- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- 2K-581/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Tomas Šeškauskas (pran.), Viktoras Aidukas
- Nuteistasis
- P. Č.
- Advokatai
- Martynas Žilinskas
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalis dėl UAB „I.“ nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį ir juridinis asmuo UAB „I.“ pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „I.“ pripažintas kaltu pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir paskirta 900 MGL dydžio (117 000 Lt) bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas P. Č. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.
Be to, nuosprendžiu P. Č. ir juridiniam asmeniui UAB ,,I.‘‘ baudžiamoji byla pagal BK 270 straipsnio 3 dalį dėl gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo nutraukta, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisinto juridinio asmens UAB „I.“ atstovo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu juridinis asmuo – A. Č. individuali įmonė „I.“ (nuo 2008 m. kovo 14 d. – UAB „I.“) nuteistas už tai, kad P. Č. būnant A. Č. individualios įmonės „I.“, įregistruotos Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, laikotarpiu nuo 2005 metų spalio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2007 m. balandžio 17 d. A. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), kur yra parengtinai išžvalgyto (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio plotai; už išžvalgyto žemės sklypo ploto ribų tyčia versliškai ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neteisėtu būdu ir, pažeisdamas 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 2 straipsnį, kuris numato, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys, gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 straipsnio 4 dalį – kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius, 13 straipsnio 3 dalį – kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, 13 straipsnio 5 dalį – kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, taip pat pažeisdamas Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 5 straipsnį, kuris nustato, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis, t.y. neturint Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – žvyrą ir smėlį, kuris yra būtinas, norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, pasinaudodamas A. Č. individualios įmonės „I.“ transportu ir darbo jėga, nukasė 29 522 kv. m. plote 7381 kub. m. dirvožemio bei taip sunaikino (pakeitė) reljefo formas bei iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 54 211 kub. m. žvyro (smėlio), kuriuos A. Č. individuali įmonė „I.“ naudojo savo įmonės veikloje.
Apeliacinės instancijos teismas juridinį asmenį UAB „I.“ pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisino, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Teismas nuosprendyje nurodė, kad UAB „I.“ nėra nusikaltimo subjektas, todėl baudžiamasis procesas dėl kaltinimo pagal jam inkriminuotą baudžiamąjį įstatymą nutrauktinas. Nuteistas juridinis asmuo UAB „I.“ ir nusikaltimo padarymo metu veikusi A. Č. individuali įmonė „I.“, saistoma fizinio asmens – savininko, nėra tapatus juridinis asmuo ir negali būti nusikaltimo subjektas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Individuali įmonė laikoma fizinio asmens verslo vykdymo forma, todėl teisinių santykių, o kartu ir nusikalstamos veikos subjektas yra ne pati individuali įmonė, o jos savininkas.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį dėl juridinio asmens UAB „I.“ išteisinimo ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 20 straipsnio nuostatas ir juridiniam asmeniui priėmė neteisingą išteisinamąjį nuosprendį. Teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl įmonės subjektiškumo. BK 202 straipsnio 3 dalis nustato, kad už padarytas veikas pagal šį straipsnį atsako ir juridinis asmuo. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, padarė P. Č., kuris buvo A. Č. individualios įmonės „I.“ direktorius ir veikė juridinio asmens naudai. Tačiau fizinio asmens baudžiamoji atsakomybė nepašalina juridinio asmens, padariusio nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos civilinėje teisėje kiekviena įmonė yra juridinis asmuo, taigi ir personalinė įmonė yra juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Teismas nepagrįstai konstatavo, kad individuali įmonė laikoma tik fizinio asmens verslo vykdymo forma, o nusikaltimo subjektas yra ne pati įmonė, o jos savininkas. Baudžiamasis įstatymas nenumato išimties individualiai (personalinei) įmonei kaip juridiniam asmeniui, kuriam netaikoma baudžiamoji atsakomybė, todėl teismas plečiamai aiškino BK 20 straipsnio 5 dalį prie nustatyto baigtinio sąrašo viešų juridinių asmenų, kuriems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, pridėdamas dar vieną – privatų. Be to, juridinio asmens pertvarkymas, kurį reglamentuoja CK 2.104 straipsnis, nėra pagrindas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pertvarkytoją, kaip juridinį asmenį. Prokuroras pažymi, kad A. Č. individuali įmonė „I.“ nenutraukė savo veiklos, o buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, todėl akivaizdu, kad juridinis asmuo ir toliau veikė, tik nauju teisiniu statusu (tapo ribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu), tačiau civilinės, bet ne baudžiamosios atsakomybės prasme. Baudžiamosios teisės praktikoje teisinio statuso pakeitimas nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė, todėl UAB „I.“ yra nusikaltimo subjektas šioje byloje. Kasatorius taip pat nurodo, kad, nutraukdamas baudžiamąjį procesą, teismas nenurodė jokių pagrindų, numatytų BPK 327 straipsnyje, ir neargumentavo proceso nutraukimo prielaidų, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neaptarė tokio proceso pabaigimo būdo. Teismas taip pat neanalizavo įmonės kaltės klausimo, nenurodė jokių abejonių kaltės forma ar rūšimi, nors nuosprendyje nurodė nesutinkąs, kad UAB „I.“ yra kalta dėl nusikaltimo padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BK 20 straipsnio taikymo
BK 202 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos yra numatytos BK 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „I.“ nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad versliškai ėmėsi neteisėtos ūkinės ir komercinės veiklos, neturėdamas leidimo naudojo žemės gelmių išteklius.
Trunkamasis juridinio asmens padarytas nusikaltimas teisėsaugos institucijų nutrauktas 2007 m. balandžio 17 d. tuo metu, kai neteisėta ūkine ir komercine veikla vertėsi ne UAB „I.“, o A. Č. individuali įmonė „I.“. Ši įmonė turėjo juridinio asmens statusą, kaip apibrėžta CK 2.33 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ši įmonė remiantis CK 2.95 straipsniu, nepasibaigusi, t. y. nebuvo reorganizuota ar likviduota. Taip pat teismas nuosprendyje nurodė, kad 2008 m. kovo 14 d. A. Č. individuali įmonė „I.“ buvo pertvarkyta į UAB „I.“ ir atkreipė dėmesį, kad CK 2.104 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas.
Tokios konstatuotos bylos aplinkybės rodo, kad pasikeitė individualios įmonės „I.“ juridinio asmens teisinė forma, tačiau toks teisinės formos pakeitimas nėra juridinio asmens pabaiga (kasacinė nutartis Nr. 2K-355/2010).
Pagal CK 2.95 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Pertvarkymo, kuris numatytas CK 2.104 straipsnyje atveju, juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą (konkrečiu atveju iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę). Taigi apeliacinės instancijos išvada, kad UAB „I.“ nėra BK nusikaltimo subjektas ir nenustatyta šio juridinio asmens kaltė, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dviejose civilinėse bylose. Tačiau konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos ir nuosprendyje nurodomų civilinių bylų faktinės aplinkybės skiriasi, teismo nurodomose nutartyse nepateikti išaiškinimai dėl CK 2.104 straipsnio 2 dalies aiškinimo ar taikymo, kuriais remiantis galėtų būti daromos išvados apie netinkamą įstatymų taikymą nagrinėjamoje byloje.
Prokuroro kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad BK 20 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas baigtinis sąrašas juridinių asmenų, kurie neatsako pagal BK. Pagal šioje normoje nustatytą teisinį reguliavimą yra išskiriami tam tikri viešieji juridiniai asmenys, kurie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir nėra padaryta jokių išimčių dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės negalimumo pertvarkius neribotos civilinės atsakomybės įmonę į ribotos civilinės atsakomybės asmenį.
Taigi apeliacinės instancijos teismui netinkamai pritaikius BK 20 straipsnio nuostatas juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės aspektu, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „I.“ nėra nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, subjektas ir nėra šio juridinio asmens kaltės, todėl BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu dalis Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. naujo nuosprendžio naikintina.
Prokuroro prašymas konstatuoti baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimą ir jį ištaisyti panaikinant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį bei paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kasacinės instancijos teismo negali būti tenkinamas, nes tokia nutartimi pabaigus kasacinį procesą liktų neišnagrinėta nuteisto juridinio asmens UAB „I.“ apeliacinio skundo dalis, kurioje ginčijamas paskirtos bausmės griežtumas, paskirtos baudos dydis.
Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į nustatytus šioje nutartyje baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimus bei patikrinti juridinio asmens UAB „I.“ apeliacinio skundo argumentus dėl apylinkės teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio dalies panaikinimo ir UAB „I.“ išteisinimo.
Bylą pagal juridinio asmens UAB „I.“ apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.