Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis individualioje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas 2003-12-04 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2020-10-18, apie 12.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą ranka sudavė į galvos ir veido sritį G. J., o šiam pargriuvus ant žemės, kojomis spyrė ne mažiau dešimties kartų į veido, galvos sritį bei šonus, taip padarydamas odos nubrozdinimus veido srityje, kas nukentėjusiajam G. J. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. B. neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: savo gyvenamojoje vietoje – jam pačiam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje esančioje spintoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė 100 vnt. pramoninės gamybos 9x17 mm kalibro centrinio įskėlimo „Browning“ tipo šovinių, skirtų šaudyti 9x17 mm kalibro graižtviniais pistoletais – B kategorijos šaunamaisiais ginklais, o kitame kambaryje esančioje metalinėje spintoje neteisėtai laikė 14 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x38) "Nagant" tipo šovinių, skirtų šaudyti to kalibro revolveriais "Nagant" – B kategorijos šaunamaisiais ginklais, vieną (1 vnt.) pramoninės gamybos, 5,45 mm (5,45x39) kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, skirtą šaudyti to kalibro automatams – A kategorijos šaunamaisiais ginklais iki kol 2021-01-07, apie 18:00 val., šiuos šovinius rado ir paėmė kratą atlikę policijos pareigūnai.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad apie 24:00 val. paskambino A. Č. ir pasakė, kad G. J. ją terorizuoja, grasina padegti namus, spardo langus. Jis patarė jai kviesti policiją. Ji pasakė, kad išsikvietė policiją. Baigęs darbą nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), pas A. Č. ir matė, kaip nuo jos balkono nubėgo du piliečiai, nematė kas. Nuėjo pas ją į butą, ji papasakojo, kad buvo pareigūnai ir sakė, kad grasino J. ir sakė apipils rūgštimi veidą, balkoną sudegins. Pasišnekėjo ir apie 03:00 val. išsiskyrė, pasakė, kad pabus prie balkono mašinoje. Ryte pamatė ateinančius du piliečius, vienas jų buvo G. J., jo draugo nepažinojo. G. J. draugas padėjo užlipti ant balkono. Tuomet jis, siekdamas apsaugoti A. Č. turtą ir užkardyti nusikalstamą veiką, išlipęs iš automobilio pribėgo prie balkono, nutraukė juos nuo balkono ir pasakė, kad policijai parašys. G. J. pasakė, kad jam bus “ragas” ir jis bus sudaužytas puolė jį, o jis gynėsi. Gynybos metu susistumdė, permetė G. J. ant žemės, pats buvo nugriuvęs ant žemės, atsistojus G. J. draugas bandė durti į šoną, tuomet jis (R. B.) koja išspyrė jo rankoje laikomą daiktą ir nieko daugiau nematė. Kiek sudavė smūgių, pasakyti negali, pats gavo į nugarą. Kai G. J. pamatė, kad nieko padaryti negali, jie pabėgo. Grumtynės vyko 2-3 minutes. Po to pamatė, kad guli telefonas, jį paėmė ketindamas perduoti policijai. Kai jie pabėgo, jis nuėjo pas A. Č. ir tuo metu atvažiavo greitoji ir policija. Ikiteisminio tyrimo metu policijoje pasiūlė susitaikyti, todėl ir pakeitė parodymus, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.

Dėl šaudmenų laikymo kaltinamasis R. B. parodė, kad draugui J. G. jo prašymu paskolino 9 – o kalibro šovinių dvi dėžutes. Po Naujų metų, dieną prieš kratą, J. G. atvežė paskolintus šovinius atgal, per kratą ir pareigūnams pasakė, kad nespėjo jų į seifą pasidėti, žadėjo nuvežti juos į policiją, nes ką tik buvo atimtas leidimas juos laikyti. Atliekant kratą, pareigūnai šovinius rado spintoje. Dėl kitame kambaryje metalinėje spintoje rastų šovinių parodė, kad tame kambaryje iki mirties gyveno jo tėvas, kuris buvo medžiotojas, po to jo motina, taip pat iki mirties. Žinojo, kad metalinėje spintoje buvo laikomi dokumentai, tačiau į tą spintą niekada nelandžiojo. Dėl rastos portcigarų dėžutės su šoviniais pats buvo nustebęs, nes pats puikiai žino, kad tokių dalykų negalima turėti. Tai buvo ne jo. Namas nuosavybės teise jam priklauso visas jau seniai, kai dar tėvas buvo gyvas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. B. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

2020-10-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole pareiškėjas G. J. nurodė, jog 2020-10-18 jis kartu su savo draugu T. V. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve į parduotuvę. Beeinant prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, prie jų priėjo jo buvusios draugės A. Č. draugas, kurį žino iš matymo, jo anketinių duomenų nežino, kuris nieko jam nesakęs jam vieną kartą tyčia ranka sudavė į veido ir galvos sritį, jis pargriuvo ant žemės ir A. Č. draugas kojomis ne mažiau dešimties kartų tyčia spyrė jam į galvos, veido sritis, į šonus, sąmonės praradęs nebuvo ir taip sukėlė jam fizinį skausmą ir jį sužalojo. Kuomet A. Č. draugas jį spardė gulintį ant žemės, jam iš kairės kelnių kišenės iškrito mobilus telefonas Xsiaomi A5 šviesiu korpusu. Jį suspardęs A. Č. draugas, jam atsikėlus nuo žemės, nueidinėjo ir matė, kad rankoje jis laiko jo mobilų telefoną Xiaomi A5, jis jo prašė grąžinti telefoną, tačiau jis į jo prašymus nereagavo, nuėjo ir nusinešė telefoną. Telefono vertė 70 eurų. Tuomet iš T., kuris matė visą įvykį, telefono paskambino į BPC .Atvykus policijos pareigūnams jis paaiškino įvykio aplinkybes ir nurodė, kad asmuo, kuris jį sumušė, gali būti pas A. Č. namuose adresu (duomenys neskelbtini). Su pareigūnais pas A. Č. jis nėjo. Buvo iškviesti GMP medikai, ir jam sėdint GMP automobilyje, kur medikai jam suteikinėjo pirmąją med. pagalbą, prie automobilio priėjo policijos pareigūnas, kuris buvo nuėjęs pas A. Č., ir atnešęs mobilų telefoną, pasiteiravo ar tai jo telefonas, jis patvirtino, kad šis telefonas yra jo. Tai pat patikrinęs telefono adresinę joje rado jam žinomus įvestus adresatus, ir pagal šiuos požymius atpažino savo mobilų telefoną. Kadangi telefonas jam grąžintas, pretenzijų dėl telefono A. Č. draugui neturi, turtinė žala jam nepadaryta. Dėl sužalojimų prašo išduoti užduotį pas teismo med. ekspertus kūno sužalojimo mastui nustatyti (5 t., b. l. 25-29).

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos A. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš kurių matyti, kad ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su dukromis J., jai x metų, ir E., jai x metų, draugauja su R. B., draugauja kartu apie 8 mėnesius. Prieš R., buvo keliuose pasimatymuose su G. J., pradėjusi bendrauti su R., G. iš karto pasakė, kad turi draugą ir nebenori su juo pačiu daugiau bendrauti. G. nenustojo jai rodęs dėmesio. 2020-10-17 apie 22.00 val. ji buvo namuose kartu su dukra E.. Ji išėjo į balkoną parūkyti ir staiga ant balkono grotų užlipo G., jis jos klausė kodėl ji viena, klausė kur jos draugelis, ji jam sakė, kad jis eitų iš čia. Jos butas yra pirmame aukšte, tačiau balkonas yra grotuotas. Grubiu tonu paklausė G., kodėl jis jai paliko kapų gėlę balkone, nes ryte rado balkone minėtą gėlę. G. atsakė, kad šiaip sau, ji griežtu tonu pareikalavo, kad jis nuliptų nuo balkono, bet G. jai pagrasino, kad žino kur mokinasi jos vaikai, tęsiant konfliktą jis pagrasino, kad apipils jos veidą rūgštimi. Ji išsigandusi išbėgo iš balkono ir pasiskambino pasitarti su savo kolegomis. Po kiek laiko ji vėl grįžo į balkoną, G. stovėjo šalia balkono ir jai sušuko: "Tu, žiurke, jau iškvietei mentus", ji išsigandusi vėl įbėgo į namus, uždarė balkono duris ir paskambino R., jam pasakė viską kas įvyko ir paprašė jo atvažiuoti iki jos namų, nes jai buvo baisu. Jai dar kalbant telefonu su R., kažkas pradėjo belsti į duris, dukra nuėjo pažiūrėjo pro durų akutę ir pasakė, kad už durų yra G., ji jį buvo mačiusi kelis kartus. Ji dukrai pasakė, kad ji jokiu būdu neatidarytų durų. R. girdėjo jos šį pokalbį su dukra. R. po kiek laiko atvažiavo iki jos, jis ja ir jos dukrą nuramino, ji nuėjo miegoti, o jis išvažiavo. Vėliau sužinojo, kad R. iš karto namo neišvažiavo, jis dar kažkiek laiko pabuvo prie jos namų ir stebėjo ar G. negrįš prie jos namų. Kitą dieną, t. y. 2020-10-18, ryte ji planavo kartu su R. važiuoti iki policijos komisariato rašyti pareiškimo dėl terorizavimo ir grasinimų, tačiau R. atvažiavo anksčiau ir laukė jos automobilyje. Jai dar ruošiantis namuose, ji išėjo iš vonios kambario, jos dukra jai pasakė, kad lauke G. mušasi su R., ji priėjo prie lango pasižiūrėti kas vyksta. G. buvo ne vienas, jis buvo su savo draugu, žemo ūgio, smulkaus sudėjimo, šio asmens ji nepažįsta ir nežino. G. su minėtu vaikinu jau stovėjo atokiau nuo R., pamatė kaip G. su tuo vaikinu pabėgo, o R. iškart atėjo iki jos namų, R. pasakė, kad dabar grįžtant link jos namų grumtynių vietoje rado mobiliojo ryšio telefoną ir jį paėmė. R. nebuvo sužalotas, nebuvo nei kraujosruvų, nei patinimų, nei rankų krumpliai nebuvo paraudę. Ar įvykio metu buvo sužalotas G. su tuo kitu vaikinu ji nežino, nematė pačio įvykio, matė tik nueinantį G.. Jos ruošėsi išeidinėti iš namų, kai pasibeldė policijos pareigūnai. Jiems paaiškino visą situaciją, R. pareigūnams atidavė rastą mobiliojo ryšio telefoną. R. pasakojo, jog sėdėjo automobilyje ir laukė jos, pastebėjo ateinantį G. su kitu vaikinu, sakė, kad pamatė, jog mažesnis vaikinas padėjo G. užsilipti ant jos balkono, jis sakė, kad iškart išlipo iš automobilio ir pribėgo prie jos balkono ir juos abu nutraukė nuo grotų. Sakė, kad vėliau tarp jų įvyko muštynės, tačiau jų jai nedetalizavo, o ji ir neklausė. Ji pati muštynių nematė, kaip minėjo tuo metu buvo vonios kambaryje. Ji kartu su policijos pareigūnais nuvyko iki policijos komisariato ir parašė pareiškimą dėl G. grasinimų ir terorizavimo (5 t., b. l. 81-82).

Liudytoja A. Č. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, kad buvo minčių, kad apipils rūgštimi, bet realiai tokių žodžių iš G. nebuvo, po muštynių R. nebuvo sužalotas. Kad R. nutraukė abu vaikinus nuo balkono išgirdo iš paties R.. Kalbėjo su R. B., kad susitaikytų su J., įkalbinėjo G. atsiimti pareiškimą dėl B., nes iškilo problemų R.. G. atsiėmė pareiškimą B. naudai. Už tai jis gavo baudą.

???2020-10-18 įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad atvykus minėtu adresu matome devynių aukštų daugiabutį. Prie minėto daugiabučio matome devynių aukštų daugiabutį esantį, adresu (duomenys neskelbtini). Tarp minėtų daugiabučių matome stovinčius automobilius bei takelį vedantį link krepšinio aikštelės. Užėjus už daugiabučio Nr. x matome žole apaugusį pagrindą, medžius, vaikų žaidimo aikštelę, krepšinio aikštelę. Krepšinio aikštelės pagrindas išklotas asfaltu. Prie krepšinio žaidimų aikštelės matome takelį, betonines konstrukcijas. Įvykio vietoje bei ant gretimų daugiabučių vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Nusikalstamos veikos pėdsakų nėra, daugiau tyrimui reikšmingų objektų neužfiksuota (5 t., b. l 33-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje G. J. konstatuota odos nubrozdinimai veido srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2020-10-18. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu (5 t., b. l. 62-63).

???Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad Kauno VPK patrulis D. T. pateikė mobilaus ryšio telefoną XIAOMI A5 (5 t., b. l. 66-67).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas XIAOMI A5, baltai-auksiniu korpusu mobilus telefonas "Xsiaomi A5", IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini).Telefonas be išorinių mechaninių pažeidimų (5 t., b. l. 69-70).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną, siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Kaltinamasis R. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad jis nutraukė nukentėjusįjį G. J. nuo A. Č. buto balkono grotų ir tuomet nukentėjęs su draugu jį užpuolė, o jis gindamasis parvertė nukentėjusį ant žemės bei išmušė jo draugui iš rankų kažkokį daiktą. Nukentėjęs G. J. nuosekliai tvirtino, kad smūgius kaltinamasis jam sudavė prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kad nei jis, nei jo draugas kaltinamajam smūgių nesudavė. Nukentėjusio parodymus patvirtina liudytojo T. V. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusio veido srityje konstatuoti odos nubrozdinimai, padaryti nukentėjusio nurodytu laiku. Pažymėtina, kad sužalojimai kaltinamajam grumtynių metu nebuvo padaryti, taigi, netikėti nukentėjusio parodymais teismas neturi pagrindo.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ir valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką, būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (Kasacinės nutartys 2K-336/2008, Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010, Nr. 2K-205/2010 ir kt.).

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kurio metu buvo suduoti smūgiai. Taigi, vykstant grumtynėms, net jei ir tikėti kaltinamojo versija, abi pusės veikė puolamai, todėl kaltinamojo veiksmai negali būti pateisinami būtinąją gintimi. Teismas sprendžia, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas nesant būtinosios ginties situacijos.

Kaltinamasis R. B. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis ir tokie veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

liudytojas J. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, sieja draugiški santykiai. 2020 metų pavasarį reikėjo vežti savigynai laikomą ginklą patikrai, bet neturėjo šovinių ir nusipirkti buvo sudėtinga, nes nedirbo parduotuvės. Žinojo, kad R. turi tokio pat kalibro ginklą, todėl ir paprašė, kad paskolintų šovinių devinto kalibro. Pasiskolino vieną pilną dėžutę, antra dėžutė buvo ne pilna. Į šaudyklą neišvažiavo, nes pasikeitė planai ir tie šoviniai pas jį liko, kelis iš jų panaudojo. Po Kalėdų ir Naujų metų šovinius kartu su kitomis kaimiškomis lauktuvėmis atidavė R.. Buvo dvi dėžutės, viena pilna, kita nepilna. Viena dėžutė buvo pilna, nes buvo užklijuota su lipduku.

Iš kratos protokolo matyti, kad 2021-01-07 atlikus karatą R. B. nuosavybės teisėmis priklausančiame gyvenamajame name ir jo priklausiniuose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta bei paimta popierinė dėžutė su užrašu „380 AUTO“ kurioje buvo 50 (penkiasdešimt) vienetų šovinių su užrašu LE380 AUTO, taip pat buvo rasta dar viena dėžutė su užrašu „Sellier&Bellot”, kurioje buvo 50 (penkiasdešimt) vienetų šovinių su užrašu 9 mm S&B. Kambaryje esančiame seife buvo rasta dėžutė su pavadinimu „Al Capone“, kurioje buvo sudėta 15 (penkiolika) vienetų šovinių bei 2 (dvi) kulkos (5 t., b. l. 148-152).

2021-01-22 specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti 100 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm (9x17 Browning) kalibro centrinio įskėlimo šaudmenys, skirti to kalibro graižtviniams pistoletams (Astra300, 3000 ir 4000; Beretta Pico, Beretta Cheetah, Beretta 83, 84, 85 ir 86; Browning 1911-380; Bersa Thunder 380; Colt Mustang; CZ 83; Glock G42 ir G25; IŽ 71 ir IŽ Baikal; Ruger LCP ir Ruger LC380; SIG Sauer P230/P232 ir P238; Smith & Wesson Bodyguard 380; Taurus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Walther PPK, Walther PPK/S ir Walther PK380 ir kt.); 14 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 7,62 mm "Nagant" (7,62x38 R) kalibro centrinio įskėlimo šaudmenys, skirti to kalibro revolveriams "Nagant" (Rusija); vienas šovinys yra pramoninės gamybos 5,45 mm (5,45x39) kalibro centrinio įskėlimo šaudmuo, skirtas to kalibro automatams (AK 74; AKC-74, AKC-74?, AK-105, AH-105, AEK-971, AK-12, TABOP MTAR-21 X95R, CRS-98 "Vepr-5,45" ir Saiga (Rusija); Ssg 84 (Vokietija); Smith & Wesson M&P15; Tavor TAR-21 ir kt.). Pateikti šoviniai tinkami šaudyti. Viena kulka (žr. nuotraukoje Nr. 7-c) yra šaudmens dalis - pramoninės gamybos 7,62 - 7,65 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinio, skirto to kalibro graižtviniams šautuvams, kulka. Viena kulka (žr. nuotraukoje Nr. 7-d) yra šaudmens dalis - pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x39) kalibro žiedinio įskėlimo šovinio, skirto to kalibro automatiniams karabinams (CKC), automatams (AK, AKM, AKMC), rankiniams kulkosvaidžiams (???, ????) ir kt., kulka (5 t., b. l. 165-174).

2020-12-03 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus sprendimu R. B. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, Nr. 5476D, panaikintas (6 t., b. l. 136-137).

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų gabenimas – tai perkėlimas iš vienos vietos į kitą, pernešimas, vežimas automobiliu ar pan. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).

Kaltinamojo R. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai disponavo šaudmenimis, o būtent: savo gyvenamojoje vietoje – jam pačiam nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje esančioje spintoje, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė 100 vnt. pramoninės gamybos 9x17 mm kalibro centrinio įskėlimo „Browning“ tipo šovinių, skirtų šaudyti 9x17 mm kalibro graižtviniais pistoletais – B kategorijos šaunamaisiais ginklais, o kitame kambaryje esančioje metalinėje spintoje neteisėtai laikė 14 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x38) "Nagant" tipo šovinių, skirtų šaudyti to kalibro revolveriais "Nagant" – B kategorijos šaunamaisiais ginklais, vieną (1 vnt.) pramoninės gamybos, 5,45 mm (5,45x39) kalibro, centrinio įskėlimo šovinį, skirtą šaudyti to kalibro automatams – A kategorijos šaunamaisiais ginklais iki kol 2021-01-07, apie 18:00 val., šiuos šovinius rado ir paėmė kratą atlikę policijos pareigūnai.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažino iš dalies, paaiškino, kad 100 vnt šovinių buvo paskolinęs draugui J. G., kuris juos jam atvežė iš vakaro, prieš atliekant kratą, o apie kitų esančių jo namuose šovinių buvimą nežinojo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020-12-03 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus sprendimu R. B. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 5476D, panaikintas, o krata kaltinamojo namuose buvo atlikta ir šaudmenys rasti 2021-01-07 18 val., t. y. daugiau nei po 1 mėnesio laiko. Liudytojas J. G. patvirtino, kad paskolintus šaudmenis jis grąžino R. B. po 2021 m. sausio 1 d., t. y. prieš kratą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turėjo galimybę perduoti šaudmenis policijos pareigūnams iki kratos atlikimo, nes 2021-01-07 buvo atvykęs į policijos įstaigą, 12:49-16:56 val. buvo apklaustas Kauno AVPK Imuniteto valdybos tarnybinėse patalpose (6 t., b. l. 9-13). O dėl kaltinamojo teiginio, jog nieko nežinojo apie šaudmenų buvimą kambaryje, kuriame iki mirties gyveno jo motina, teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo motina mirė 2015-01-08 (6 t., b. l. 94) ir nuo šio laiko kambarys su visais jame esančiais daiktais buvo kaltinamojo žinioje, sprendžia, kad kaltinamajam buvo žinoma, kad šiame kambaryje esančioje metalinėje spintoje buvo laikomi šaudmenys. Nusikaltimas yra baigtas nuo šaudmenų laikymo pradžios momento, todėl byloje ištirti įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad R. B. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.

Bausmės skyrimas

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę R. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, į kaltinamojo asmenybę (dirba, teistumas išnykęs (6 t., b. l. 97-100), baustas administracinėmis nuobaudomis (6 t., b. l. 18-38), duomenų apie nepakaltinamumą nėra (6 t., b. l. 41,42)).

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. B. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas, nustatant bausmės dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyti įpareigojimai: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai - 100 vnt. šovinių, 15 vnt. šovinių, 2 vnt. kulkų, 2021-02-02 perduotų saugoti Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui (5 t., b. l. 175-179) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmes:

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - 75 (septyniasdešimt penkias) paras arešto.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesių laikotarpiui, paskiriant intensyvią priežiūrą, ją užtikrinant elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant jo buvimo vietą namuose (duomenys neskelbtini), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – 100 vnt. šovinių, 15 vnt. šovinių, 2 vnt. kulkų, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos Ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajai, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka