Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Elenai Skruodenienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajai A. S., nukentėjusiosios atstovei Brigitai Pauliukevičienei, gynėjui advokatui Alfredui Besuspariui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, 2008-02-04 vadovaujantis LR BPK 212 str. 5d., ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. l d. nutrauktas kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiuoju, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji E. S. 2011 m. kovo 22 d. apie 6 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarpusavio konflikto su savo šeimos nariu - sutuoktiniu V. S. metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia peiliu smogė nukentėjusiajam V. S. į kairės rankos žastą, tuo padarydama jam durtinę - pjautinę kairio žasto viršutinio ir vidurinio trečdalio riboje žaizdą su kairės arterijos sužalojimu, dėl ko nuo ūmaus išorinio nukraujavimo, išsivysčius hipovoleminiam šokui nukentėjusysis V. S. mirė, tokiu būdu nužudė V. S..

Kaltinamosios E. S. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2d. 3p.

Kaltinamoji E. S. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad iki nusikaltimo padarymo ji gėrė alkoholinius gėrimus ir kiek jų išgėrė, neatsimena. Buvo neblaivi, miegojo kaimyno name. Alkoholinius gėrimus gėrė nuo ryto. Nukentėjusysis V. S. taip pat girtavo, tačiau buvo parėjęs į namus ir ten miegojo. Kai ji grįžo į namus ir pažadino nukentėjusįjį, pastarasis buvo apsišlapinęs. Pabudęs iškart puolė ją su peiliu priekaištaudamas, kodėl ji nenakvojo namuose. Nukentėjusysis mosikavo peiliu ir bandė įdurti jai į pilvą. Taip jis būdamas neblaivus elgdavosi ir anksčiau konflikto su ja metu. Be to, nukentėjusysis ją tampė už drabužių, plaukų. Besigrumiant peilis iškrito ant grindų ir ji, pirma sugriebusi tą patį peilį, dūrė juo kažkur nukentėjusiajam. Dūrė savo vyrui V. S. bijodama, kad šis neatimtų peilio ir jos nenužudytų. Po įdūrimo V. S. atsisėdo ant sofos, o ji, numetusi peilį prie televizoriaus, nuėjo į tvartą šerti gyvulių. Grįžusi į namą pastebėjo, kad nukentėjusysis guli ant grindų ir iš pastarojo tekėjo kraujas.

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. S. parodė įvykio vietą, tačiau pastaroji negalėjo paaiškinti nei kaip nukentėjusysis laikė peilį, nei kaip ji išmušė peilį nukentėjusiajam iš rankų, nei kaip ji laikė peilį, tai yra, esminių įvykio aplinkybių įvykio vietoje neparodė paaiškindama, kad nepamena (lt. b.l. 136-142).

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad E. S. gyveno kartu su V. S.. Šeima buvo probleminė, kadangi E. S. nuolat girtuokliaudavo, išeidavo iš namų, girta tapdavo agresyvi, todėl šeimoje kildavo konfliktai. E. S. nuolat mušdavo savo vyrą. Dėl nukentėjusiojo V. S. mirties ji patyrė 7597 Lt turtinę žalą, kadangi ji laidojo nukentėjusįjį savo lėšomis, pastatė paminklą, sutvarkė kapą. Į laidojimo išlaidas taip pat įeina išlaidos lavono pervežimas iš morgo, mirties paminėjimas, giesmininkų samdymas, bažnyčios paslaugų apmokėjimas.

Liudytoja A. G. parodė, kad atvykusi į namus nukentėjusįjį V. S. rado gulintį virtuvėje ant grindų. Aplink matėsi kraujo dėmės. Kaltinamoji E. S. aiškino, kad toks nukentėjusysis grįžo į namus.

Liudytojas K. B. parodė, kad 2011-03-22 gavo pranešimą, kad savo namuose (duomenys neskelbtini) guli kruvinas V. S..

Liudytojas I. S. parodė, kad jis pabudo nuo triukšmo. Tarp jo tėvų vyko barnis. Kaltinamoji pagalbos nesišaukė. Abu keikėsi. Įėjęs į virtuvę, joje pamatė bestovinčius nukentėjusįjį V. S., o šalia, maždaug, dviejų metrų atstumu nuo nukentėjusiojo savo motiną – kaltinamąją E. S.. V. S. stovėjo kraujo balutėje ir tuoj pat nugriuvo ant grindų. Jo kairė rankovė buvo kruvina. Kaltinamoji E. S. stovėjo ir nieko nekalbėjo. Nukentėjusiajam nugriuvus, ji išėjo iš virtuvės. Ant spintelės buvo padėtas didelis virtuvinis peilis, kurio rankena buvo apvyniota juoda izoliacija, o ant geležtė matėsi kraujo dėmės. Kai V. S. nugriuvo, pastarasis buvo sąmoningas ir prašė kviesti greitąją pagalbą. Jis apsirengęs išėjo kviesti pagalbos pas kaimyną.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad nukentėjusysis V. S. ir kaltinamoji E. S. viešėjo jo namuose 2011-03-21 vakare. Abu liko jo namuose ir nakvoti. Jie išgėrė tris butelius degtinės ir kažkiek alaus, vyno. Nukentėjusysis su kaltinamąja susiginčijo dėl kažko. Pastarieji labai dažnai tarpusavyje pykdavosi. Kaltinamoji E. S. liko toliau nakvoti, o nukentėjusysis V. S. apie antrą valandą nakties išėjo į savo namus. E. S. išėjo prieš septintą valandą ryto, kad išleisti į mokyklą vaiką. Po kurio laiko, ryte jam paskambino N. S., kuris paprašė padėti išstumti užklimpusį greitosios medicinos pagalbos automobilį. Atėjęs į įvykio vietą, virtuvėje, ant grindų, pamatė gulintį V. S.. Pastarajam suteikinėjo medicininę pagalbą medicinos darbuotoja. Ant grindų matėsi kraujo dėmės. Kaltinamoji E. S. jam paaiškino, kad nukentėjusysis norėjo jai įdurti su peiliu, tačiau ji atėmusi peilį ir juo dūrusi nukentėjusiajam į ranką.

Iš 2011-03-22 apžiūros protokolo matyti, kad iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo paimti drabužiai bei kiti daiktai (T. 1. b.l. 5-36).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadų Nr. M 94/11(06) ir Nr. M76-94/11 (06) matyti, kad V. S. mirtis įvyko nuo ūmaus išorinio nukraujavimo, išsivysčius hipovoleminiam šokui, durtinės-pjautinės kairio žasto žaizdos su kairės žastinės arterijos sužalojimu. V. S. mirtis įvyko 2011-03-22 9.45 val. Sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nekonstatuota. Sužalojimas galėjo būti padarytas su pateiktu peiliu arba peiliu turinčias panašias charakteristikas, vienu trauminiu poveikiu (T. 1 b.l. 48-54, 57-59).

Iš specialisto išvados Nr. G911/11(02) matyti, kad apžiūrint E. S. išorinių sužalojimų kūne nekonstatuota (T. 2 b.l. 62).

Iš 2011-04-04 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis paimtas iš įvykio vietos (T. 1 b.l. 60-62).

Iš daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamoji E. S. atpažino peilį ir paaiškino, kad šiuo peiliu dūrė V. S. (T. 1 b.l. 63-64).

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji E. S. tarpusavio konflikto su savo šeimos nariu - sutuoktiniu V. S. metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia peiliu smogė nukentėjusiajam V. S. į kairės rankos žastą, tuo padarydama jam durtinę - pjautinę kairio žasto viršutinio ir vidurinio trečdalio riboje žaizdą su kairės arterijos sužalojimu, dėl ko nuo ūmaus išorinio nukraujavimo, išsivysčius hipovoleminiam šokui nukentėjusysis V. S. mirė, taip tyčia nužudė V. S..

Kaltinamoji E. S. veikė netiesiogine tyčia, kadangi ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo gali nukentėjusysis mirti ir nors to nenorėjo, bet sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti (LR BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamoji turėjo galimybę suduoti peiliu nukentėjusiajam daugiau sužalojimų, tačiau ją tenkino tai, kad po sužalojimo nukentėjusysis nebegalėjo atlikti aktyvių veiksmų, tęsti konfliktą. Tarp kaltinamosios veiksmų - padarytų nukentėjusiajam kūno sužalojimo ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties yra priežastinis ryšys.

Nenustatyta, kad nukentėjusysis iki kaltinamajai panaudojant fizinį smurtą būtų išprovokavęs kaltinamąją staiga susijaudinti ir dėl to smurtauti. Kaltinamoji ir nukentėjusysis gyveno vienoje gyvenamojoje patalpoje eilę metų, jie vienas kitą gerai pažinojo, asmeninio pobūdžio nesutarimai tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo kildavo ir anksčiau, tarpusavio konfliktai pastariesiems esant neblaiviems buvo tapusi jų šeimyninio gyvenimo norma. 2008-02-04 vadovaujantis LR BPK 212 str. 5d., ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. l d. nutrauktas kaltinamajai E. S. susitaikius su nukentėjusiuoju V. S.. Konflikto esmė ir kaltinamosios veiksmų turinys panašus. Iki nusikaltimo padarymo kaltinamoji ir nukentėjusysis kartu girtavo, buvo susipykę, kaltinamoji būdama neblaivi miegojo kaimyno name, po girtavimo praėjus trumpam laiko tarpui, tai yra, iki penkių valandų, kaltinamoji pažadino nukentėjusįjį ir iškart tarp jų kilo žodinis konfliktas, todėl kaltinamajai nebuvo pagrindo dėl ko didžiai susijaudinti.

Kaltinamoji E. S. parodė, kad nužudė nukentėjusįjį besigindama nuo pastarojo puolimo, tačiau ji negalėjo paaiškinti, kaip tas puolimas vyko, tai yra, kokius veiksmus atliko nukentėjusysis, kaip ji pati gynėsi. Ji paaiškino aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu nenuosekliai ir prieštaringai, tai yra, skirtingai aiškino nužudymo įrankio padėjimą po sužalojimo, kad po sužalojimo nesimatė, jog nukentėjusysis yra sužalotas. Liudytojas I. S. parodė, kad kaltinamoji sužalojusi nukentėjusįjį, paliko virtuvę ir išėjo šerti gyvulių, nors matėsi, kad nukentėjusiajam sužalota ranka ir bėga kraujas. Tai rodo jos padarytos nusikalstamos veikos vertinimą ir abejingumą pasekmių atžvilgiu. Kolegija laiko nustatyta, kad nusikaltimo motyvas buvo tarpusavio asmeniniai nesutarimai besaikio alkoholio vartojimo išdavoje. Kaltinamoji neblaivi tapdavo agresyvi. Agresyvų jos būdą patvirtina ir anksčiau padaryta nusikalstama veika. Dėl kilusių nesutarimų kildavo pyktis, o jo pasekmė - kerštas ir smurto veiksmų naudojimas.

Kaltinamoji E. S. ir nukentėjusysis V. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sutuoktiniai.

Todėl kaltinamosios E. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamosios E. S. parodymai, kad ji nužudė sutuoktinį V. S. besigindama nuo pastarojo fizinio smurto naudojant peilį, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi šį juos teiginį paneigia byloje esantys įrodymai. Ant kaltinamosios kūno nėra jokių kūno sužalojimo požymių. Pati kaltinamoji E. S. negalėjo paaiškinti jos nurodyto nukentėjusiojo naudoto fizinio smurto aplinkybių, tai yra, kaip pastarasis atliko ar bandė atlikti fizinio smurto veiksmus, kaip laikė peilį, kaip bandė jai įdurti, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis bei ji tuo momentu, kai buvo panaudotas peilis, kaip jai į rankas pateko peilis, kokia buvo jos ir nukentėjusiojo padėtis, kai ji dūrė peiliu. Be to, kaltinamosios parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi jos pačios ir liudytojo I. S. parodymams, kuris pirmas atėjo į įvykio vietą. Pastarasis parodė, kad jis įėjęs į virtuvę, joje pamatė nukentėjusįjį V. S. begriūnantį ant grindų, o šalia savo motiną – kaltinamąją E. S.. Ant spintelės buvo padėtas didelis virtuvinis peilis, kurio rankena buvo apvyniota juoda izoliacija, o ant geležtė matėsi kraujo dėmės. Taip pat pamatė, kad nukentėjusiojo V. S. kairė ranka kraujuoja. Kaltinamoji E. S. parodė, kad po įdūrimo V. S. atsisėdo ant sofos, o ji, numetusi peilį prie televizoriaus, nuėjo į tvartą šerti gyvulių. Kaltinamoji E. S. parodė, kad peiliu dūrė nukentėjusiajam bijodama, kad pastarasis neatimtų peilį ir juo jos nesužalotų. Vėliau ji teigė, kad iš piktumo ji iškirto iš nukentėjusiojo rankų peilį, o po to pastvėrusi tą patį peilį, juo dūrė nukentėjusiajam. Dar vėliau kaltinamoji teigė, kad peilis iškrito ant grindų per grumtynes su nukentėjusiuoju, o dūrė nukentėjusiajam sėdėdama. Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamoji negalėjo paaiškinti nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių. Nemačiusi, kur įdūrė, tačiau pirminės apklausos metu ji parodė, kad dūrė į kairę ranką. Teisiamajame posėdyje ji parodė, kad po įdūrimo V. S. atsisėdo ant sofos, o ji, numetusi peilį prie televizoriaus, tačiau pirmos įtariamosios apklausos metu ji parodė, kad peilį padėjo ant spintelės. Po jos dūrio peiliu nepastebėjusi, kad nukentėjusysis yra sužalotas, o tai prieštarauja liudytojo I. S. parodymams (1 t. b.l. 130-131, 135-144). Liudytojas I. S. parodė, kad pamačius nukentėjusįjį ir kaltinamąją stovinčius vieną prieš kitą, nukentėjusiajam iš rankos tekėjo kraujas, matėsi kraujo bala. Po to kaltinamoji išėjo į kiemą. 2011-07-28 apklausos metu E. S. parodė, kad besigrumiant „S. norėjo iš manęs atimti peilį, suimdamas ranka už drabužių bei mano rankos. Aš bijodama, kad S. neatimtų peilio ir nenužudytų mane, aš peiliu dūriau, bet į kurią kūno dalį įdūriau, nežinau“ (T. 2 b.l. 135-136). Tai rodo, kad pati kaltinamoji parodė, jog iki sužalojimo padarymo ne nukentėjusysis, o ji rankose turėjo peilį ir tą peilį iš jos norėjo atimti nukentėjusysis. Smogė peiliu todėl, kad pastarasis jos nenužudytų. Todėl kaltinamosios E. S. parodymai vertinami kaip nenuoseklūs ir prieštaringi ne tik jos pačios parodymams, bet ir nustatytoms byloje minėtoms aplinkybėms. Kaltinamosios E. S. parodymai vertinami kaip pastarosios siekis sušvelninti savo atsakomybės laipsnį, todėl jie atmetami.

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (T. 2 b.l. 58-60) matyti, kad kaltinamoji E. S. nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimo nesirgo, jai diagnozuotas žalingas alkoholio vartojimas, kuris netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neneigė pati kaltinamoji. Tiek kaltinamoji, tiek liudytojas A. Ž. parodė, kad kelios valandos iki nusikalstamos veikos padarymo jis kartu su kaltinamąja ir nukentėjusiuoju girtavo, išgėrė tris butelius degtinės ir kažkiek alaus, vyno. 2011-03-22 09.15.31 alkotesterio duomenimis E. S. neblaivumas buvo 1,69 promilės (T. 2 b.l. 19). Kaltinamoji E. S. pripažino, kad ji sužalojo nukentėjusįjį, tačiau ji vis skirtingai aiškino sužalojimo aplinkybes, jos parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, o kaltinamosios parodymai dėl ginties atmesti. Todėl kolegija daro išvadą, kad nukentėjusioji E. S. nesigaili.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą. Savo veiksmais sukėlė neatstatomas pasekmes ir tuo padarė ypatingą žalą visuomenei. Neigiamą kaltinamosios asmenybę. Skiriant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad nusikaltimas susijęs su girtavimu, yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimas padarytas naudojant įrankį. Nusikaltimas baigtas. Taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamoji nėra teista, tačiau charakterizuojama neigiamai. Kaltinamoji nesirūpino pakankamai savo vaikais. Kaltinamosios šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl E. S. girtavimo ir nepilnamečio sūnaus nepriežiūros. Socialinių darbuotojų apsilankymo metu kaltinamoji dažnai būdavo neblaivi, elgdavosi agresyviai. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymą sąlygojo kaltinamosios ir nukentėjusiojo girtavimas, o prie šių sąlygų sukūrimo prisidėjo ir pats nukentėjusysis, nusikaltimas padarytas vienu stipriu smūgiu, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, kaltinamoji neteista, todėl laisvės atėmimo bausmė skirtina žemiau sankcijos vidurkio (LR BK 61str.1d.2d.).

Nukentėjusiosios A. S. 7597 Lt. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris pagrįstas dokumentais (1 t. b.l. 89-99), nukentėjusiosios A. S. parodymais, aukščiau aptartais įrodymais, tenkintinas pilnai - materialinė žala padaryta kaltais kaltinamosios E. S. veiksmais (LR BPK 115str.1d.).

Be to, pagrįstas nukentėjusiosios A. S. 10000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi nukentėjusioji dėl kaltinamosios padaryto nusikaltimo patyrė skausmą, išgyvenimus, sukrėtimą, sutriko miegas (LR CK 2.250str.). Prašoma priteisti ieškinio suma yra žymiai mažesnė, už nustatomą teismų praktikoje.

A. S. patirtos 1500 litų išlaidos (T. 2 b.l.99-102) atstovui susijusios su atstovavimu byloje pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios E. S. (LR BPK 103-104 str.).

Ieškinio užtikrinimui pratęstinas kaltinamosios E. S. laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pripažinti E. S. kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

E. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2011-03-22 iki 2011-04-03.

Priteisti iš E. S. A. S. naudai 7597 litų turtinės žalos atlyginimui ir 10000 litų neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš E. S. A. S. naudai 1500 litų proceso išlaidų.

Pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. S. turtui - 1/2 dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr.699480003-8010, esančio (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus (peilis, palaidinė, megztinis, kelnės, marškiniai, raudonos spalvos megztinis, striukė, pilkos spalvos megztinis, rudos spalvos striukė, žalios spalvos kelnės, kelnaitės, pagalvės užvalkalas, pėdsakų pavyzdžiai, šlepetės, juodos spalvos megztis, pilkos spalvos kelnės, du lovos užtiesalai) saugomus Kauno apskrities VPK Birštono PK, sunaikinti.

E. S. asmens tapatybės kortelę perduoti nuosprendį vykdančiai institucijai į nuteistosios asmens bylą.

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.