Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jadvyga Mardosevič, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovei V. C. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio pareiškimas su priedais ir teismo pranešimas atsakovei V. C. įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ji per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių. Kadangi yra visi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, priimamas sprendimas už akių, išdėstant sutrumpintus motyvus (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Pagrįsdama ieškinyje išdėstytas aplinkybes apie šalis siejančius paskolos teisinius santykius, ieškovė pateikė atsakovės V. C. pasirašytą skolos raštelį, kuriame ji patvirtina, kad iš Č. Z. pasiskolino 150 000 Lt bei įsipareigoja beprocentinę paskolą atiduoti per tris mėnesius (b. l. 6). Iš Trakų rajono 2 – ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad ieškovė G. Z. yra Č. Z., mirusio 2016 m. birželio 11 d. įstatyminė įpėdinė, kuri priėmė jo palikimą (b.l. 7). Įrodymų, kad atsakovė paskolą Č. Z. ar G. Z. grąžino, byloje nėra.

CK 6.870 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi skolos raštelio surašymo metu). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog ši teisės norma skirta reguliuoti atvejams, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, 2017 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-313/2017, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 nurodyta, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.

Nagrinėjamu atveju atlikęs formalų pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad į bylą pateiktas 2007 m. liepos 20 d. skolos raštelio originalas patvirtina paskolinių santykių tarp šalių egzistavimą, t. y. faktą, jog Č. Z. (kurio teisių perėmėja – ieškovė G. Z.) paskolino atsakovei V. C. 150 000 Lt, ir kad atsakovė prievolės grąžinti paskolos sumą neįvykdė. Atsakovė jokių įrodymų, kad paskolą grąžino, nepateikė, o kaip minėta, skolos raštelio originalo buvimas pas kreditorių (ieškovę) sudaro pagrindą teigti, kad prievolė neįvykdyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkinti, priteisti iš atsakovės V. C. ieškovės prašomo dydžio, t. y. 43 317,54 Eur skolos sumą (CK 6.38, 6.870, 6.65 straipsniai, CPK 13 straipsnis).

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, nustačius, jog atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą (paskolą buvo įsipareigojusi grąžinti iki 2007 m. spalio 20 d.), ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. metinių kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų už penkerių metų laikotarpį, taip pat yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina prašoma 10 829,38 Eur palūkanų suma.

CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovės ieškovei priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteistinas jos sumokėtas 1 371,70 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės G. Z. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 43 317,54 Eur skolos, 10 829,38 Eur palūkanų, iš viso 54 146,92 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 92 ct), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 54 146,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. liepos 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 371,70 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo sprendimą už akių apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodama per Vilniaus apygardos teismą.