Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

gynėjams advokatams Valdui Kairiui, Jonui Nekrašiui, Juliui Jasaičiui, Edmundui Jankaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. Kulikausko, nuteistosios E. B. ir jos gynėjo ir nuteistosios L. S. (B.) apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. sukurstymo suklastoti dokumentą) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. Ž. sukurstymo suklastoti dokumentą) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl E. B. sukurstymo suklastoti dokumentą) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už žemės sklypo topografinės nuotraukos panaudojimą ir kadastrinių matavimų panaudojimą 2007 metais rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais valstybės įmonėse (duomenys neskelbtini) centras (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje, ir tos pačios savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už žinomai suklastoto techninio projekto, energinio naudingumo sertifikato, statybos darbų žurnalo panaudojimą Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriuje) 25 MGL dydžio (3250 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už žinomai suklastotos sutarties dėl techninės priežiūros panaudojimo Architektūros ir Urbanistikos skyriuje) 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė L. S. (buvusiai B.) nustatyta 35 MGL dydžio (4550 Lt) bauda, ją sumokėti per 18 mėnesių.

pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) atimant teisę užsiiminėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta atimant teisę užsiiminėti pastatų energinio naudingumo sertifikavimu 1 (vieneriems) metams ir 20 MG dydžio (2600 Lt) bauda, ją sumokant per 10 mėnesių.

UAB „G.“ išteisinta iš nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, neįrodžius, kad UAB „G.“ dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. Ž. ir A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą, tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. B. nuteista už tai, kad 2007 metų liepos mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, siekdama neteisėtai gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą iki 1994 metų pastatytam gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) rajone sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statybai, palenkė A. B. suklastoti tikrus dokumentus. Tuo tikslu kreipėsi į A. B. įmonės, kuri pagal išduotą licenciją turi teisę atlikti topografinius ir kartografinius darbus t. y. sudaryti topografinius planus, sudaryti inžinierinių tinklų planus), atlikti geodezinius darbus, sudaryti planimetrinius (vietinius) tinklus, atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus (kadastrinius matavimus), statinių ir įrenginių žymėjimą vietovėje, sudaryti jų padėties schemas. L. B. savininką A. B., įkalbėjo į ruošiamos, žemės sklypo, sodininkų bendrijoje kadastrinių matavimų bylos dokumentus ir topografinę nuotrauką, įrašyti žinomai melagingus duomenis, kad minėtame žemės sklype nėra jokių statinių. A. B. sutikus, 2007 metų liepos-rugpjūčio mėnesio laikotarpiu, nenustatytą dieną ir valandą, savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini) paruoštoje, kadastrinių matavimų byloje, nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtame sklype jokių statinių nėra ir šiuos suklastotus tikrus dokumentus patvirtino A. B. įmonės antspaudo atspaudu ir savo parašu ,nors 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) lape, 2007m. liepos 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, žemės sklypo plane, ir žemės sklypo topografinėje nuotraukoje buvo kiti duomenys. 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, šiuos žinomai suklastotus dokumentus jai perdavė. Tokiu būdu L. B., palenkė A. B. suklastoti tikrus dokumentus.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2007 metų rugpjūčio 28 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), panaudojo tikrą A. B. suklastotą žinomai suklastotą dokumentą – žemės sklypo, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) topografinę nuotrauką, pateikdama ją (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, kaip priedą prie 2007-08-28 paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl projektavimo sąlygų sąvado sudarymo.

2007 metų rugsėjo mėnesį panaudojo tikrus suklastotus dokumentus, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) apskrities, Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), panaudojo A. B. žinomai suklastotus tikrus dokumentus – žemės sklypo, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byloje įdėtus 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) lapą, 2007 m. liepos 27 d. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, žemės sklypo planą 4 egzemplioriuose, pateikdama juos (duomenys neskelbtini) apskrities Žemės tvarkymo departamento (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriui, kaip priedą prie prašymo dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rodiklių pakeitimo, atlikus kadastrinius matavimus.

2007 metų rugsėjo 26 dieną, 16.44 valandą, valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos dviejuose egzemplioriuose įdėtus 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) lapus, 2007 m. liepos 27d. Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktus, žemės sklypo planus, pateikdama juos valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialui, kaip priedą prie 2007-09-26 prašymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų pakeitimo.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2008 metų liepos mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini) siekdama neteisėtai gauti statybos leidimą gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), statybai, nors minėti pastatai buvo pastatyti iki 1994 metų, palenkė A. Ž. suklastoti tikrus dokumentus, kuriam pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo, ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. A. Ž. kartu su L. B. pagamino netikrą dokumentą – 2008 metų liepos 24 dienos techninės priežiūros sutartį ir joje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog pastarasis atliks statinio, statybos darbų techninę priežiūrą ir sutartį abu pasirašė. Tokiu būdu L. B. palenkė, o A. Ž. pagamino suklastotą dokumentą.

Be to, ji tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009 metų balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, siekdama, kad pastatytas namas ir pagalbinis pastatas, būtų pripažinti tinkamais naudoti ir siekdama juos įteisinti, paprašė A. Ž., užpildyti statybos darbų žurnalą ir jame įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tariamai vykdytus namo ir pagalbinio pastato statybos darbus, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). A. Ž. sutiko ir 2009 metų balandžio 3-6 dienų laikotarpiu, tiksliai nenustatytą valandą, savo namuose (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrus dokumentus – statybos darbų žurnalą, įrašydamas jame žinomai melagingus duomenis apie gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybos eigą, statybos darbų, naudojamų statybos produktų atitiktį statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams. Šiuos žinomai melagingus duomenis patvirtino savo, kaip statinio techninės priežiūros vadovo antspaudo atspaudu ir parašu, bei įrašydamas žodžius „Taip pastatyta“. Tokiu būdu L. B. palenkė A. Ž. suklastoti tikrus dokumentus.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2008 metų liepos 14 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai netikrą dokumentą – 2008 metų liepos 24 dienos sutartį, sudarytą tarp jos ir A. Ž., dėl statybos darbų techninės priežiūros, pateikdama ją (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui, kaip priedą prie 2008-07-14 prašymo išduoti statybos leidimą, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklype (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato statybai.

Be to, ji buvo nuteista už tai, kad tiesiogiai pasiūlė duoti ir davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - E. B., turinčiai kvalifikacijos atestatą tai yra turinčiai valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005, šios teisės pagrindu teikiančiai ekspertines pastatų energinio naudingumo sertifikavimo viešąsias paslaugas. Siekdama neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiklos, vykdant įgaliojimus, 2009 metų kovo 31 - balandžio 1 dienų laikotarpiu, tiksliai nenustatytą valandą, kreipėsi į E. B. siūlydama užsisakyti pastatų energinio naudingumo įvertinimo paslaugas ir už jas apmokėti, jei pastaroji sutiks surašyti ir išduoti, su žinomai melagingais duomenimis energinio naudingumo sertifikatą ir kad pastatas, atitinka energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. L. B. neteisėtu būdu siekdama, šį pastatą pripažinti tinkamu naudoti ir įteisinti kaip gyvenamąjį namą, E. B. su pasiūlymu sutikus, 2009 metų balandžio 1 dieną, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytą valandą, tęsdama savo nusikalstamus veiksmus ji susitarė su E. B., kad jai perduos 350 Lt kyšį. Tuo tikslu E. B. sudarė su L. B. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kad pastaroji užsako pastato, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo įvertinimo paslaugas nurodydama sutartą paslaugų kainą 350 Lt. 2009 metų balandžio 8 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), E. B., tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, į pastato, energinio naudingumo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis, apie pastato šildymui naudojamą šilumos šaltinį, kieto kuro katilą su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios pastato suminės energijos sąnaudos naudingojo ploto vienam kvadratiniam metrui yra 642,61kwH/(m²×metai), kad gyvenamas namas, sodininkų bendrijoje, atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. L. B., 2009 metų balandžio 8 -14 dienų laikotarpiu, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), pagal sutartį E. B. perdavė kyšį sumokėdama kaip mokestį už paslaugas 350 Lt. Suklastotą tikrą dokumentą 2009 metų balandžio 14 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) perdavė L. B..

Be to, ji nuteista už tai, kad 2009 metų kovo 31 dienos–balandžio 1 dienų laikotarpiu, tiksliai nenustatytą valandą, siekdama jog pastatas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) vėliau būtų pripažintas tinkamu naudoti bei įteisintas kaip gyvenamasis namas, palenkė E. B. suklastoti tikrą dokumentą, ji kreipėsi į E. B. ir pasiūlė užsisakyti jos teikiamas pastatų energinio naudingumo įvertinimo paslaugas už 350 litų kyšį, jei pastaroji sutiks surašyti ir išduoti energinio naudingumo sertifikatą su žinomai melagingais duomenimis, kad pastatytas pastatas atitinka energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. 2009 metų balandžio 8 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), E. B., į pastato, esančio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastato šildymui naudojamą šilumos šaltinį, kieto kuro katilą su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos pastato vienam naudingojo ploto kvadratiniam metrui šildyti yra 642,61kwH/(m²×metai), ir kad gyvenamas namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. Tokiu būdu sukurstė E. B. suklastoti tikrą dokumentą.

Be to, ji nuteista už tai, kad 2009 metų balandžio 15 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento, Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – A. Ž. suklastotus ir jai perduotus: gyvenamojo namo ir pagalbinio pastato, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini),techninį projektą, statybos darbų žurnalą, pastato energinio naudingumo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikdama šiuos dokumentus (duomenys neskelbtini) apskrities Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriui kaip priedus prie 2009 m. balandžio 15 dienos prašymo paskirti komisiją dėl šių statinių pripažinimo tinkamais naudoti.

E. B. buvo nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra versdamasi profesine veikla ir turėdama valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005, šios teisės pagrindu teikdama ekspertines pastatų energinio naudingumo sertifikavimo viešąsias paslaugas, tiesiogiai savo naudai, susitarė priimti bei priėmė 350 litų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Be to, ji buvo nuteista už tai, kad L. B. pas E. B. pagal sudaryta sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), užsakė pastato, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo įvertinimo paslaugas bei įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti 350 Lt. Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, 2009 metų balandžio 8 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), ji į pastato, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastato šildymui naudojamą šilumos šaltinį, kieto kuro katilą su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto yra 642,61kwH/(m²×metai) ir, kad gyvenamas namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. Po to, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2009 metų balandžio 8-14 laikotarpiu dienos, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, savo namuose, (duomenys neskelbtini), už šį suklastotą tikrą dokumentą iš L. B. priėmė 350 litų kyšį. Šį suklastotą tikrą dokumentą 2009 metų balandžio 14 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini) realizavo perduodama L. B..

Uždaroji akcinė bendrovė „G.“ buvo kaltinama tuo, kad siekdama turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo: A. B., veikęs A. B. įmonės (nuo 2010-04-01 įmonė pertvarkyta į UAB „G.“, kodas (duomenys neskelbtini), kuri yra A. B. įmonės teisių ir pareigų perėmėja) vardu, turėdamas teisę atstovauti šį juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas šios įmonės naudai ir interesais, 2007 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, L. B. sukursčius įmonės savininką A. B. daryti nusikalstamą veiką, tai yra įmonei pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2004 m. gruodžio 9 d. išduotą licenciją Nr. (duomenys neskelbtini) suteikiančia teisę atlikti topografinius ir kartografinius darbus, sudaryti topografinius planus, inžinierinių tinklų planus, atlikti geodezinius darbus Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta teisė sudaryti planimetrinius (vietinius) tinklus, atlikti nekilnojamojo turto kadastro objektų geodezinius matavimus (kadastrinius matavimus), atlikti statinių ir įrenginių žymėjimą vietovėje ir sudaryti jų padėties schemas, įrašyti į įmonės ruošiamos, žemės sklypo, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylos dokumentus ir topografinę nuotrauką žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtame žemės sklype nėra jokių statinių, įmonės savininkas A. B. sutiko su L. B. prašymu ir laikotarpiu nuo 2007 metų liepos mėnesio iki 2007 metų rugpjūčio mėnesio, nenustatytą dieną ir valandą, savo darbo kabinete (duomenys neskelbtini), paruošė tris egzempliorius žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos, kurios dokumentuose, tai yra 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini) lape, 2007 m. liepos 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, žemės sklypo plane, ir žemės sklypo topografinėje nuotraukoje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad minėtame sklype nėra jokių statinių, patvirtino šiuos suklastotus tikrus dokumentus A. B. įmonės antspaudo atspaudu ir savo parašu. 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), realizavo šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą trijuose egzemplioriuose ir topografinę nuotrauką - perduodamas juos L. B., kuri pagal 2007 m. rugpjūčio 16 dienos kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo A. B. įmonei už suteiktas geodezinių – kadastrinių matavimų paslaugas 400 litų.

Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalyje, teismui yra keliamas imperatyvus reikalavimas nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma reiškia, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių – t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo ( kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

Atlikusi skundžiamo teismo nuosprendžio analizę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo įrodymus, tačiau priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų bei bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, tai yra apsiribojo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktų duomenų išdėstymu, neatliko nuteistųjų, liudytojų parodymų analizės, nesprendė jų pripažinimo įrodymais klausimo bei nevykdė BPK 20 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, kas, kolegijos vertinimu, esmingai įtakojo teismo išvadas dėl E. B. ir L. S. (B.) pripažinimo kaltomis ir nuteisimo atitinkamai pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį bei UAB „G.“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl prokuratūros apeliacinio skundo

Tačiau byloje esantys duomenys šią apylinkės teismo išvadą paneigia. Byloje neginčijamai nustatyta, jog UAB „G.“ buvo įsteigta 2010-04-01 (3 t., 36 b. l.), pertvarkius iki tol veikusią A. B. įmonę, kuri įsteigta 2001-05-11. UAB „G.“ tapo A. B. įmonės teisių ir pareigų perėmėja, jos vienintelis akcininkas yra A. B., kuris ir turi teisę atstovauti šią įmonę (3 t., 36–46 b. l.).

Esant tokioms aplinkybėms, juridinio asmens UAB „G.“ (buvusi A. B. įmonė) veika kvalifikuotina pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes A. B., būdamas juridinio asmens savininku ir veikdamas jo vardu, nusikalstamą veiką padarė juridinio asmens naudai ir interesais.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su UAB „G.“ prokuroro prašoma skirti bausme ir daro išvadą, kad UAB „G.“ padaryta nusikalstama veika laikytina mažareikšme.

Vadovaujantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Kolegija sprendžia, kad nors UAB „G.“ veikoje ir yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinė byla Nr. 2K-387/2008).

Byloje nustatyta, kad UAB „G.“ siekdama turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo: A. B., veikęs A. B. įmonės (nuo 2010-04-01 įmonė pertvarkyta į UAB „G.“, kodas (duomenys neskelbtini), kuri yra A. B. įmonės teisių ir pareigų perėmėja) vardu, turėdamas teisę atstovauti šį juridinį asmenį, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą, veikdamas šios įmonės naudai ir interesais, 2007 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, 2007 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo kadastro duomenų Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. liepos 27 d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, žemės sklypo plane, ir žemės sklypo topografinėje nuotraukoje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad sklype nėra jokių statinių, patvirtino šiuos suklastotus tikrus dokumentus A. B. įmonės antspaudo atspaudu ir savo parašu, o 2007 metų rugpjūčio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), realizavo šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – tris žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos egzempliorius ir topografinę nuotrauką, perduodamas juos L. B., o ji pagal 2007 m. rugpjūčio 16 dienos kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini), sumokėjo A. B. įmonei už suteiktas geodezinių-kadastrinių matavimų paslaugas 400 litų.

Taigi UAB „G.“, kuri veikė per savo vadovą A. B., siekdama turtinės naudos, suklastojo tikrus dokumentus ir juos realizavo, tačiau šiais savo veiksmais, kolegijos vertinimu, nepadarė didelės žalos nė UAB „G.“ savininkui, nei L. B., kuri buvo suinteresuota neteisingų duomenų įrašymu, interesams. Kadangi toks dokumento suklastojimas iš principo nepažeidė nei vienos iš šalių interesų, todėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu ir UAB „G.“ nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina. Dėl to, kas paminėta, ši apylinkės teismo nuosprendžio dalis naikintina ir baudžiamoji byla UAB „G.“ nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).

Dėl nuteistosios E. B. apeliacinio skundo

Baudžiamosios atsakomybės pagrindas Lietuvos baudžiamojoje teisėje yra nusikaltimo sudėtis kaltininko veikoje. Nusikaltimo sudėties požymius nustato ir tuo remdamasis apkaltinamąjį nuosprendį priima teismas. Bet kokiu atveju nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Jame neturi būti abejonių dėl Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties ir dėl to, kas padarė nusikaltimą. Kaip teismams aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Teismų praktika, 2003, Nr. 19).

Nuteistoji E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje neigė savo kaltę dėl kyšio gavimo už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ji nėra nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 2 dalyje, subjektu.

Kyšininkavimas, numatytas BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti, 5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog E. B., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra versdamasi profesine veikla ir turėdama valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005, šios teisės pagrindu teikdama ekspertines pastatų energinio naudingumo sertifikavimo viešąsias paslaugas, tiesiogiai savo naudai, susitarė priimti bei priėmė 350 litų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas E. B. kaltę pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, ir vertindamas įrodymus, nepasisakė tiek dėl jos, tiek L. S. (B.) duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, kada jos neigė savo kaltę. Nepasisakė, kodėl konfiskuoja 315 litų, nors konstatuoja, kad buvo priimtas 350 litų kyšis, nenurodė, kodėl E. B. teikiamos paslaugos priskiriamos prie viešųjų paslaugų.

Byloje nustatyta, jog E. B. savo veiklą vykdė pagal išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005. Iš to, kas paminėta, daroma išvada, kad jos veikla buvo saistoma su valstybe, ji savo veiklą vykdė pagal išduotą kvalifikacijos atestatą, turėjo teisę išduoti valstybinėse institucijose pripažįstamus dokumentus – sertifikatus, todėl darytina išvada, kad E. B. laikytina valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

Tačiau tai nereiškia, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje. Kolegijos nuomone, tai, kad nuteistoji E. B. nesiekė priimti kyšio, rodo jos veiksmų seka. Štai, iš bylos medžiagos matyti, kad ji su L. S. (B.) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 59 b. l.) dėl paslaugų suteikimo, nustatė paslaugų kainą, išrašė sąskaitą faktūrą (1 t., 55 b. l.), t. y. užpajamavo gautus pinigus, sumokėjo mokesčius. Po sutarties sudarymo ji ir L. S. (B.) bendrauja telefonu, L. S. (B.) jai pateikia reikiamus dokumentus, aiškinasi pateiktuose dokumentuose esančius ir žodžiu pateiktus neatitikimus.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios E. B. veiką pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kvalifikavo remdamasis tarnybiniu pranešimu „Dėl operatyvinių veiksmų metu gautų duomenų prijungimo prie atliekamo ikiteisminio tyrimo“, tačiau nenurodė, kokie konkretūs duomenys tai patvirtina, kodėl atmeta nuteistųjų E. B. ir L. S. (B.), kurios neigia kyšio davimą ir kyšio priėmimą, parodymus. Pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta spėjimu, prielaidomis, kad nuteistosios iš anksto sutarė dėl kyšio, jo sumos, sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Esant šioms aplinkybėms, t. y. nesant duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji E. B. sutarė priimti ir priėmė 350 litų kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), o E. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Kadangi E. B. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisintina, todėl naikintina ir nuosprendžio dalis dėl 315 Lt konfiskavimo iš E. B..

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šios veikos objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.

Apeliantė E. B. nuteista už tai, kad versdamasi profesine veikla ir turėdama valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį jai teisę atlikti pastatų energinio naudingumo sertifikavimą pagal statybos techninius reglamentus Nr. STR 2.01.09:2005 bei STR 1.02.09:2005, šios teisės pagrindu teikdama ekspertines pastatų energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas, 2009 metų balandžio 8 dieną, tiksliai nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), ji į pastato, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), energinio naudingumo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastatui šildyti naudojamą šilumos šaltinį, kieto kuro katilą su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto yra 642,61kwH/(m²×metai) ir kad gyvenamasis namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus.

Įstatymų leidėjas, išdėstydamas bendrąją baudžiamosios atsakomybės sampratą už dokumentų suklastojimą, BK skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ir matavimo priemonių klastojimu“, apibrėžė teisines vertybes, kurių apsaugą nuo nusikalstamų kėsinimųsi jis norėjo garantuoti baudžiamojo įstatymo normomis. Atsižvelgiant į rūšinį nusikalstamų veikų objektą, tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu reikėtų laikyti normalią valstybės ir savivaldos institucijų veiklą. Taigi dokumentų, galinčių būti šios nusikalstamos veikos dalyku, sąrašą apibrėžia tiesioginis nusikalstamos veikos objektas. Atsižvelgiant į tai, kad tiesioginis nusikalstamos veikos objektas yra normali valstybės ar savivaldos institucijų veikla, BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė byla Nr. 2K-7-200/2008). Kokie požymiai būdingi dokumento sąvokai, apibrėžta kai kuriuose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115 2 straipsnyje (2006 m. gruodžio19 d. įstatymo Nr. X-992 redakcija) dokumento sąvoka apibrėžta taip: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (įst. Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos, kur dokumentai apibrėžiami kaip oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktika panašiais požymiais, kaip ir anksčiau paminėtuose įstatymuose, formuluoja dokumento sąvoką, taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį – nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas – tai materialus teisinio fakto liudijimas (kasacinės bylos Nr. 2K-290/2008, Nr. 2K-114/2009).

Tikro dokumento suklastojimas – tai dokumento tikrumo arba jo turinio teisingumo pakeitimas. Byloje nustatyta, kad E. B. savo veiksmais į energinio naudingumo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastato šildymui naudojamą šilumos šaltinį, kieto kuro katilą su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto yra 642,61kwH/(m²×metai), ir kad gyvenamasis namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. Ir nors nuteistoji E. B. apeliaciniame skunde ir neigia savo kaltę, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 148–149 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje (4 t., 114–116 b. l.) parodė, jog suprato, kad sertifikate įrašė neteisingus duomenis. Veikos kvalifikacijai neturi reikšmės, ar neteisingi duomenys buvo įrašyti savo iniciatyva, ar paprašyta kito asmens. E. B. veika šiame epizode teisingai kvalifikuojama pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. E. B. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdama teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atliko sąmoningai, ir norėjo taip veikti.

Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Pagal teismų praktiką BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu, už kurį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 11 straipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija sprendžia, kad nors E. B. veikoje ir yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

Nustatant veikos mažareikšmiškumą atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog vertinant veiką kaip mažareikšmę pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-409/2011). Taigi, sprendžiant BK 37 straipsnio taikymo klausimą, kai yra padarytas dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) atsižvelgtina ir į tai, ar šiuo nusikaltimu buvo padaryta žala kieno nors interesams, į padarytos žalos pobūdį, dydį.

Byloje nustatyta, kad E. B. savo veiksmais nepadarė žalos L. S. (B.), kuri buvo suinteresuota neteisingų duomenų įrašymu į sertifikatą, nebuvo sutrikdyta normali valstybės ir savivaldos institucijų veikla, t. y. nebuvo padaryta ir žymi žala valstybei. Kadangi toks dokumento suklastojimas iš principo nepažeidė nei vienos iš šalių interesų, todėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu ir E. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, o apylinkės teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir E. B. baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).

Dėl bendrininkavimo

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, jog E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikaltimo padarymo planas, vaidmenų pasiskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, jog kėsinasi į tą patį objektą, be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.).

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenurodyta, kad E. B. nusikalstamą veiką būtų padariusi bendrininkų grupėje, kokius veiksmus kiekvienas bendrininkas būtų atlikęs, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų ir bylos aplinkybių neatitikimo (BPK 328 str. 3 p.) šalinant iš skundžiamo nuosprendžio pripažintą E. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad E. B. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Dėl L. S. (B.) apeliacinio skundo

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas nuteistosios L. S. (B.) kaltę pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad pastaroji siekdama sodo namelį įteisinti kaip gyvenamąjį namą pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui už pageidaujamą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra už energinio naudingumo sertifikato išdavimą su žinomai neteisingais duomenimis. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, apylinkės teismas nenurodė, kokie konkretūs duomenys tai patvirtina, kodėl atmeta nuteistųjų E. B. ir L. S. (B.), kurios neigia kyšio davimą ir kyšio priėmimą, parodymus. Pirmosios instancijos teismo išvada pagrįsta spėjimu, prielaidomis, kad nuteistosios iš anksto sutarė dėl kyšio, jo sumos, sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Esant šioms aplinkybėms, t. y. nesant duomenų, patvirtinančių, kad nuteistoji L. S. (B.) pasiūlė ir davė kyšį E. B., ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.), o L. S. (B.) pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintina, neįrodžius jos dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką nuo dokumentų suklastojimo. Būtinasis BK 300 straipsnio 1 dalyje esančio nusikaltimo sudėties požymis yra nusikaltimo dalykas. Toks dalykas yra netikras dokumentas, kuris pagaminamas arba tikras dokumentas, kuris suklastojamas.

Apkaltinamajame nuosprendyje atskleidžiant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, turi būti nustatyta, kurios iš dispozicijoje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyvių veikų yra inkriminuojamos (tikro dokumento suklastojimas ar netikro dokumento pagaminimas arba ar disponavimas suklastotu dokumentu), bei nurodyti konkretūs kaltininko veiksmai, kuriais ta veika buvo padaryta, ir kitos svarbios veikos padarymo aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti.

Nors apeliaciniu skundu nuteistoji L. S. (B.) ir prašo ją pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už E. B. palenkimą suklastoti tikrą dokumentą – pastatų energinio naudingumo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašant jame žinomai melagingus duomenis) išteisinti, tačiau byloje nustatyta, kad E. B. palenkta L. S. (B.) savo veiksmais į energinio naudingumo sertifikatą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė žinomai melagingus duomenis apie pastato šildymui naudojamą šilumos šaltinį, kieto kuro katilą su automatiniu reguliavimu, kad skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui pastato naudingojo ploto yra 642,61kwH/(m²×metai) ir, kad gyvenamas namas, esantis sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), atitinka pastatų energinio naudingumo „C“ klasei keliamus reikalavimus. Ir nors nuteistoji L. S. (B.) neigia padariusi aptariamą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismo posėdyje pati nuteistoji parodė, kad pripažįsta, jog prašydama E. B. atlikti tam tikras paslaugas – palenkė ją suklastoti dokumentą bei tai, kad ji su E. B. buvo sutarusi, kad ji į sertifikatą įrašys netikrus faktus (4 t., 113–114 b. l.) tai, be kita ko, patvirtina ir kitos nuteistosios E. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo (3 t., 148-149 b. l.), tiek teisiamojo posėdžio metu (4 t., 114–116 b. l.), kai ji parodė, jog suprato, kad sertifikate įrašė neteisingus duomenis. Todėl L. S. (B.) veika šiame epizode teisingai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Nuteistoji L. S. (B.) apeliaciniu skundu taip pat prašo ją išteisinti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, t. y. už A. Ž. palenkimą pagaminti netikrą dokumentą – 2008-07-24 techninės priežiūros sutartį, įrašant joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. Ž. atliks statinio ir statybos darbų techninę priežiūrą, teigdama, kad teismas minėtą sutartį nepagrįstai įvertino kaip dokumentą, nes minėta sutartis jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir negalėjo sukelti, ji nepriskirtina prie teisės aktais nurodytų dokumentų, kurie nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingus faktus. Nuteistosios nuomone, tokios sutarties pasirašymas nelaikytinas dokumento sukūrimu ir nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka ir daro išvadą, kad ir dėl šio epizodo L. S. (B.) veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai. Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė byla Nr. 2K-7-200/2008). Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos (kasacinė byla Nr. 2K-515/2006).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad L. S. (B.) palenkė A. Ž. pagaminti suklastotą dokumentą – 2008 metų liepos 24 dienos techninės priežiūros sutartį ir joje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsižvelgiant į tai bei į anksčiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad techninės priežiūros sutartyje įtvirtinta informacija, turi reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui, kadangi pagal ją yra pradedamos naujos procedūros, susijusias su leidimų statybai gavimu, todėl techninės priežiūros sutartis ir statybos darbų žurnalas atitinka BK 300 straipsnyje numatyto dokumento požymius.

Nors E. B. ir UAB „G.“ atžvilgiu veikos dėl dokumentų klastojimo šiuo nuosprendžiu pripažintos mažareikšmėmis, tačiau L. S. (B.) veikos dėl tų pačių nusikalstamų veikų nepripažintinos mažareikšmėmis, kadangi jos dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko, savo tikslų ir motyvų siekia tokį laipsnį, dėl kurio jos negali būti vertinamos kaip mažareikšmės, kadangi apeliantė ne tik palenkė suklastoti tikrus dokumentus, bet juos ir panaudojo, be to, ji įvykdė kelias tapačias nusikalstamas veikas, todėl ji nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistina.

Nuteistosios L. S. (B.) skunde nurodytas prašymas taikyti jos atžvilgiu BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nutraukiant baudžiamąją bylą perduoti ją pagal laidavimą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi, byloje nustatytos aplinkybės liudija, kad apeliantė padarė ne vieną, o kelias nusikalstamas veikas, todėl pagal susiklosčiusią teismų praktiką, jos atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas – nėra teisinio pagrindo.

Taip pat, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas pripažino L. S. (B.) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje padarė veikdama bendrininkų grupėje. Tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nenurodyta, kad L. S. (B.) veiką būtų padariusi bendrininkų grupėje, kokius veiksmus kiekvienas bendrininkas būtų atlikęs. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų ir bylos aplinkybių neatitikimo (BPK 328 str. 3 p.), šalinant iš skundžiamo nuosprendžio pripažintą L. S. (B.) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu, 4 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį dalyje dėl E. B. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir L. S. (B.) nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti šioje dalyse naują nuosprendį:

E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį ir L. S. (B.) pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad jos dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalis dėl E. B. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį bei UAB „G.“ išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį panaikinti ir E. B. bei UAB „G.“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jų atžvilgiu nutraukti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, L. S. (B.) apylinkės teismo nuosprendžiu skirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl A. B. sukurstymo suklastoti dokumentą 20 MGL (2600 Lt) baudą; dėl A. Ž. sukurstymo suklastoti dokumentą 20 MGL (2600 Lt) baudą; dėl E. B. sukurstymo suklastoti dokumentą 20 MGL (2600 Lt) baudą;), pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už žemės sklypo topografinės nuotraukos panaudojimą ir kadastrinių matavimų panaudojimą 2007 metais rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais panaudojimą valstybės įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filiale, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje, ir tos pačios savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriuje 20 MGL (2600 Lt) baudą; už žinomai suklastoto techninio projekto, energinio naudingumo sertifikato, statybos darbų žurnalo panaudojimą Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriuje 25 MGL (3250 Lt) baudą; už žinomai suklastotos sutarties dėl techninės priežiūros panaudojimą Architektūros ir Urbanistikos skyriuje 20 MGL (2600 Lt) baudą, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę L. S. (B.) skirti 30 MGL (3900 Lt) baudą.

Pašalinanti iš skundžiamo nuosprendžio pripažintą E. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad E. B. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Pašalinanti iš skundžiamo nuosprendžio pripažintą L. S. (B.) atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 315 Lt konfiskavimo iš E. B..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.