- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-02
- Bylos Nr.
- T-41/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01072-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankrutavusiai akcinei bendrovei, „Aušra“
- Kategorijos
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankrutavusiai akcinei bendrovei „Aušra“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2016 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (9.39)S-23503 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 gegužės 18 d. sprendimą Nr. (11.l)l-2941 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių iš naujo svarstyti klausimą dėl 8 094,37 Eur žalos atlyginimo bei 16 563,16 Eur delspinigių išmokėjimo pareiškėjui.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais sprendimais buvo atsisakyta tenkinti jo 2016 m. vasario 23 d. prašymą išmokėti buvusio darbdavio – bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Aušra“ – neišmokėtą 8 094,37 Eur dydžio žalos atlyginimą, atsiradusį dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, buvęs darbdavys jam mokėjo mažesnes išmokas, nei turėjo būti mokamos pagal teisės aktus. Paaiškino, kad dirbdamas AB „Aušra“ susirgo profesine liga, dėl kurios neteko 50 procentų darbingumo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, įgijo teisę į su darbo užmokesčio ar jo dalies netekimu susijusios žalos, apskaičiuotos šio įstatymo nustatyta tvarka, atlyginimą. Pareiškėjas teigė, kad AB „Aušra“ nuo 1997 m. spalio 16 d. iki 2012 m. liepos 1 d. mokėjo nepakankamą žalos atlyginimo dalį, kadangi neteisingai pritaikė netekto darbingumo kompensavimo koeficientą ir neteisingai apskaičiavo kompensacijos sumą. Kadangi AB „Aušra“ bankrutavo, remiantis Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, žalos atlyginimo mokėjimo prievolė perėjo valstybei, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtinto Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašo 1.1 ir 2 punktais, šią prievolę vykdyti privalo VSDFV Kauno skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2003 m. spalio 27 d. nutartyje pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas yra vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, kylančią dėl darbuotojo sveikatai ar gyvybei padarytos žalos atlyginimo. Šio įstatymo pagrindu tarp šalių susiklostantys teisiniai santykiai yra privatinės, bet ne viešosios teisės reguliavimo dalykas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintu Žalos atlyginimo nukentėjusiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašu – poįstatyminiu teisės aktu reglamentuota civilinės prievolės perėjimo kitam subjektui (valstybei) tvarka nereiškia, kad šiuo atveju kinta pati teisinio santykio, iš kurio apskritai ir kilo prievolė, prigimtis, t. y. kad dėl būtent tokio reglamentavimo civilinis teisinis santykis transformuojasi į administracinį teisinį santykį. VSDFV teritorinių skyrių minėtu poįstatyminiu teisės aktu nustatytų pareigų vykdymas negali būti laikomas viešojo administravimo veikla, nes šiuo atveju teritoriniai skyriai, vykdydami valstybei, kaip juridiniam asmeniui, atsiradusias civilines prievoles, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, o ginčai, kylantys iš minėtais teisės aktais reguliuojamų teisinių santykių, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad nors Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 27 d. nutartyje nagrinėto ginčo atveju buvo keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o šios bylos ginčo teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė minėto įstatymo 18¹ straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, tačiau abejais atvejais ginčai susiję su darbuotojo sveikatai ar gyvybei padarytos žalos atlyginimo prievolės perėjimu valstybei, todėl pripažintini vienodo pobūdžio ir prigimties.
konstatuoja:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Šioje byloje ginčijami VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. (9.39)S-23503 ir VSDFV 2016 gegužės 18 d. sprendimas Nr. (11.l)l-2941, kuriais buvo atsisakyta išmokėti pareiškėjui buvusio darbdavio galimai neišmokėtą 8 094,37 Eur dydžio žalos atlyginimą bei delspinigius.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 patvirtintas Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašas. Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, kad ginčai, kylantys iš minėtais teisės aktais reguliuojamų teisinių santykių nagrinėtini bendrosios kompetencijos, bet ne administraciniame teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Pasvalio rajono skyriaus, Rokiškio rajono skyriaus, Ukmergės rajono skyriaus, Kėdainių teritorinio skyriaus).
Aptariamas ginčas yra susijęs su prievolės atlyginti darbuotojo sveikatai ar gyvybei padarytą žalą, kuri yra civilinio teisinio pobūdžio, perėjimu valstybei pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 18¹ straipsnį. Atlikdama minėtą civilinio teisinio pobūdžio pareigą, valstybė veikia ne viešojo administravimo srityje, bet dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose. Todėl ginčas šiuo atveju kyla iš civilinių teisinių santykių, dėl ko yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas, kuriuo ginčas buvo išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir ši byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 8 punktas).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.
Bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bankrutavusiai akcinei bendrovei „Aušra“, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas netenka teisinės galios.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita RudėnaitėL. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismopirmininko pavaduotojasRičardas Piličiauskas Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjaBirutė JanavičiūtėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys