- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- 2YT-12760-608/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07670-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- G. J., M. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. J. ir M. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešąjį interesą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai G. J. ir M. Ž. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2020 m. kovo 6 d. nutarimą Nr. 17.2.-1111, kuriuo paliktas galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 2.VI-8 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones prieš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovaujančius asmenis ir įpareigoti Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių pagal kompetenciją realizuoti imperatyviąsias Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, išspręsti klausimą iš esmės, apginti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojų veiksmais pažeistą viešąjį interesą. Nurodė, kad pareiškėjai prašė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių užtikrinti, kad Vidaus reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos vadovaujantys tarnautojai būtų nušalinti nuo pareigų ir šiems asmenims būtų pritaikyta teisinė atsakomybė visa apimtimi. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 2.VI-8 atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius 2020 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 17.2.-1111 nutarė palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 2.VI-8 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjai su minėtais prokuroro sprendimais atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesutinka. Nurodo, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2020 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 17.2.-1111 pažeidė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatas, atsisakydama reaguoti pagal kompetenciją į atitinkamos valstybės institucijos – Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos atsisakymą imtis priemonių nustatytų pažeidimų pašalinimui.
Atsiliepimas
Lietuvos Generalinė prokuratūra su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiami prokuratūros nutarimai, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra neteisėti ir nepagrįsti bei turi būti panaikinti. Iš pareiškėjų pateiktų prokuratūrai dokumentų, internetiniame tinklapyje paskelbtų duomenų prokuroras nustatė, kad pareiškėjai, teikdami prašymu įvairioms institucijoms siekia, kad būtų atraukti tarnybinėn atsakomybėn asmenys, padarę pažeidimus ir pateikę pareiškėjams atsakymus, su kurių turiniu pareiškėjai nesutinka. Minėtais pareiškimais pareiškėjai siekia išspręsti problemas, susijusias su nuosavybėn įsigytais žemės sklypais, jų formavimu ir pertvarkymu. Įvertinęs pareiškėjų prašomo apginti intereso pobūdį, prokuroras nustatė, kad šie pareiškėjų interesai yra privatūs, negali būti traktuojami, kaip visai visuomenei rūpimas reikalas, t. y viešasis interesas. Pareiškėjų skundžiamuose nutarimuose prokurorai išsamiai, detaliai ir motyvuotai ištyrė visas pareiškimo nagrinėjimui būtinas ir aktualias faktines aplinkybes bei padarė išvadas. Pareiškėjai neįrodė, kad prokurorai, nagrinėdami jų prašymą bei skundą, padarė kokių nors proceso teisės normų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus įgaliojimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prokuroro proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014, yra išaiškinta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti.
Iš skundžiamų prokuratūros nutarimų turinio, taip pat pateiktos pareiškėjų skundo tyrimo medžiagos matyti, kad tirdamas pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, vertino ir motyvavo savo išvadą. Tirdama pareiškėjo skundą Vilniaus apygardos prokuratūra įvertino visus pareiškėjų skunde nurodytus dokumentus, taip pat pareiškėjų keliamo ginčo teisinių santykių pobūdį, teisės normų pažeidimo buvimą, ar teisės normų pažeidimas yra tokio masto ir pobūdžio, kad juo kartu pažeista ir viešasis interesas. Vilniaus apygardos prokuratūra, priimdama ginčijamą 2020 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 2.VI-8 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tyrė pareiškėjų pateiktą medžiagą ir informaciją, skundžiamame nutarime padarytas išvadas išsamiai motyvavo. Skundžiamame nutarime yra išsamiai išanalizuotas pareiškėjų keliamo ginčo pobūdis ir padaryta išvada, jog pareiškėjų skundu siekiama išspręsti privačias pareiškėjų problemas dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų formavimu ir pertvarkymu. Atsižvelgiant į tai buvo konstatuota, jog tai yra privatūs pareiškėjų interesai, kurie negali būti traktuojami kaip visai visuomenei aktualus reikalas, atitinkantis viešojo intereso sampratą.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos prokuratūra pagrįstai konstatavo, jog nesant duomenų apie konkrečius pažeidimus, sudarančius pagrindą konstatuoti viešo intereso pažeidimą ir taikyti jo gynimo priemones, Nacionalinės žemės tarnybos ir Žemės ūkio ministerijos tarnautojų draudiminės atsakomybės klausimas nepriskiriamas prokuratūros kompetencijai. Skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad dėl galimai nusikalstamų veikų yra priimti procesiniai sprendimai – ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje nutrauktas, o dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje ir 182 straipsnyje numatytų veikų atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje Nr. 3K-3-555/20110, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, išaiškinta, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Todėl tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.
Nagrinėjamu atveju Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apygardos prokuratūra tyrė ir aiškinosi, ar pareiškėjų nurodomas kaip gintinas įstatymo saugomas interesas dėl Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojų atsakomybės patenka į viešojo intereso sritį, ir sprendimą, jog pareiškėjų prašomas apginti interesas nepatenka į viešojo intereso sritį, motyvavo. Pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėtas prokuratūros sprendimas neteisėtas, o išdėstytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad Generalinė prokuratūra ir Vilniaus apygardos prokuratūra išsamiai ištyrė pareiškėjų skundą, identifikavo pareiškėjų prašomo apginti intereso pobūdį, sprendimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones motyvavo ir pagrindė surinktais įrodymais bei taikytinomis teisės normomis. Todėl pareiškėjų skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 443 str. teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjų G. J. ir M. Ž. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus nutarimų panaikinimo.
Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.