- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-2306-611/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19543-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- UAB „Aidai“
- Ieškovas
- S. N.-S
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Aidai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės S. N.-S ieškinį atsakovui UAB „Aidai“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovo 7190 Lt skolą, 2588,40 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-04-02 ji su atsakovu sudarė autorinę sutartį dėl kūrinio vertimo bei autoriaus teisių perleidimo, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išversti skandinavų kūrinį „Egilio saga“ iš senosios islandų kalbos į lietuvių kalbą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas 1000 Lt už išverstą vieną autorinį lanką, kurį sudaro 40000 išversto teksto spaudos ženklų, įskaitant tarpus arba 700 poezijos eilučių. Šalys sutarė, kad atlyginimas bus sumokamas dviem etapais: pirma pusė leidyklai aprobavus rankraštį, o antra pusė – išleidus išverstą kūrinį „Egilio saga“. Išversto kūrinio „Egilio saga“ tekstą kartu su ieškovės parengtais paaiškinimais sudaro 347747 ženklai. Tai sudaro 8,69 autorinio lanko, todėl ieškovė, teikdama atsakovui nepažodinį, sklandų ir menišką vertimą, atitinkantį originalą su papildomais paaiškinimais, straipsniais, pagrįstai tikėjosi gauti sutarties 4.1 punkte sutartą atlyginimą, t.y. 8690 Lt. Ieškovė nuolat bendradarbiavo su atsakovu, derinant knygos struktūrą, redaguojant ir taisant kūrinio „Egilio saga“ vertimą. Pretenzijų dėl vertimo kokybės ir/ar vertimo terminų iš atsakovo negavo, jos išverstas kūrinys įvertintas teigiamai ir išleistas 2012 metais. Atsakovas už suteiktas paslaugas su ieškove atsiskaitė tik iš dalies, t.y. sumokėdamas 1500 Lt grynais, o likusios 7190 Lt dalies iki šiol ieškovei nesumokėjo. Nurodė, kad sudarant sutartį nebuvo tartasi dėl poezinės dalies vertimo, sutarties projektą rengė ne ieškovė, o atsakovas, be to, atsakovas nepagrįstai teigia, kad už išnašas neturi būti mokama, nes tai yra vertimo dalis, paaiškinimai dėl pateikiamo vertimo. Lankai, kurie yra pagrindu skaičiuoti atlyginimą, yra skaičiuojami nuo 59 puslapio iki 204 puslapio ir turinys, poetiniai intarpai į bendrą ženklų skaičių skaičiuojamu nebuvo. Paaiškino, kad sagos vertimas yra mokslinis darbas, ją gali išversti tik mokslininkai, kurie moka seną skandinavų kalbą, todėl išnašos, kurias pateikia mokslininkas, yra paaiškinimai vietoms, kurios skaitytojams gali būti neaiškios.
Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010-04-02 šalių sudaryta sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2010-10-15 išversti kūrinį į lietuvių kalbą. Ieškovė netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nes ieškovė sutartimi įsipareigojo išversti kūrinį, o ne pateikti seną kūrinio vertimą. Ieškovės verstas kūrinys 1975 metais buvo išleistas knyga. Sudarydama sutartį su atsakovu, ieškovė nurodė, jog senas kūrinio vertimas, jos manymu, yra netinkamas, o kūrinys turėtų būti verčiamas iš naujo. Atsakovas pasitikėjo ieškove, jos turima kompetencija bei kvalifikacija, todėl sutiko, jog ieškovė visą kūrinį išverstų iš naujo bei atitinkamai susitarė dėl kūrinio vertimo kainos. Ieškovei pradėjus versti kūrinį, paaiškėjo, jog ji negalės išversti poetinės kūrinio dalies, todėl atsakovė surado du papildomus vertėjus, kurie vertė poetinę kūrinio dalį. Išverstą kūrinį ieškovė pateikė 2010-11-16, t.y. vienu mėnesiu ir viena diena vėliau nei buvo numatyta pagal sutartį. Be to, sutartyje yra numatytas ieškovės atlyginimas už naują viso kūrinio vertimą, todėl ieškovės atlyginimas turėjo būti skaičiuojamas atsižvelgiant tik į vertimo apimtį, neįtraukiant ieškovės paaiškinimų. Visos pretenzijos už atliktą darbą ieškovei buvo išdėstytos žodžiu, taip pat buvo sutarta, jog sutarties šalys peržiūrės mokėtino atlyginimo dydį. Kadangi galutinai nebuvo susitarta dėl atlyginimo dydžio, šalių sudaryta sutartis nebuvo pakoreguota. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 32 dienas vėlavo pateikti išverstą kūrinį, pateiktas kūrinys minimaliai pakoreguotas pagal seną kūrinio vertimą be poetinės dalies, todėl atsakovas turėjo teisę peržiūrėti ieškovei mokėtino atlyginimo dydį. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomais priteisti delspinigiais nuo 2013-02-01, nes sutarties šalys nesusitarė dėl atlyginimo dydžio ir atitinkamai nepakeitė sutarties sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovei S. N.-S. iš atsakovo UAB „Aidai“ 7190 Lt skolos, 2588,40 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 9778,40 Lt sumą nuo 2013-08-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 656 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo UAB „Aidai“ 35,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad šalys 2010-04-02 sudarė autorinę sutartį dėl kūrinio vertimo bei autoriaus teisių perleidimo, ši sutartis šalių nebuvo keičiama. Sutarties 1.1 p. ieškovė įsipareigojo iki 2010-10-15 išversti iš senosios islandų kalbos kūrinį – Egilio sagą - į lietuvių kalbą ir perduoti sutartyje nurodytas turtines teises į kūrinį, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už kūrinio vertimą sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą. Šalių susitarimu atlyginimas ieškovei sudarė 1000 Lt už vieną autorinį lanką netto (sutarties 4.1 p.), o atsakovui vėluojant sumokėti atlyginimą, jis turi sumokėti ieškovei 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 5.3 p.). Iš ieškovės, jos atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovė kūrinį išvertė laiku, t.y. iki 2010-10-15, pateikė jį atsakovui, o kūrinys buvo išleistas 2012 m. Ieškovės išversta Egilio saga (turinys, tekstas nuo 59 iki 234 puslapio, neįskaitant poetinių intarpų) sudaro 8,69 autorinio lanko (374747 ženklai /40000).
Kadangi pagal sutarties nuostatas pilnai su ieškove už Egilio sagos vertimą turėjo būti atsiskaityta išleidus kūrinį, o byloje nustatyta, kad Egilio saga buvo išleista 2012 m., teismas pripažįno pagrįstu ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 7190 Lt skolą (8690 Lt – 1500 Lt). Kadangi ieškovė prašė sutartyje numatyto dydžio delspinigių už laikotarpį po Egilio sagos išleidimo, t.y. nuo 2013-02-01 iki 2013-08-01, teismas šį ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir jį tenkino, o remdamasis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., priteisė ieškovei procesines palūkanas. Atsakovo atsiliepime išdėstytus atsikirtimus teismas laikė nereikšmingais ginčui, nes šalys nebuvo pakeitusios sutarties nuostatų dėl atlyginimo ieškovei dydžio, o CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Teismas laikė neįrodytu atsakovo teiginį, jog ieškovė įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė netinkamai, nes šalys buvo susitarusios, kad ieškovė nevers poetinės kūrinio dalies. Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo ir ieškovės atstovų paaiškinimų teismas nustatė, kad Egilio saga buvo išleista tik 2012 m. ne dėl ieškovės kaltės. Nepagrįstu laikė atsakovo teiginį, kad atlyginimas ieškovei turi būti apskaičiuojamas neįtraukiant ieškovės paaiškinimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes bei neteisingai taikė teisės normas, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovė netinkamai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovė įsipareigojo išversti visą kūrinį, o ne pateikti seną kūrinio vertimą. Anot atsakovo, byloje įrodyta, kad ieškovė pateikė ne naują, bet seną kūrinio vertimą. Be to, ieškovė įsipareigojo išversti visą kūrinį, o ne jo dalį, tačiau poetinę kūrinio dalį vertė kiti vertėjai.Byloje vyksta ginčas dėl šalių sudarytos sutarties turinio aiškinimo ir taikymo. Sutartis turi būti aiškinama pagal CK 6.193-6.195 str. nurodytas taisykles, atsižvelgiant į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, šalių ketinimus sudarant sutartį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju šalys sudarė kūrinio užsakymo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo išversti kūrinį. Jeigu atsakovas būtų sutaręs su ieškove dėl ieškovės jau išversto kūrinio leidimo, tarp šalių būtų buvusi sudaryta licencinė sutartis ar sutartis tik dėl autorių teisių perleidimo. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Jeigu atsakovas žinotų, kad ieškovė pateiks seną kūrinio vertimą, jis būtų suderėjęs dėl mažesnio ieškovei mokamo atlyginimo. Teismas, priimdamas sprendimą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, neišklausė pačios ieškovės paaiškinimų dėl jos ketinimų sudarant sutartį, todėl neišsiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neneigė, jog pateikė kūrinio vertimą nesilaikydama sutartimi sulygtų terminų. Atsakovas neturėjo pareigos ieškovei reikšti pretenzijas raštu dėl vėlavimo pateikti kūrinio vertimą ar neatitinkančio sutarties sąlygas vertimo, tokias nuolatos jis reiškė žodžiu. Mano, kad ieškovei pavėlavus pateikti kūrinio vertimą, atsakovas įgijo teisę reikalauti atitinkamai mažinti ieškovei mokamo atlyginimo dydį.Mano, kad ieškovės pateiktos recenzijos dėl kūrinio neįrodo ieškovės tinkamo sutarties įvykdymo ir naujo kūrinio vertimo pateikimo. Atsakovas sutiko priimti seną kūrinio vertimą, informuodamas ieškovę, jog už tai negali būti mokama kaip už naujai sukurtą kūrinį. Ieškovė nuo pat pradžių netinkamai vykdė sutartį, kilus ginčui, ieškovė neatsižvelgė į atsakovo padarytas nuolaidas dėl netinkamo sutarties vykdymo.Nurodo, kad šalių sutartyje buvo nustatytas neapibrėžtas atsiskaitymo terminas, todėl, vadovaujantis CK 6.53 str., kadangi ieškovė reikalavimą sumokėti 7190 Lt atlyginimą atsakovui pareiškė tik 2013-05-13, sutartinės netesybos galėtų būti skaičiuojamos tik nuo šios dienos, o ne nuo teismo sprendime nurodyto termino – 2013-02-01.Nurodo, kad ieškovės atstove teisme buvo I. S.-A., kuri neturi aukštojo teisinio išsilavinimo ir todėl pagal CPK 56 str. 1 d. 4 p. neturėjo teisės būti atstove. Teismas, leisdamas jai atstovauti ieškovę, padarė proceso teisės pažeidimus.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
ieškovė tinkamai įvykdė šalių sudaryta sutartimi prisiimtas pareigas, pretenzijų iš apelianto negavo. Atsakovas, pasirašydams sutartį, žinojo ir suprato, kad ieškovė išvers ir tikslins pirmąjį „Egilio saga“ vertimą, kurio pirmojo leidimo autorinės teisės taip pat priklausė ieškovei, todėl nesutinka su apelianto samprotavimais, kad jam buvo pateiktas minėto kūrinio senasis 1975 m. vertimas. Be to, sutartimi nustatytas 6 mėnesių laikotarpis minėto kūrinio visiškai naujam vertimui būtų per trumpas, nes visiškai naujiems tokio pobūdžio literatūros kūrinių vertimams reikalingas bent kelerių metų laikotarpis ir tik specialų išsilavinimą turintys mokslininkai galėtų jį išversti. Ieškovė tokį specialų išsilavinimą turi, be to, kadangi ieškovė jau buvo anksčiau išvertusį kūrinį, tokia šalių sutarta sutartimi termino sąlyga pagrindžia šalių valią perversti, peržiūrėti, pakoreguoti ir papildyti kūrinį. Kad ieškovė vertė, peržiūrėjo, koregavo, papildė naujais paaiškinimais kūrinį bei sutartyje numatomą darbą atliko nustatytu terrminu, taip pat patvirtina į bylą pateitkos recenzijos, šalių tarpusavio susirašinėjimas ir kūrinio 2012 m. leidimo redakcija. Be to, apeliantas pats el.laišku yra pateikęs ieškovei suskaitmenintą senojo vertimo tekstą, kas taip pat patvirtina šalių tikrąją šalių valią pateikti papildytą ir pataisytą vertimą. Atsakovo teiginius, kad ieškovė įsipareigojo išversti visą kūrinį, įskaitant ir poetinę dalį, paneigia į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas el.laiškais.Šalių sudaryta sutartis atitinka Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimus, sudaryta tinkamai, jos pakeitimai galėjo būti sudaromi tik rašytine tvarka. Apelianto nurodoma tariama aplinkybė apie jo teisę žodžiu reikalauti sumažinti ieškovei mokamą atlyginimą nepagrįsta, nes apeliantas nėra pateikęs ieškovei jokių rašytinių pretenzijų dėl vertimo kokybės, terminų. Tinkamą ieškovės pareigų pagal sutartį vykdymą atsakovas pripažino, sumokėdams ieškovei dalį sutarto atlyginimo.Šalys sutartimi susitarė dėl netesybų, jų dydžio, todėl atsakovui netinkamai vykdant pareigą sumokti atlyginimą, jis turi mokėti delspinigius. Apeliantas yra patyręs verslininkas ir galėjo numatyti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmes, o paskaičiuotos netesybos, lyginant su skolos suma ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškove neatsiskaito nuo 2012 metų, nėra didelis. Apelianto svarstymai dėl netesybų skaičiavimo pradžios neatitinka šalių sudarytos sutarties sąlygų.Nurodo, kad ieškovės interesams byloje atstovavo advokatas, su kuriuo sutartį ieškovės pavedimu sudarė I. S.-A., todėl apelianto argumentai dėl ieškovės netinkamo atstovavimo nepagrįsti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.
Byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės į autorinį atlyginimą už kūrinio vertimą, šalių sudarytos sutarties aiškinimo bei byloje pateiktų įrodymų tinkamo vertinimo.
Byloje nustatytos tokios reikšmingos aplinkybės. Bylos šalys 2010-04-02 sudarė autorinę sutartį dėl kūrinio vertimo bei autoriaus teisių perleidimo (b.l. 5-7). Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis joje nustatyta tvarka šalių buvo keičiama. Minėta sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2010-10-15 išversti iš senosios islandų kalbos kūrinį – Egilio sagą - į lietuvių kalbą ir perduoti sutartyje nurodytas turtines teises į kūrinį, o atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą (sutarties 1.1 p.). Šalių susitarimu atlyginimas ieškovei sudaro 1000 Lt už vieną autorinį lanką netto (sutarties 4.1 p.), sumokamas dviem etapais: pirmą pusę – atsakovui aprobavus rankraštį, antrą pusę – išleidus kūrinį. Už pavėluotą atsiskaitymą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procento laiku nesumokėtos sumos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 5.3 p.).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, pripažino, kad ieškovė sutartimi prisiimtas prievolės įvykdė laiku ir tinkamai, nepažeisdama sutarties, o atsakovas prievolę sumokėti sutartyje nustatytą atlyginimą įvykdė netinkamai, dėl ko pripažino ieškovės teisę į nesumokėtą atlyginimo dalį ir sutartyje įtviitntas netesybas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes ir neteisingai taikė teisės normas, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybes, jog ieškovė netinkamai įvykdė sutartį. Anot atsakovo, teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias CK 6.193-6.195 str. nuostatas, nepagrįstai neveretino atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, nesiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 327 str. 1 d. apskųstas teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu nustatomi absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, įtvirtinti CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse, arba yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2-3 dalys), apeliantas tokių taip pat nenurodė. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo įrodymų vertinimo, tačiau nenurodė jokių argumentų dėl bylos esmės neatskleidimo, kurie sudarytų pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagal CPK 327 str. 1 d. 2 p.. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, įvertino visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, jų paaiškinimus.
Byloje esantis šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais prieš šalims sudarant 2010-04-02 sutartį ir tuoj po jos sudarymo (b.l.51-53) patvirtina, kad šalys nesitarė, jog kūrinio poetinę dalį vers ieškovė. Priešingai, iš minėto susirašinėjimo matyti, kad šalys tarėsi, jog poetinės kūrinio dalies vertimą atliks kiti asmenys. Šalių sudarytoje sutartyje sąlygos dėl kūrinio poetinės dalies vertimo nėra detaliai atskleistos, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į CK 6.193 str. nuostatas ir į šalių ketinimus, kuriuos atspindi šalių susirašinėjimas, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog ieškovė nebuvo įsipareigojusi išversti kūrinio poetinę dalį. Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo išversti sutartyje nurodytą kūrinį į lietuvių kalbą, tačiau byloje esantys duomenys neleidžia teigti, kad ieškovė įsipareigojo atlikti visiškai naują kūrinio vertimą. Kita vertus, to paties kūrinio naujas vertimas, vadovaujantis logikos dėsniais, iš principo nėra galimas. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovė pateikė senąjį, 1975 metais jos pačios atliktą kūrinio vertimą, nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, o ieškovės pateikti įrodymai (jos paaiškinimai ir pateiktos recenzijos) (b.l. 30-31, 59) įrodo, kad ieškovė pateikė atnaujintą ir patikslintą kūrinio vertimą. Toks vertimas negali būti laikomas tapačiu ankstesniam vertimui. Įvertinus šalių sutarties sąlygas, toks vertimas laikytinas atitinkančių šalių susitarimą, tuo labiau, kad atsakovas nepateikė ieškovei jokių pretenzijų dėl tariamai netinkamo vertimo. Apeliantas teigia, kad žodžiu ieškovei buvo pareiškęs pretenzijas, tačiau ieškovei šią aplinkybę neigiant ir atsakovui nepateikus kitokių tokį faktą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino šią atsakovo nurodomą aplinkybę neįrodyta. Apeliantas teisus, kad sutartis nereikalauja pateikti pretenzijas raštu, tačiau tokio fakto įrodinėjimo našta tenka atsakovui (CPK 12 str., 178 str.), kurio atsakovas neįrodė. Kaip matti iš sutarties, šalys susitarė dėl ieškovės konkretaus atlyginimo už atliktą vertimą, nesiejant to su tam tikromis sutartyje nenurodytomis atliekamo vertimo sąlygomis. Apeliantas, apeliaciniame skunde pasisakydamas dėl CK 6.193 str. nuostatų aiškinimo ir taikymo, cituoja minėto straipsnio nuostatas ir teismų praktiką, tačiau nenurodo konkrečių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo minėtų nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad šalys tarėsi dėl kitokio pobūdžio vertimo nei yra nurodytas sutartyje ir nei yra ieškovės atliktas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino jo procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, neišklausė pačios ieškovės paaiškinimų, nesiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK nuostatas ieškovė turėjo teisę vesti bylą per savo atstovus, teismas įvertino abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, dėl jų pasisakė, įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus, motyvuose nurodydamas, kodėl atmeta atsakovo argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra pateikta duomenų, kada ieškovė perdavė atsakovui kūrinio vertimą, bet taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų reiškęs ieškovei pretenzijas dėl pavėluoto, nesilaikant sutartyje nustatyto termino, kūrinio perdavimo. Kita vertus, pagal šalių sutarties 5.2 p. atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovės netesybų ir patirtų nuostolių už ieškovės pavėluotą kūrinio vertimo perdavimą atsakovui, tačiau šalių sutartis, priešingai nei nurodo apeliantas, nesuteikė jam teisės mažinti ieškovei mokėtiną atlyginimą dėl kūrinio pavėluoto perdavimo. Šalių sudaryta sutartis nebuvo šalių susitarimu pakeista, todėl atsakovas privalėjo ją vykdyti tinkamai. Pagal CK 6.38 str., 6.200 str. sutartimi prisiimtos prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 str. 1 d.), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Kadangi atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs viso ieškovei priklausančio atlyginimo, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei iš atsakovo nesumokėtą atlyginimo 7190 Lt dalį, taip pat netesybas, kurios sudaro 2588,40 Lt (nuo 2013-02-01 iki 2013-08-01), ir, vadovaudamasis CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d., procesines palūkanas.
Šalių sutartis numatė, kad atsakovas visiškai atsiskaito su ieškove, išleidus kūrinį. Teisėjų kolegija tokį šalių susitarimą vertina kaip konkretų susitarimą dėl atsiskaitymo termino - per protingą terminą po kūrinio išleidimo. Kūrinys išleistas 2012 m., todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas praleido protingą atsiskaitymo su ieškove terminą, atskiro reikalavimo sumokėti atlyginimą ieškovė neturėjo teikti atsakovui, todėl netesybų paskaičiavimo laikotarpis yra teisingas, o apelianto argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei nurodo, kad kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai aiškino ir taikė CK 6.193-6.195 str. nuostatas, teisingai aiškino šalių sutarties nuostatas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovė patyrė 242 Lt dydžio advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurios jai priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. N.-S. 242 (du šimtus keturiasdešimt du) litus bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo UAB „Aidai“.