- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- AS-673-602/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01117-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ramutė Ruškytė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui dėl kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. liepos 10 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus.
Nutartyje teismas nurodė, kad: pareiškėjo pateiktas skundas yra surašytas rusų kalba, po juo be aiškios loginės struktūros pateiktas lietuviškų rašmenų kratinys, tekste kai kurie žodžiai yra ne lietuvių kalba, iš teksto negalima suprasti nei reiškiamo reikalavimo, nei šio reikalavimo pagrindo; nėra aišku, kokie konkrečiai viešojo administravimo subjekto veiksmai (neveikimas) ar teisės aktas, yra skundžiami. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės, o prie skundo turi būti pridėtas skundžiamas aktas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde atsakovu nurodė FPT „Sodros“, tačiau tokia institucija neegzistuoja, todėl teismas pareiškėjui siūlė patikslinti atsakovą bei skundo reikalavimus, iškeliant konkrečius reikalavimus atsakovui. Teismas pareiškėjui dėl tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo siūlė pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjui patikslinus skundo reikalavimus bei reiškiant tokius reikalavimus, kurie nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 36 straipsnyje nurodytas išimtis, teismui turi būti pateiktas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas ir atitinkamais įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo tokio mokesčio. Pareiškėjas taip pat turėtų nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose 2018 m. liepos 2 d. gautas pareiškėjo ieškinio pareiškimas, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) iš atsakovo Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Kauno skyriaus išieškoti vienkartinę pašalpą – 9 990 Eur; 2) išieškoti iš Valdybos Kauno skyriaus pareiškėjui nuo 2000 m. vasario 14 d. neišmokėtą mėnesinę kompensaciją dėl žalos sveikatai – 282 700 Eur; 3) įpareigoti Valdybos Kauno skyrių nustatyti 1 100 Eur mėnesinę išmoką dėl pareiškėjo profesinio darbingumo; 4) iš atsakovo Valdybos Kauno skyriaus išieškoti 292 690 Eur delspinigių. Prie kreipimosi pareiškėjas teismui pridėjo Valdybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. raštą Nr. (9.2)S-31558, 2017 m. birželio 14 d. raštą Nr. (9.2)S-53347, 2017 m. spalio 10 d. raštą Nr. (9.2)S-85391 ir 2018 m. gegužės 11 d. raštą Nr. (9.1)S-31345.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 12 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė aiškaus ir suprantamo patikslinto skundo su konkrečiai ir aiškiai suformuluotais reikalavimais, nenurodė savo pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, nesumokėjo žyminio mokesčio, taip pat nepateikė motyvuoto prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad jis negali susimokėti žyminio mokesčio. Pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą (ieškinį–pareiškimą), kuris yra neaiškus ir be aiškios loginės struktūros, nors 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba. Ne visi pareiškėjo teismui pateikti dokumentai ar jų dalis yra išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti.
II.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė iš rusų kalbos išverstą bei notaro patvirtintą skundą, kurio trūkumų šalinimo termino nepraleido, todėl teismas negali atsisakyti vykdyti įstatymą ir ginti pažeistas pareiškėjo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Ginčas byloje kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, jam per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus kreipėsi siekdamas dėl 1986 m. sausio 16 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (Kaišiadorių HAE statybų valdyboje) metu patirtos žalos sveikatai atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos Kauno skyriaus, pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintą Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Kartu su skundu bei jo patikslinimu pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pridėjo Valdybos Kauno skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. raštą Nr. (9.2)S-31558, 2017 m. birželio 14 d. raštą Nr. (9.2)S-53347, 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. (9.2)S-72626, 2017 m. spalio 10 d. raštą Nr. (9.2)S-85391 ir 2018 m. gegužės 11 d. raštą Nr. (9.1)S-31345, kuriais atsisakyta atlyginti pareiškėjo prašomą žalą bei nurodyta, kad pareiškėjo kreipimaisi šiuo klausimu jau ne kartą buvo nagrinėti Valdybos Kauno skyriuje ir Valdyboje, o pareiškėjas jokių naujų aplinkybių nenurodė, taip pat siūloma dėl žalos atlyginimo pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.
Pažymėtina, jog specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vertindama iš Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo bei Aprašo kylančių teisinių santykių pobūdį, yra konstatavusi, kad iš tokių teisinių santykių kylantys ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, nes jie yra susiję su prievolės atlyginti darbuotojo sveikatai ar gyvybei padarytą žalą, kuri yra civilinio teisinio pobūdžio, perėjimu valstybei pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnį. Atlikdama minėtą civilinio teisinio pobūdžio pareigą, valstybė veikia ne viešojo administravimo srityje, bet dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose. Todėl ginčas tokiais atvejais kyla iš civilinių teisinių santykių ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., 2003 m. spalio 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. TK-2003-38, 2018 m. gegužės 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2018).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo A. G. keliamas ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl Regionų apygardos administraciniame teisme negalėjo būti priimtas nagrinėti. Nustačiusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nevertina Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 14 d. bei 2018 m. liepos 12 d. nutartyse nustatytų pareiškėjo skundo trūkumų teisėtumo ir pagrįstumo bei šių trūkumų šalinimo aplinkybių, kadangi tai neturi teisinės reikšmės. Pabrėžtina, kad nors pirmosios instancijos teismas neatsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundo pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (kai byla nepriskirtina tam teismui), o laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, pareiškėjui nepašalinus nustatytų šio skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teismas iš esmės priėmė teisėtą nutartį, kuria pareiškėjo skundas ir jo patikslinimas buvo nepriimti nagrinėti administraciniame teisme. Kaip minėta, pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo negali būti tenkinamas, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartis neturėtų būti naikinama vien tik formaliu pagrindu (ABTĮ 146 str. 1 d., 151 str.).
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. G. (A. G.) atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.