. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. J. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. V. priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. I. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. V. priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. G. 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. V. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 16 d., apie 23.00 val., name, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties, miegančiai lovoje motinai L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į krūtinę, pilvą, juosmenį, kojas, taip padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, pilve, juosmenyje ir kojose, ir tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą savo motinai L. B.. Šiais savo veiksmais D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat D. V. nuteistas už tai, kad 2020 m. sausio 30 d., apie 22.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokios priežasties pradėjo konfliktuoti su savo šeimos nariu – motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėjo ir panaudojo smurtą, t. y. tyčia rankomis pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji nukrito ant lovos, užsimojęs pelenine grasino suduoti per veidą, o nukentėjusiajai užsidengus veidą rankoms, grasino fiziškai susidoroti (užmušti, nukirsti galvą), o kūną išdarkęs išmesti į kieme iškastą atmatų duobę bei užversti šiukšlėmis, nukentėjusiajai neleisdamas atsikelti nuo lovos, suko jai ranką, tokiu būdu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo motinai L. B.. Šiais savo veiksmais D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat D. V. nuteistas už tai, kad 2022 m. sausio 18 d. laikotarpiu nuo 02.30 val. iki 18.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip 21 smūgį jai į krūtinę, veidą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, minkštųjų audinių kraujosruvas galvoje, odos nubrozdinimus veido dešinėje ir dešiniame ausies lezgelyje, poodines kraujosruvas rankose ir kojose, poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, kraujosruvą liežuvio galiuke, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva krūtinės ląstos kairėje, kraujosruvomis krūtinės ląstos kairėje, kraujosruvomis krūtinės ląstos minkštuose audiniuose, dešiniųjų IV, X-XII šonkaulių, kairiųjų IV, V, VII-XII dauginius šonkaulių lūžius, krūtinplėvės pažeidimą, kairio plaučio plyšimą, diafragmos plyšimą, kraujo susikaupimą krūtinplėvės ertmėje, dėl ko nuo krūtinės ląstos sumušimo, komplikavusis progresuojančiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, L. B. įvykio vietoje mirė, ir taip D. V. tyčia nužudė savo artimą giminaitį – motiną. Šiais savo veiksmais D. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

4. Taip pat D. V. buvo kaltinamas tuo, kad, 2018 m. lapkričio 16 d., apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo šeimos nariu – motina L. B. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) metu, baugino nukentėjusiąją ant lovos, grasino jai fiziniu susidorojimu, t. y. prakirsti galvą, nužudyti, taip pat metė į nukentėjusiąją žiebtuvėlį, arbatinuką, varė ją iš namų, taip savo veiksmais terorizavo, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, sistemingai baugino savo motiną L. B., naudodamas psichinę ir fizinę prievartą, ir tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, jog labai gailisi, nes mama jam buvo brangiausias žmogus. Dėl įvykio kaltina save, teigia, jog jei nebūtų apsvaigęs, to nebūtų įvykę. Taip pat nurodo, kad jis neteko savo artimo žmogaus, turi pirmos grupės invalidumą, tvirtina, jog gali nešioti apykoję sumažintos bausmės laikotarpiu.

6. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas P. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – D. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą išteisinti, jam nepadarius šių nusikalstamų veikų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nesutikdamas su D. V. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, jog dėl šių nusikalstamų veikų padarymo D. V. nuteistas tik 2022 m. spalio 21 d., t. y. praėjus ketveriems ir dvejiems metams nuo įvykių ir jau po pačios nukentėjusiosios mirties. Pagrindas ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir kaltinimui pareikšti buvo prokuroro, kuris turėjo ginti nukentėjusiosios interesus, reikalavimas.

6.2. Pasak gynėjo, dėl 2018 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 30 d. epizodų apygardos teismas privalėjo vadovautis procesiniais sprendimais, priimtais ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu nukentėjusioji buvo gyva, savarankiškai vertino faktines aplinkybes, pretenzijų savo sūnui neturėjo, fizinio skausmo nejautė, keitė parodymus. Todėl akivaizdu, jog nukentėjusioji tiesiog norėjo D. V. sudrausminti policijos pagalba, kas leidžia daryti išvadą, jog nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl įvykių 2018 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 30 d., nebuvo. Atitinkamai gynėjas tvirtina, jog apygardos teismas, pripažindamas D. V. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, rėmėsi prielaidomis ir iš esmės prieštaringais įrodymais, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.

6.3. Be to, gynėjo tvirtinimu, D. V. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, taip pat grindžiama prielaidomis, kas prieštarauja in dubio pro reo principui (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai). Gynėjas nurodo, jog tiesioginių įrodymų dėl D. V. veiksmų nužudant savo motiną nėra surinkta. Nukentėjusioji mirė nuo sužalojimų, kurie nebūdingi kritimui. Byloje nėra pateiktos eksperto išvados, kad nukentėjusioji mirė būtent nuo D. V. suduotų jai smūgių. Be to, nėra patikrintos versijos dėl kitų asmenų dalyvavimo. Ikiteisminio tyrimo metu minėtos versijos atmestos nebuvo, kaltę suverčiant nukentėjusiosios neįgaliam sūnui.

6.4. Nuteistojo gynėjas, aptardamas BK 17 ir 18 straipsnių nuostatas, taip pat nurodo, jog apygardos teismas nepašalino abejonių dėl D. V. pakaltinamumo laipsnio. Pasak gynėjo, ekspertizės aktas Nr. 78TPK-51/2022 (t. 3, b. l. 188-196) yra paviršutiniškas ir nenuoseklus, remtis juo sprendžiant asmens pakaltinamumo lygį negalima. D. V. elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose verčia abejoti jo gebėjimais suprasti ir kritiškai vertinti savo poelgį, jo padarinius bei apskritai aplinką. Todėl D. V. pakaltinamumas turėtų būti nustatytas remiantis stacionarios psichiatrinės ekspertizės pagrindu, o ne pagal medicininių dokumentų vertinimą.

6.5. Apeliaciniame skunde gynėjas taip pat nesutinka su priteistais civiliniais ieškiniais neturtinei žalai atlyginti ir nurodo, jog pateiktuose civilinių ieškinių reikalavimuose neatsispindi neturtinei žalai būdingi požymiai, nurodomi argumentai yra formalūs ir neatitinka tikrovės. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog D. V. tokio pobūdžio sumomis nedisponuoja, niekada nedisponavo ir jų atlyginti negalės. Taigi neįvertintas žalos atlyginimo privalomasis kriterijus – asmens turtinė padėtis ir jo realios galimybės atlyginti priteisiamas sumas.

6.6. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, gynėjas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas, nuteisdamas D. V. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, padarė netinkamas išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Be to, apygardos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė prieštaringas išvadas, ir tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, ir dėl to teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kuris turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

7. Teismo posėdžio metu nuteistasis D. V. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šioje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 16 d. ir 2020 m. sausio 30 d. nusikalstamos veikos) ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, bei paskyrė jam teisingą bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo D. V. nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą L. B. anūkams, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams M. G. ir M. I., o S. K. – pernelyg didelę neturtinės žalos sumą. Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu, ši nuosprendžio dalis keičiama: nukentėjusiajai S. K. priteista suma neturtinei žalai atlyginti mažinama, tuo tarpu nukentėjusiųjų M. G. ir M. I. civiliniai ieškiniai atmetami.

Dėl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

9. Nuteistojo gynėjas pateiktame apeliaciniame skunde ginčija D. V. pripažinimą kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje. Gynėjo tvirtinimu, šioje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi prieštaringais įrodymais. Pati nukentėjusioji keitė parodymus, pretenzijų savo sūnui neturėjo ir, gynėjo teigimu, tik norėjo sudrausminti savo sūnų policijos pagalba. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme, viena vertus, nurodė pripažįstantis prokuroro pareikštus kaltinimus, kita vertus, neigė mušęs savo motiną (t. 4, b. l. 190-191). Ikiteisminio tyrimo metu D. V. pozicija dėl jo kaltės taip pat buvo skirtinga – 2018 m. gruodžio 17 d. apklausiamas dėl 2018 m. gruodžio 16 d. nusikalstamos veikos jis neigė mušęs motiną (t. 1, b. l. 131-132), 2020 m. vasario 1 d. apklausiamas dėl 2020 m. sausio 30 d. nusikalstamos veikos gailėjosi sukėlęs motinai fizinį skausmą (t. 1, b. l. 172-173). Apklausiamas 2022 m. gegužės 27 d. bet kokią savo kaltę jau neigė (t. 3, b. l. 110).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. V. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta, ją visų pirma patvirtina pirminiai ikiteisminio tyrimo metu L. B. duoti parodymai (šie parodymai buvo perskaityti teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nukentėjusioji mirusi). Apklausiama apie 2018 m. gruodžio 16 d. įvykdytą nusikalstamą veiką, L. B. parodė, kad miegodama pajuto fizinį skausmą, o atsibudusi suprato, kad ją muša sūnus D. V., kuris sudavė ne mažiau nei 10 smūgių į dešinę kūno pusę: petį, šoną (t. 1, b. l. 111-112). Apklausiama apie 2020 m. sausio 30 d. įvykdytą nusikalstamą veiką nukentėjusioji nurodė, jog sūnus D. V. ėmė su ja konfliktuoti, užsimojęs norėjo suduoti moline pelenine, pastūmė nukentėjusiąją ir ši krito ant lovos (dėl ko ji pajuto fizinį skausmą), įžeidinėjo, teigė, kad užmuš, o kūną išdarkęs išmes į kieme iškastą duobę ir užbers šiukšlėmis (t. 1, b. l. 144-145). Taigi, šiuose pirminiuose parodymuose L. B. abiem atvejais aiškiai įvardijo tiek nusikalstamus nuteistojo veiksmus, tiek ir patvirtino jautusi fizinį skausmą. Duodama vėlesnius parodymus (atitinkamai 2019 m. sausio 24 d. (t. 1, b. l. 118) ir 2020 m. vasario 27 d. (t. 1, b. l. 155)) nukentėjusioji savo parodymus kiek pakeitė – ji iš esmės nepaneigė anksčiau nurodytų nuteistojo atliktų veiksmų, tačiau neigė dėl D. V. veiksmų jutusi fizinį skausmą: pirmuoju atveju nurodė labiau jautusi išgąstį, antruoju – kad skausmo nejuto, nes nukrito ant minkštosios lovos dalies. L. B. jaučiamus skausmus siejo su savo pačios amžiumi ir turimų ligų nulemta sveikatos būkle, kaip atsirado mėlynės ant kojų ir šono, teigė nežinanti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais L. B. parodymais. Tiek vienu, tiek kitu atveju pirminiai parodymai buvo duoti praėjus santykinai trumpam laiko tarpui nuo nusikalstamos veikos padarymo (pirmuoju atveju – nepraėjus kelioms valandoms, antruoju – po nepilnai paros laiko), tuo tarpu kai papildomos apklausos buvo atliktos praėjus apie mėnesiui nuo nusikalstamų veikų, t. y. pakankamam laikui apgalvoti savo parodymų turinį. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad L. B., viena vertus, bijojo nuteistojo D. V. (tai nustatyta iš jos bendravimo su policijos pareigūnais 2020 m. sausio 31 d. (t. 2, b. l. 13-17) ir liudytojos J. G. parodymų (t. 4, b. l. 193-196)), kita vertus, bylai aktualiu laikotarpiu ji ir toliau gyveno kartu su nuteistuoju. Iš liudytojų J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymų taip pat matyti, kad L. B. nuolat rūpinosi D. V., be to, pasak liudytojos J. G., motina laikė save be galo atsakinga už D. V., jautė kaltę, kad šis tapo narkomanu. Teismo vertinimu, tai paaiškina, kodėl L. B., turėjusi laiko apmąstyti savo parodymus, papildomų apklausų metu davė nuteistajam D. V. palankesnius parodymus.

11. Teismas pažymi, kad nuteistojo D. V. kaltė padarius dvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, šiuo atveju yra grindžiama ne tik pirminiais L. B. parodymais, bet ir kitais duomenimis. Be minėtų parodymų, D. V. kaltę patvirtina vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (t. 2, b. l. 10-26), iš kurių matyti nukentėjusiosios, policijos pareigūnų, D. V. (o dėl 2020 m. sausio 30 d. įvykio – ir liudytojo R. I.) bendravimas. Abiem atvejais nukentėjusioji paaiškino pareigūnams smurto panaudojimo aplinkybes, sutampančias su jos pirminiais parodymais, taip pat, bendraudama dėl 2020 m. sausio 30 d. įvykio, parodė dešiniajame dilbyje likusią mėlynę. D. V. kaltę dėl 2018 m. gruodžio 16 d. naudoto fizinio smurto patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 4524/2018 (01) (t. 1, b. l. 122). Joje konstatuotos poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios krūtinėje, pilve, juosmenyje bei kojose, sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai 10 trauminių poveikių. Pastebėtina, jog sužalojimų lokalizacija, trauminių poveikių kiekis atitinka nukentėjusiosios pirminius parodymus. Be to, nuteistojo kaltę netiesiogiai patvirtina ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), N. J. (t. 4, b. l. 201-202), M. I. (t. 4, b. l. 202-203), S. K. (t. 4, b. l. 203-204), taip pat liudytojo R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymai, iš kurių matyti, jog D. V. buvo linkęs naudoti fizinį smurtą prieš L. B., smurtas buvo sistemingas.

12. Iš to kas aptarta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl D. V. pripažinimo kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą

13. Nuteistojo D. V. gynėjo apeliaciniame skunde yra teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino D. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pasak gynėjo, nuteistojo kaltė grindžiama prielaidomis, ekspertas nėra pateikęs išvados, kad L. B. būtų mirusi būtent nuo D. V. panaudoto smurto. Be to, visiškai nebuvo tirta versija, jog nusikaltimą galėjo padaryti kitas asmuo.

14. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 190-191; 204) abstrakčiai nurodė pripažįstantis kaltinimą, teigė, kad gailisi, tačiau konkrečiai apie įvykį parodė, jog nors gal koks smurtas ir buvo, buvo girtas, apie įvykį nieko neprisimenantis. Iš kur tokie sužalojimai, paaiškinti negali, taip nesimušdavo, galbūt mama nugriuvo. Anksčiau būdavę konfliktai, tačiau mamai nėra sudavęs. Iš mamos prašydavęs pinigų, ji jam duodavo alui. Gal kažkaip „per garsiai“ prašydavo mamos pinigų.

15. Tačiau minėtus nuteistojo parodymus, kad motinos mirtį galėjo sąlygoti kitos priežastys nei D. V. veiksmai, paneigia byloje surinktų duomenų visuma. D. V. kaltę patvirtina nukentėjusiųjų M. G. (t. 4, b. l. 191-192), J. G. (t. 4., b. l. 193-196), M. I. (t. 4, b. l. 196-199), N. J. (t. 4, b. l. 201-202), M. I. (t. 4, b. l. 202-203), S. K. (t. 4, b. l. 203-204) parodymai, liudytojo R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymai, 2022 m. sausio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 2, 27-45), specialisto išvada Nr. M 104/2022 (01) (t. 2, b. l. 73-80), specialisto paaiškinimų protokolas (t. 2, b. l. 84-86), eksperto paaiškinimai pirmosios instancijos teisme (t. 5, b. l. 8-9), teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-51/2022 (t. 3, b. l. 188-196), eksperčių A. S. ir V. J. paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme.

16. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pateikta specialisto išvada Nr. M 104/2022 (01) (t. 2, b. l. 73-80), kurioje konstatuota, jog: 1. L. B. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo nuo daugybinių sužalojimų. Pirmosios instancijos teisme dėl sužalojimų mechanizmo buvo apklaustas išvadą pateikęs ekspertas K. Z., kuris paaiškino, jog griuvimo atveju yra kalbama apie išsikišusias kūno plokštumas – menčių kampus, alkūnių kraštus, kelius, pakaušio sritį. Šiuo atveju sužalojimų lokalizacijos yra skirtingos, yra įdubusiose kūno dalyse. Šonkaulių lūžiai, jų lūžių plokštelės, sužalojimai veide neatitinka griuvimo mechanizmo (t. 4, b. l. 8-9). Ekspertas taip pat patvirtino savo išvadą bei ikiteisminio tyrimo metu teiktus paaiškinimus, jog išvados 3.1. punkte aprašyti sužalojimai padaryti mažiausiai 3, o išvados 3.2 punkte aprašyti sužalojimai – mažiausiai 18 trauminių poveikių. Pasak jo, išvados 3.1 ir 3.2 punktuose nurodyti sužalojimai, išskyrus kraujosruvas keliuose, nėra būdingi griuvinėjimui ir, tikėtina, susidarė suduodant smūgius į veido ir krūtinės ląstos sritis (t. 2, b. l. 84-86). Taigi, ekspertas savo paaiškinimuose aiškiai paneigė, jog L. B. mirtis galėjo būti nulemta ne fizinio smurto, o griuvinėjimų, kaip teigė nuteistasis. Teisėjų kolegija nemato pagrindo jam nepritarti.

17. Gynėjo skunde nurodoma, kad ekspertas nei išvadoje, nei duodamas paaiškinimus negalėjo įvardinti D. V. kaip už sužalojimų padarymą atsakingo asmens. Teisėjų kolegija atkreipia gynėjo dėmesį, kad eksperto kompetencija yra atsakyti tik į užduotyje suformuluotus klausimus dėl sužalojimų pobūdžio ir mechanizmo, bet ne nurodyti atsakingą dėl to asmenį. Šis klausimas yra nustatomas teismo, remiantis visų byloje surinktų duomenų visuma.

18. Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog šioje byloje buvo visiškai netirta versija, jog L. B. galėjo nužudyti kitas asmuo, o ne D. V.. Priešingai, ši versija buvo tiriama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, tačiau byloje tokiai versijai pagrįsti nėra jokio pagrindo. Iš pirmosios instancijos teismo ištirto 2022 m. vasario 24 d. tarnybinio pranešimo (t. 2, b. l. 113-114) matyti, jog žiemos sezono metu aplinkiniuose namuose niekas negyvena. Byloje nėra jokių duomenų, kad įvykio dieną į L. B. gyvenamąją vietą būtų atėjęs koks nors asmuo, tokios aplinkybės nenurodė ir pats nuteistasis, pasak kurio parodymų pirmosios instancijos teisme, jie su mama gyveno dviese, svečių niekada neateidavo, visuomet, taip pat ir nakčiai, rakindavo duris (t. 4, b. l. 190). Be to, iš nukentėjusiųjų M. G. (t. 4, b. l. 191-192), J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), liudytojo R. I. (t. 4, b. l. 199-201) parodymų, iš dalies ir iš paties D. V. (t. 4., b. l. 190-191) parodymų matyti, kad jokie svetimi žmonės L. B. namuose jau ilgą laiką nesilankė (kaip nurodo liudytojas ir nukentėjusieji – apie 8-10 metų). Taigi, vienintelis asmuo, kuris įvykio dieną buvo namuose kartu su L. B. buvo tik pats D. V.. Be to, kitaip negu teigė nuteistasis, prieš savo motiną jis sistemingai smurtaudavo – kaip jau minėta, šią aplinkybę patvirtina J. G. (t. 4, b. l. 193-196), M. I. (t. 4., b. l. 196-199), R. I. (t. 4, b. l. 199-201), N. J. (t. 4, b. l. 201-202), M. I. (t. 4, b. l. 202-203), S. K. (t. 4., b. l. 203-204) parodymai. Be to, D. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 4, b. l. 80-84) jau buvo pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, prieš savo motiną padarymo, dar dvi analogiškos nusikalstamos veikos nustatytos ir šioje baudžiamojoje byloje.

19. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje buvo tiriamas ir nuteistojo D. V. pakaltinamumas. 2022 m. kovo 9 d. – balandžio 6 d. ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrinės, teismo psichologinės ekspertizės akte Nr. 78TPK-51/2022 buvo konstatuota, jog nepaisant konstatuoto mišraus asmenybės sutrikimo ir priklausomybės nuo alkoholio ir opioidų sindromo, tai nesutrukdė D. V. suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Byloje nagrinėjamo įvykio metu D. V. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jis nebuvo patologinio girtumo, fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (t. 3, b. l. 188-196). Apeliacinės instancijos teisme apklaustos ekspertizės aktą pateikusios ekspertės A. S. ir V. J. patvirtino pateiktas išvadas, dar kartą pabrėždamos, kad nebuvo pagrindo išvadai, jog nuteistasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pasak eksperčių, ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitomis medžiagomis, taip pat 2015 m. patirtas insultas turėjo įtakos asmens elgesiui, bet ši įtaka nebuvo esminė, netrukdė kontroliuoti savo elgesio, suprasti aplinką ir savo veiksmų pasekmes. Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis nebuvo patologinio girtumo, laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Teisėjų kolegija taip pat aiškinosi ir dėl riboto pakaltinamumo, kuriam konstatuoti ekspertės taip pat neturėjo pagrindo. Kolegija nemato pagrindo suabejoti eksperčių išvadomis. Kitaip negu teigiama gynėjo skunde, ekspertizės akto negalima vertinti kaip paviršutiniško. Jame buvo aprašyti reikšmingi duomenys, susiję su D. V. sveikatos istorija nuo pat vaikystės, išsamiai atsakyta į ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje iškeltus klausimus, priešingai nei nurodo gynėjas, nebuvo apsiribota tik dokumentiniu tyrimu, kaip matyti, buvo tirtas ir pats nuteistasis.

20. Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu D. V. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Naikinti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje ir D. V. išteisinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Dėl D. V. paskirtos bausmės

21. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. V. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis padarė tris nusikaltimus, iš kurių du (BK 140 straipsnio 2 dalis) yra nesunkūs nusikaltimai, o vienas (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas) – labai sunkus. D. V. praeityje jau yra teistas už nužudymą (t. 4, b. l. 25-30), taip pat pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurtavimo prieš savo motiną – nukentėjusiąją L. B. (t. 4, b. l. 80-84). Nuteistojo asmenybė vertintina neigiamai – D. V. per visą gyvenimą oficialiai dirbo tik vieną dieną (t. 3, b. l. 49), gyveno asocialiai (be kita ko sprendžiant iš administracinių nusižengimų protokolo, kuriame fiksuotas sistemingas važiavimas viešuoju transportu be bilieto, viešas alkoholio vartojimas, smulkios vagystės, t. 4, b. l. 31-58), nuolat itin dideliais kiekiais vartojo alkoholį. Nors iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktų duomenų taip pat matyti, kad D. V. užaugo disfunkcinėje šeimoje – kai dar buvo vaikas, tėvas anksti paliko šeimą, vėliau motina išsiskyrė su patėviu; motina anksčiau galimai taipogi piktnaudžiavo alkoholiu, nuo vaikystės turėjo elgesio problemų, buvo dažnai gydomas dėl asmenybės sutrikimų, – šios aplinkybės nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę, nei paskyrė pirmosios instancijos teismas. Kaip matyti, D. V. sistemingai konfliktuodavo ir smurtaudavo prieš savo motiną. Apeliaciniame skunde nurodomos sveikatos problemos taip pat yra paties nuteistojo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nors apeliaciniame skunde D. V. nurodo besigailintis dėl to, kad nužudė savo motiną, tačiau vertindamas šį jo teiginį teismas atsižvelgia į ankstesnį sistemingą fizinio smurto prieš savo motiną naudojimą, į tai, kad nuteistajam ekspertizės akte (t. 3, b. l. 188-196) nustatytas polinkis meluoti, manipuliuoti, pateikti save iš teigiamos pusės, todėl jo išreikštą gailestį laiko tik deklaratyviu, nesudarančiu pagrindo tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo pačiu teismas pažymi, kad šioje byloje yra nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikaltimus D. V. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jų padarymui, be to, veikos sudaro recidyvą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). Pažymėtina, kad 2020 m. sausio 30 d. veiką jis padarė vykdydamas paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgęs į šių nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. V. paskyrė pernelyg griežtą bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

22. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiais, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai buvo formalūs, neatitinkantys tikrovės. Be to, teismas neatsižvelgė D. V. turtinę padėtį, jog priteistų sumų jis negalės sumokėti. Apeliantai neginčija 2 115,05 Eur dydžio turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. I. už laidojimo išlaidas ir kapo sutvarkymą (t. 3, b. l. 3-8), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgiant į tai, kad D. V. kaltė nužudžius nukentėjusiąją L. B. yra nustatyta, plačiau dėl to nepasisako.

23. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys).

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo fizinio asmens mirties atvejais, yra nurodęs, jog esminę reikšmę turi realus ieškovo ir mirusio asmens santykis. Tai lemia teismo pareigą kiekvienu atveju įvertinti šių asmenų tarpusavio ryšį, jo pobūdį, kokybę, intensyvumą, nuoširdumą, pastovumą, juos siejantį giminystės laipsnį, bendro gyvenimo trukmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Teismai privalo atsižvelgti į asmenų emocinį artumą, kaip juos paveikė artimo asmens mirtis, kaip jie į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-788/2016). Kasacinėje praktikoje taip pat pažymima, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-280/2014).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino nukentėjusiųjų J. G. ir M. I. civilinius ieškinius, ir priteisė joms po 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Abi šios civilinės ieškovės yra L. B. dukros, ir, išanalizavus bylos medžiagą, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad jas su motina siejo glaudus ryšys. Antai, J. G. savo motinai skambindavo kasdien, teisme nupasakojo apie motinos turėtas ligas. M. I. taip pat nurodė su motina bendravusi itin dažnai, susiskambindavusi net kelis kartus per dieną, kad paklaustų kaip motina jaučiasi. Abi dukros kaip galėdamos padėjo motinai buityje (t. 4, b. l. 172, 195, 199). Teismas neabejoja, jog dėl prarasto itin artimo žmogaus – motinos, abi L. B. dukros patyrė didelį dvasinį skausmą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytą nužudytosios ir jos dukrų ryšį, nusikaltimu joms sukeltą skausmą, sumažinti joms pirmosios instancijos teismo priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, nėra pagrindo.

26. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino L. B. sesers N. J. civilinį ieškinį, priteisdamas 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. N. J. teisme parodė, jog užaugo kartu su seserimi, visą laiką bendravo, kasdien susiskambindavo, per savaitę bent porą kartų susitikdavo. Toks bendravimo dažnumas rodo tarp seserų buvus stiprų tarpusavio ryšį, nes kaip nustatyta šioje byloje, asmenų, su kuriais L. B. bendrauja, ratas nebuvo didelis. Sesers nužudymas N. J. paveikė itin skaudžiai, po šio įvykio ženkliai pablogėjo jos psichinė sveikata (t. 4, b. l. 201-202). Teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo jai priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsta, ir ją mažinti taip pat nėra pagrindo.

27. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iš nuteistojo D. V. nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios L. B. anūkams M. G. ir M. I., o S. K. priteisė pernelyg didelę neturtinės žalos sumą. Nors teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog dėl močiutės smurtinės mirties visi jos anūkai patyrė skausmą ir dvasinius išgyvenimus, vis tik giminystės ryšiams esant tolimesnio laipsnio, vadovaujantis suformuota teismine praktika, būtina kruopščiai patikrinti ir įvertinti tarp jų egzistavusius ryšius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, visi trys anūkai jau yra suaugę, brandaus amžiaus, kartu su nukentėjusiąja L. B. negyveno. Be to, nukentėjusieji savo ieškiniuose visų pirma akcentavo savo ankstesnį, dar vaikystėje turėtą ryšį su močiute (t. 4, b. l. 173; 175-176; 178). Nukentėjusysis M. G. parodė pastaruosius kelis mėnesius su močiute bendravęs mažai, daug laiko neturėjo, jai nebuvęs labai artimas (t. 4, b. l. 191-192). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad be šioje situacijoje suprantamo dvasinio skausmo, kitų žymesnių neigiamų padarinių kilo tik nukentėjusiajai S. K.. Pastaroji ieškinyje nurodė dėl patirto streso praradusi gimdyvės pieną, kuriuo įvykio metu žindė naujagimį, be to, nusikalstama veika buvo padaryta neužilgo po jos gimtadienio, kurį šventė kartu su močiute, ir ši diena jai ateityje asocijuosis su nužudymu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiųjų M. G. ir M. I. civilinius ieškinius atmeta, tuo tarpu nukentėjusiajai S. K. priteistą neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo D. V. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti nuo 8 000 Eur iki 1 000 Eur.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų M. G. ir M. I. civilinius ieškinius atmesti.

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aušra BielskėNerijus MeilutisJustas Namavičius