- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1197-855/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00909-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Greenvesta“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Greenvesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu), prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Statybos inspekcijos) 2019-02-26 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-100-190226-00019, 2019-02-26 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-100-190226-00020, 2019-02-26 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-100-190226-00022, 2019-04-08 privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-100-190408-00033, 2019-02-26 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190226-00018, 2019-02-26 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190226-00019, 2019-02-26 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP100-190226-00020 ir 2019-04-16 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP100-190416-00035 kaip nepagrįstus.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Statybos inspekcijos 2019-02-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190226-00018, 2019-02-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190226-00019, 2019-02-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP100-9. 190226-00020 ir 2019-04-16 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP100-190416-00035 galiojimą iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos.
2.1. Prašymą grindė tuo, kad ieškovė ginčija privalomuosius nurodymus, kaip individualius administracinius aktus, kuriais jos atžvilgiu buvo pateikti atitinkami įpareigojimai inter alia nugriauti aktuose nurodytus statinius. Ieškovės vertinimu ieškinys yra prima facie pagrįstas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones būtent taip būtų išlaikyta esama teisinė padėtis tarp šalių, t. y. nustatytas esama status quo, kuris nesukeltų negrįžtamų padarinių ieškovei (jeigu statiniai būtų nugriauti), kita vertus atsakovė, taip pat nebūtų apribota vykdyti teisės aktų nustatytų funkcijų valstybinės statybų priežiūros srityje. Priešingu atveju, t. y. netaikant laikinųjų apsaugos priemonių – sustabdant nurodymų nugriauti statinius galiojimą, atsakovė, dar nesibaigus šios bylos nagrinėjimui gali imtis priemonių pagal ginčijamus privalomuosius nurodymus ir nugriauti ieškovės statinius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019-02-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190226-00018, 2019-02-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190226-00019, 2019-02-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP100-190226-00020 ir 2019-04-16 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP100-190416-00035 galiojimą iki šios bylos išnagrinėjimo teisme dienos.
4. Teismas nurodė, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, taikant laikinąsias apsaugos priemones bus išlaikyta esama teisinė padėtis tarp šalių, priešingu atveju – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas ir galimai sukels negrįžtamų padarinių ieškovei.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ieškovė neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas. Inspekcijos privalomieji nurodymai nebus pateikti vykdymui antstoliui ir vykdomi priverstine tvarka iki teismo sprendimo nepanaikinti šių administracinių aktų įsiteisėjimo. Teismas neatsižvelgė į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 13 ir 14 straipsniuose nustatytą statybos sustabdymo bei savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką, pagal kurią ieškovei iškėlus civilinę bylą dėl minėtų Statybų inspekcijos privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų panaikinimo, atsakovė Statybos inspekcija be teismo įsiteisėjusio sprendimo pati imtis kokių nors priverstinių vykdymo priemonių negali.
5.2. Teismas nutartį priėmė pagal nepagrįstą ieškovės prašymą bei neišklausęs kitos ginčo pusės.
Atsiliepimas
6. Ieškovė UAB „Greenvesta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
6.1. Reikalavimai griauti pastatus yra terminuoti ir privalo būti vykdomi iki jų termino pabaigos, be to, tik pati apeliantė suformavo skundžiamų privalomųjų nurodymų nuostatas.
6.2. Nėra suprantama, kokiu faktiniu pagrindu apeliantė reikalauja panaikinti skundžiamą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi privalomų nurodymų nugriauti statinius galiojimo sustabdymas, apeliantei nesukeltų jokių pasekmių.
6.3. Nėra pagrindo sutikti su argumentu, esą, teismas turėjo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šioje byloje, tik tuomet kai šiuo klausimu pasisakys apeliantė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
11. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje nurodoma, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
12. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Greenvesta“ ginčija atitinkamus Statybos inspekcijos privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir jos nuomone, privalomieji nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, jeigu statiniai būtų nugriauti nesulaukus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, sukeltų negrįžtamų padarinių ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės ir pirmosios instancijos teismo pozicija dėl būtinumo išsaugoti bei užtikrinti status quo, kiek tai susiję su ieškovės ginčijamuose privalomuosiuose nurodymuose nurodytais statiniais, kadangi sprendžiant klausimą dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo, statinių nugriovimas, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius teisėtumo, iš tiesų galėtų sukelti didelę turtinę žalą ieškovei tuo atveju, jeigu privalomieji nurodymai būtų pripažinti neteisėtais bei panaikinti, t.y. byloje būtų priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas.
14. Kita vertus, jau pats įstatymo leidėjas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme iš esmės numatė tokios situacijos sprendimo būdą. Šio įstatymo 13 straipsnio 4 dalis numato, kad savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį jeigu privalomieji nurodymai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdomi per nustatytą terminą arba negaunamas statybas leidžiantis dokumentas, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
15. Iš aptariamo teisinio reguliavimo akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovei UAB „Greenvesta“ ginčijant ne tik privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, bet ir privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, atsakovė antstoliui vykdyti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius pateikti neturi teisės, o ieškovės statiniai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priverstinai, antstoliui vykdant privalomuosius nurodymus, negali būti griaunami. Šiuo atveju net ir tuo atveju, jeigu atsakovė pažeisdama teisės aktų reikalavimus pateiktų vykdyti privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius, galėtų būti skundžiami ir paties antstolio, priėmusio vykdyti šiuos vykdomuosius dokumentus, veiksmai.
16. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartas imperatyvias Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir skundžiamų privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimo sustabdymas šalių teisinės padėties iš esmės nekeistų, kadangi ieškovės statiniai, dėl kurių surašyti privalomieji nurodymai, vykstant teismo procesui, priverstinai negali būti griaunami, o kažkokie kiti prevenciniai tikslai taikant laikinąsias apsaugos priemones negali būti pasiekti. Tai kartu reiškia kad ir status quo tarp šalių šiuo metu yra išlaikomas.
17. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja vieną būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmė galimo palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui. Esant atitinkamai imperatyviai teisės akto nuostatai, draudžiančiai pateikti vykdyti bei vykdyti teisme ginčijamą privalomą nurodymą iki jo teisėtumo patikrinimo bei atitinkamo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo jų taikymas niekaip neužtikrino, todėl 2019 m. gegužės 24 d. pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės (atsakovės) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. nutartį, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 26 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190226-00018, 2019-02-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-190226-00019, 2019-02-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP100-190226-00020 ir 2019-04-16 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP100-190416-00035 galiojimą iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos, panaikinti.