- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-13
- Bylos Nr.
- e2-454-971/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03254-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- DNSB „Vakarai“
- Advokatai
- Raimondas Simonavičius, Renaldas Baliū
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.3Kaltė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei DNSB „Vakarai“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovės priteisti 848,20 Eur žalos atlyginimą, 37,09 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2023-01-14 ieškovės apdraustas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl pastato konstrukcijos nesandarumų. Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 848,20 Eur draudimo išmoką bei įgijo subrogacijos teisę į atsakingą už žalos atsiradimą asmenį. Atsakovė, būdama atsakinga už pastato remontą/priežiūrą, nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkyti pastato bendro naudojimo objektai, konstrukcijos, nebuvo rūpestinga ir atidi, nevykdė, jai kaip administratoriui priskiriamų pareigų. Taip pasireiškė neteisėti atsakovės veiksmai, dėl kurių per pastato bendro naudojimo objektus prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš ieškovės į bylą pateikto apžiūros akto matyti, kad įvykio data nurodyta 2023-01-04, tačiau ieškovės ieškinyje nurodoma kita įvykio data, t. y. 2023-01-14, be to, ta pati įvykio data (2023-01-14) nurodoma ir kituose ieškovės dokumentuose, pvz. ieškovės 2023-02-13 sprendime dėl draudimo išmokos. Taigi iš tokių byloje esančių duomenų galima spręsti, kad nenustatyta tiksli įvykio data. Iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti avarijos židinio ir vietos bei tikrosios įvykio priežasties. Be to, nepateikta duomenų ir apie turto būklę iki jo sugadinimo. Iš ieškovės pateikiamų duomenų ir įrodymų negalima padaryti išvados, kad draudikė visapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes, nustatė tikrąją įvykio priežastį, padarinius ir tinkamai nustatė žalos dydį. Ieškovė yra stipri draudimo teisinių santykių dalyvė, jai tai negali būti nesuprantama ir nežinoma, todėl viso to neatlikimo pasekmių ir tam tikra aplaidumo rizika to nepadarius tenka pačiai ieškovei. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyto įvykio priežastimi buvo / galėjo būti atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, jai tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas), sukėlę nurodytą žalą. Byloje nenustatyta, jog būtent atsakovės neveikimas lėmė žalos atsiradimą (nurodytų patalpų užpylimą); nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad administratorė iki nurodyto įvykio būtų gavusi pranešimų apie inžinerinės sistemos gedimus, defektus ar avarinę vamzdyno būklę, ir kad administratorė, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio apliejimui. Po draudžiamojo įvykio (buto užliejimo) atsakovė neatliko jokių avarijos likvidavimo darbų ar bendrojo naudojimo lietaus nuotekų ir šiluminių vamzdynų remonto darbų, tačiau pakartotinių užpylimų užfiksuota nebuvo, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog vandens pratekėjimas įvyko iš nesandarių lietaus nuotekų ar šiluminių vamzdynų. Neįrodyta, jog būtent atsakovės neveikimas nulėmė žalos atsiradimą (patalpų užpylimą), t. y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Net pasitvirtinus aplinkybei, kad į buto patalpas vanduo pateko iš viršuje esančio nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdyno, tačiau nenustačius, jog atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pripažinta, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Atsakovė yra sudariusi sutartį su UAB „Pastatų diagnostika ir statyba”, kuri atliko STR reikalavimuose nurodytus stebėjimus ir apžiūras ginčo objekte.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, jog ieškovė, administruodama žalą, išsamiai įvertino tiek draudėjų pateiktą informaciją, tiek ir pačio draudiko surinktus duomenis. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė turto apžiūros aktą, sudarytą ieškovės specialistų. Šiame akte draudiko atstovai nustatė įvykio priežastį ir užfiksavo žalą, padarytą draudėjo turtui. Be minėto turto apžiūros akto ieškovė pateikė ir kitus šiai bylai reikšmingus įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes ir paneigiančius atsakovės argumentus. Draudikas tinkamai apskaičiavo draudėjo patirtą žalą ir išmokėjo draudimo išmoką. Draudikas žalą atlygino atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes, išsamiai įvertinęs tiek draudėjo pateiktą informaciją, tiek pačio draudiko surinktus duomenis. Ieškovė su ieškiniu pateikė visus žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Patikslino, kad draudiminis įvykis įvyko 2023-01-04. Pasak ieškovės draudėjo, jam sužinojus apie apliejimą iš karto buvo paskambinta atsakovės pirmininkui, kuris atėjęs apžiūrėjo techniniame aukšte esančią inžinerinę įrangą ir stogą. Po atsakovės pirmininko apžiūros bendro naudojimo objektų prabėgimas pasibaigė. Po technine patalpa yra ieškovės draudėjui priklausantis butas ir žemiau esantys butai nebuvo aplieti, todėl kitų butų savininkų nusiskundimų ir nėra fiksuota. Tačiau, tai nepaneigia, kad atsakovė tinkamai prižiūrėjo bendro naudojimo objektus. Turto apžiūros akte, kurį sudarė draudiko ekspertas, nurodyta įvykio priežastis, t. y. iš techniniame aukšte esančių nesandarių bendro naudojimo vamzdynų ar per stogą drėgmė galėjo patekti į techninę patalpą. Byloje kitų užliejimo šaltinių nenustatyta, o draudėjo butas yra paskutiniame (penktame) aukšte, taigi užliejimas negalėjo įvykti dėl kitų, negu ieškinyje nurodyta priežasčių. Užliejimas įvyko dėl pastato konstrukcijos nesandarumų, už kurių priežiūrą yra atsakinga atsakovė, o kitų šaltinių nenustatyta. Versijų dėl kitų galimų užliejimo šaltinių atsakovė jokiais įrodymais negrindė. Atsakovės nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektais ir jų priežiūra, taip pat kiti atsakovės veiksmai (neveikimas) sąlygojo žalos atsiradimą. Ieškovė prašė atmesti atsakovės argumentus ir tenkinti ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, jog byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakovės neteisėti veiksmai (jai kaip daugiabučio namo administratorei tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas) sukėlė žalą, t. y. kad būtent dėl bendrijos neveikimo buvo užpiltos ieškovės nurodomos patalpos. Nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad bendrija iki avarijos būtų gavusi pranešimus dėl pastato konstrukcijos nesandarumų, iki to būtų įvykę panašaus pobūdžio avarijų. Dėl to neįrodyta, jog žalos atsiradimą nulėmė bendrijos neteisėti veiksmai (neveikimas). Nebuvo nustatytas šaltinis, iš kurio įvyko apliejimas, tik vizualiai įvertintas ieškovės minėtas butas ir preziumuota, kad tai įvyko pro pastato nesandarias konstrukcijas; netirtos apliejimo priežastys. Atsakovės pateikti statinio techninės priežiūros žurnalo išrašai apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus bei atsakovės sudaryta sutartis su UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba”, kuri ir atliko STR reikalavimuose nurodytus stebėjimus ir apžiūras ginčo objekte, patvirtina, kad atsakovė vykdo nuolatinius namo būklės stebėjimus, fiksuoja defektus ir juos pašalina, kaip to reikalauja Statybos techninis reglamentas. Ieškovė nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko, kaip ir nenurodė tikslios vandens išsiliejimo priežasties, ir kaip šios priežastys susijusios su atsakovės vykdoma veikla, žalos kilimo priežastį suformuluodama tik abstrakčiai, t. y., kad apdraustasis turtas buvo užlietas dėl pastato konstrukcijos nesandarumų. Ieškovei tinkamai neatlikus draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo, tikroji įvykio priežastis taip ir liko nenustatyta, kaip ir nenustatyta, kad atsakovės koks nors veikimas / neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą. Ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už pastato remontą/priežiūrą, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Tačiau ieškovė neįrodė, kad ginčo buto apliejimas įvyko dėl pastato konstrukcijos nesandarumų, konstrukcinių trūkumų, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą. Nėra įrodymų, patvirtinančių, kad administratorė iki nurodytų įvykių būtų gavusi pranešimus apie pastato konstrukcinius trūkumus, defektus ar avarinę jų būklę ir kad administratorė, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio gyventojų turto apliejimui. Ieškovė neįrodė, jog būtent dėl kokių nors atsakovės neteisėtų veiksmų įvyko buto apliejimas, taip pat nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, t. y. nenustatytas civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų visetas, todėl ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Ieškovė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, ieškovė ieškinyje deklaratyviai nurodo, kad įvykis buvo nulemtas dėl atsakovės netinkamai vykdomos daugiabučio namo priežiūros, tačiau nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko, taip pat nenurodė ir tikslios vandens išsiliejimo priežasties ir kaip šios priežastys susijusios su atsakovės (ne)veikimu, nurodydama tik abstrakčią žalos kilimo priežastį - dėl pastato konstrukcijos nesandarumų. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad periodiškai (2022, 2023 metais), be kitų darbų, buvo atliekami ir ginčo namo priežiūros darbai, todėl ieškovės teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiasis asmuo tinkamai vykdė ir vykdo savo sutartinius įsipareigojimus bei Statybos techninio reglamento reikalavimus, todėl nėra atlikęs veiksmo ir/ar neveikimo, kuris galėtų būti jo atsakomybės kilimo priežastimi. Pastato konstrukcijų ir/ar inžinerinės įrangos vizualiai akivaizdžių trūkumų, kurie galėjo būti žalos šioje byloje kilimo priežastimi, trečiasis asmuo nenustatė. Dėl šios priežasties trečiojo asmens atsakomybės egzistavimo klausimas dėl ginčo žalos negali būti keliamas. Trečiasis asmuo nėra subjektas, kuris turi vykdyti pastato trūkumų pašalinimo darbus, todėl jis nebūtų atsakingas, net ir tuo atveju, jei trūkumai, lėmę žalos kilimą, būtų buvę užfiksuoti, tačiau pastato administratoriaus būtų nepašalinti ar pašalinti nekokybiškai. Trečiojo asmens atsakomybės klausimas galėtų būti keliamas tik tuo atveju, jei jis būtų netinkamai vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir būtent dėl to būtų atsiradusi žalą sukėlusi priežastis, kuri nebuvo savalaikiai pašalinta. Ginčo atveju byloje tokių duomenų nėra. Ieškovės pozicija nėra nuosekli. Ieškovė teikia į bylą 2023-02-01 turto apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog „labiausiai tikėtina, kad dėmės galėjo atsirasti dėl techniniame aukšte esančių nesandarių (galimai) lietaus nuotekų bei šiluminių vamzdynų (galimai nesandarių) nuotėkio. Taip pat drėgmė galėjo patekti nuo stogo.“. Dublike teigiama, kad „užliejimas įvyko dėl pastato konstrukcijos nesandarumų, už kurių priežiūrą yra atsakingas Atsakovas, o kitų šaltinių nenustatyta“. Lieka neaišku tai, dėl kokios priežasties įvyko draudėjo turto sugadinimas, ar dėl nuotekų vamzdžių nesandarumo, ar dėl šiluminių vamzdžių nesandarumo, ar dėl stogo konstrukcijos nesandarumo (o gal net dėl balkono stogelio apskardinimo darbų). Apliejimo priežasčiai (židiniui) nustatyti neatliktas joks tyrimas ir/ar vertinimas, o turto apžiūros aktas sudarytas beveik po mėnesio nuo draudiminio įvykio. Pagal byloje pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti vandens pratekėjimo šaltinio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad įvykio data aiški, užpylimo šaltinis aiškus. Virš buto yra techninė patalpa. Iš nuotraukų matyti nubėgimai ant lubų. Butas yra viršutiniame aukšte, todėl nubėgimai negalėjo įvykti iš kaimyninių butų. Atsakovė nėra pateikusi jokių duomenų apie statinio techninę priežiūrą ir stebėjimą. Atvykęs ekspertas ištyrė įvykį, padarė nuotraukas.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovai posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovas G. K. paaiškino, kad į apžiūrą nebuvo kviestas. Dėmės, kurios matomos nuotraukose, yra senos. Apie stogą jokios informacijos nėra. Vamzdynai apžiūrimi kiekvieną mėnesį. Jeigu vamzdynai būtų kiauri, ekspertas būtų pastebėjęs žymes. Apie šį įvykį neatsimena, jeigu liudytojas sako, kad buvo su juo susisiekęs, vadinasi, taip ir buvo. Apžiūrėjo techninę patalpą, vamzdynai nėra pažeisti. Apžiūrą atlieka samdoma įmonė. Jokių nusiskundimų dėl vandens pratekėjimo nebuvo gauta. Nei vamzdynai, nei stogas nebuvo tvarkomi, jų būklė buvo gera. Įrangos būklė taip pat gera. Metalo korozijos dėmių nėra. Balkono stogui niekas nebuvo daroma. Kadangi namas yra blokinis, visada būna mikroįtrūkimai, tačiau per juos vanduo neprateka. Drėgmė gali atsirasti dėl prasto patalpų vėdinimo arba dėl netinkamai įrengto balkono įstiklinimo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas advokatas Raimondas Simonavičius paaiškino, kad nėra aišku, kada apliejimai atsirado, nes iš nuotraukų matyti, jog jie yra seni. Taip pat nėra duomenų, kad apžiūros aktą surašęs asmuo turėtų reikiamą kvalifikaciją. Apžiūros akte visos išvados įvardintos žodžiu „galimai“. Ant balkono viršutinio stogelio uždėta skardinė danga, kuri neaišku, ar tinkamai įrengta. Taip pat nėra duomenų, kad balkono stogelis buvo apžiūrėtas ir įvertintas. Atsakovė vykdė savo pareigą tinkamai vykdyti namo techninę priežiūrą. Vertinant statinio būklę apžiūrima iš lauko ir technines patalpas, į butus neinama. Apžiūrą atlikęs asmuo nėra įrašytas į ekspertų sąrašą, neturi techninio išsilavinimo, apžiūros aktas grindžiamas prielaidomis. Ieškovė neatliko išsamaus žalos tyrimo, nenurodė, kokių konkrečių veiksmų atsakovė neatliko. Ieškovė neįrodė, kad žala kilo dėl atsakovės kaltės. Byloje žalos numeris ir žalos skaičiuoklės numeris skiriasi. Buto savininkas nurodė, kad nežino, kada atsirado dėmės bute. Ieškovė netyrė kitų žalos atsiradimo aplinkybių. Neįrodyta atsakovės kaltė ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.
Liudytojas R. J. posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove yra sudaręs draudimo sutartį, gyvena name, kurį prižiūri atsakovė. Pastebėjo ant lubų keliose vietose dėmes, paskambino bendrijai, bendrijos atstovas apžiūrėjo butą ir technines patalpas, nurodė, kad pratekėjimų iš techninės patalpos nėra. Tada susisiekė su ieškove, kuri įvertino įvykį ir kompensavo žalą. Pastebėjo spalvos pakitimą ant lubų, todėl ir kreipėsi. Dėmes pastebėjo atsitiktinai, neaišku, kada jos atsirado. Faktinio vandens lašėjimo nebuvo. Pats techninės patalpos neapžiūrėjo. Po įvykio naujų dėmių nebepastebėjo. Ekspertas nevertino priežasties, tik fiksavo žalą ir kiek galėtų kainuoti. Techninės patalpos užrakintos, todėl, jeigu žalos vertintojas jas norėjo apžiūrėti, turėjo susisiekti su bendrijos pirmininku. Balkoną įstiklino ir apskardino 2016 m. Dėmes pastebėjo svetainėje ir vaikų kambaryje (patalpos plane pažymėtos 3-2 ir 3-3). Iš kur atsirado pratekėjimas, pasakyti negali. Bute įrengtas kondicionierius, iš kurio drėgmė negalėjo patekti.
Liudytojas M. M. posėdžio metu paaiškino, kad turi aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą verslo administravimo srityje. Turi bendradarbiavimo sutartį su UAB „Smart claims“. Su ieškove tiesiogiai darbiniai santykiai nesieja. Gauna informaciją, vyksta į vietą patikrinti galimai draudiminį įvykį ir aprašyti aplinkybes. Atvyksta ne būtinai pranešimo dieną. Nuvykus į vietą apžiūri, pabendrauja su žalą patyrusiu asmeniu ir aprašo žalą. Žalos priežasčių nenustatinėja, nurodo prielaidas. Jeigu priežastys tiksliai žinomos (pvz. įvykusi avarija), jas nurodo. Kitas patalpas apžiūri pagal galimybes. Surinktą informaciją perduoda draudimo bendrovei. Toliau žalą tiria draudimo ekspertas. Jeigu techninės patalpos būna atrakintos, jas apžiūri. Nagrinėjamu atveju į technines patalpas patekęs nebuvo. Žalos nustatymo akte nurodė galimas versijas dėl pratekėjimo. Į ekspertų sąrašą įrašytas nėra, kvalifikacinio atestato neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2022-02-21 iki 2023-02-20 buvo apdraudusi turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), gyventojų turto draudimu (Gyventojų turto draudimo liudijimas Nr. GJELT 3630064, draudėjas R. J.). Draudėjas R. J. pranešė ieškovei apie įvykį, nurodydamas aplinkybes, kad 2023-01-04 svetainėje pastebėjo dėmę ant lubų; atidžiai apžiūrėjus patalpas, pastebėjo dėmes ir kituose kambariuose. Ieškovės pasitelkto žalų tyrimo eksperto M. M. 2023-02-01 surašytame turto apžiūros akte, apžiūrėjus butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvykio priežastis nurodyta užliejimas iš gretimų patalpų, grafoje „Įvykio aprašymas“ nurodyta: „2023-02-01 apžiūros metu matomos gelsvos dėmės ant lubų 3 skirtingose patalpose. Labiausiai tikėtina, kad dėmės galėjo atsirasti dėl techniniame aukšte esančių nesandarių (galimai) lietaus nuotekų bei šiluminių vamzdynų (galimai nesandarių) nuotėkio. Taipogi drėgmė galėjo patekti nuo stogo.“. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo ir 2023-02-14 išmokėjo draudėjui R. J. 848,20 Eur draudimo išmoką. Ieškovė 2023-06-16 ir 2023-08-07 kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl sumokėtos sumos (848,20 Eur) atlyginimo. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė. 2016-10-01 tarp atsakovės ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ buvo sudaryta Statinių nuolatinės techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis Nr. PDS16/10/01, kurios pagrindu UAB „Pastatų diagnostika ir statyba teikė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuolatinės techninės priežiūros paslaugas pagal „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams“, STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reglamentus; pagal reglamentų STR 1.12.07:2004 ir STR 1.12.05:2002 reikalavimus atliko kasmetines statinio technines apžiūras. 20210521, 2022-05-31, 2022-10-07 statinio (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) apžiūros aktuose fiksuota, jog nustatyta statinio viršutinio aukšto denginio gelžbetoninių konstrukcijų įtrūkimų (įtrūkusios siūlės). 20241126 statinio (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)) apžiūros akte fiksuota, jog stogo dangos būklė gera. Įtrūkimų ar įskilimų nepastebėta, dangos paviršius švarus, vanduo į įlajas subėga tinkamai. Ant stogo dangos vanduo neužsilaiko, nuolydžiai teisingi. Balkonų stogeliai virš 33 buto, švarūs, vanduo pro išbėginio įlajas išbėga, ant stogelių dangos vanduo neužsilaiko. Įtrūkimų ar kitokių pažeidimų nepastebėta. Buto Nr. 33 balkonai yra įstiklinti. Po stogeliais virš įstiklintų balkonų pastebima, kad įrengtos skardinės detalės yra daug platesnės nei originalios konstrukcijos. Balkonų įstiklinimo rėmai išnešti į išorę, to pasėkoje pro nesandarius apskardinimus galimas vandens ar lauko drėgmės patekimas į balkoną ar pastato konstrukcijas. Pastebėta, kad balkone įrengtas kondicionavimo aparatas, iš kurio turi būti įrengtas kondensato išbėgimas, tačiau vizualiai apžiūrėjus išorines balkono konstrukcijas, kondensato išbėgimo vietos nepastebėta. Pastebima, kad balkono konsolės visos plokštumos yra apdirbtos, tačiau galinė dalis palikta atvira ir galimai turinti tiesioginį sąlytį su įstiklinto balkono konstrukcija, dėl ko pro atvirą konsolės galą gali lauko drėgmė ar kondensatas pakliūti į pastato konstrukcijas bei vidaus patalpas. Palėpės tech. patalpose esantis lietaus nuotekų bei paskirstomasis šildymo vamzdynai yra geros būklės. Korozijos židinių nepastebėta. Atsakovės 2024-06-18 pažymoje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-03-01 iš daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų savininkų nusiskundimų dėl esamos stogo ar techninėje palėpėje esančių vamzdynų būklės nusiskundimų negauta.
Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės ir draudėjo R. J. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė išmokėjo būstą apsidraudusiam asmeniui draudimo išmoką draudžiamuoju pripažinto įvykio sukeltai žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) – netinkamos namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros.
Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; kt.; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016 ir kt.). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Ieškovė reikalavimus atsakovei grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė netinkamai prižiūrėjo pastato bendrojo naudojimo objektus – netinkamai prižiūrėjo virš ieškovės apdrausto buto esančioje techninėje patalpoje esančią inžinerinę įrangą (vamzdynus), pastato konstrukcijas, nenustatė ir nepašalino defekto ir būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio bendrojo naudojimo objektais bei jų priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą: prasiskverbusi drėgmė apgadino ieškovės apdraustą turtą, taip atsirado žala turtui, žala yra tiesioginis atsakovės pareigos nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.
Atsikirsdama į ieškinį, atsakovė nurodo, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp tokių neteisėtų veiksmų bei galimai atsiradusios žalos; apskritai, ieškovė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo apgadintos draudėjo patalpos, o išmokėdama draudimo išmoką rėmėsi tik draudėjo pranešimu, apžiūrėtomis draudėjo patalpomis, t. y. neatliko jokių įvykio tyrimo veiksmų, paremtų ekspertų, specialistų išvadomis; turto apžiūros aktas grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis.
Byloje nėra ginčo, jog atsakovė yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) administratorius.
Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). CK 4.240 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti ir 2015-08-05 pakeisti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka, veiklą administruojant bendrojo naudojimo objektus, nustato informacijos apie savo veiklą skelbimo tvarką ir apimtį (Nuostatų 1 punktas). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Nuostatų 4 punktas reglamentuoja bendrojo naudojimo administratoriaus funkcijas, tarp kurių – vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoti namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje pateikti duomenys (gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo kopijos, statinio apžiūros aktai, statinių nuolatinės techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis) patvirtina, jog atsakovė analizuojamo įvykio metu atliko gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui ir šalino defektus.
CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 848,20 Eur žalos atlyginimą, ieškovei išmokėjus šią draudimo išmokos sumą po to, kai dėl prasiskverbusios drėgmės buvo apgadintas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), palėpės techninėse patalpose esantis lietaus nuotekų bei paskirstomasis šildymo vamzdynai yra geros būklės, korozijos židinių nepastebėta, stogo dangos būklė gera, stogo dangos paviršius švarus, vanduo į įlajas nubėga teisingai, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-03-01 iš daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų savininkų nusiskundimų dėl esamos stogo ar techninėje palėpėje esančių vamzdynų būklės negauta. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusio buto savininkas (draudėjas R. J.) kreipėsi į ieškovę, pranešdamas, jog ant lubų pastebėjo dėmes. Teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu R. J. nurodė, jog dėmes pastebėjo atsitiktinai, neaišku, kada dėmės atsirado. Ieškovės pateiktame turto apžiūros akte grafoje „Įvykio aprašymas“ nurodyta: „2023-02-01 apžiūros metu matomos gelsvos dėmės ant lubų 3 skirtingose patalpose. Labiausiai tikėtina, kad dėmės galėjo atsirasti dėl techniniame aukšte esančių nesandarių (galimai) lietaus nuotekų bei šiluminių vamzdynų (galimai nesandarių) nuotėkio. Taipogi drėgmė galėjo patekti nuo stogo.“. Taigi apie draudiminį įvykį ieškovei pranešta 2023-01-04, o įvykio apžiūra buvo atlikta 2023-02-01, t. y. praėjus apie mėnesiui laiko. Be to, turto apžiūros aktą surašiusio asmens išvados grindžiamos prielaidomis „tikėtina“, „galimai“, „galėjo“. Liudytoju apklaustas M. M., kuris tyrė įvykį, patvirtino, kad statybos techninio išsilavinimo neturi, teigė, kad žalą vertina atvykęs į įvykio vietą, remdamasis nukentėjusių asmenų išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat, esant galimybei, pabendravęs su kaimyninių butų gyventojais ar patekdamas į patalpas. Tokia liudytojo nurodyta įvykių tyrimo (fiksavimo) metodika kelia abejonių dėl ieškovės pasitelkto žalų tyrimo eksperto kvalifikacijos. M. M. įvykį tyrė vizualiai apžiūrėdamas patalpas. Taip pat pastebėtina, kad virš buto Nr. 33 esančios techninės patalpos ir jose esanti inžinerinė įranga ieškovės atstovų apžiūrėta nebuvo; aplinkybių, priežasčių dėl bute Nr. 33 ant lubų atsiradusių dėmių aiškintasi tinkamai nebuvo. Butas Nr. 33 ieškovės atstovo buvo apžiūrėtas praėjus beveik mėnesiui laiko nuo pranešimo apie draudiminį įvykį, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl tokios apžiūros metu fiksuotų aplinkybių objektyvumo (atitikimo įvykio metu buvusiai faktinei situacijai). Nukentėjusio buto savininkas R. J. teigė, jog apie įvykį pranešė namo administratorei (atsakovei). Atsakovės atstovas teigė, jog buvo apžiūrėjęs technines patalpas, esančias virš nukentėjusio buto, ir vandens prabėgimų nebuvo fiksuota. Be to, iš ieškovės pateiktos buto plano nuotraukos su nuorodomis į tai, kuriose buto vietose užfiksuotos dėmės ant lubų, matyti, kad dvi dėmės užfiksuotos ties išorinėmis namo sienomis ties balkonais, tačiau duomenų apie tai, jog vertinant draudiminį įvykį būtų buvusi tirta ir atmesta galimybė drėgmei prasiskverbti pro balkono apskardinimą ar dėl įrengto kondicionieriaus, nėra pateikta. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš tiesų neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, nenustatė konkrečios, tikslios pastato vietos, iš kurios buvo užpiltos/sudrėko draudėjo patalpos, ir vandens/drėgmės patekimo į draudėjo patalpas (butą Nr. 33) priežasties.
Nors namo apžiūros aktais fiksuoti statinio viršutinio aukšto denginio gelžbetoninių konstrukcijų įtrūkimų (įtrūkusios siūlės), tačiau, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas G. K., per šiuos mikroįtūkimus vanduo nepatenka. Vamzdynų ir stogo būklė yra gera. Kaip minėta, laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2023-03-01 į atsakovę dėl stogo, techninių patalpų ar vamzdynų būklės niekas nesikreipė. Be to, atsakovės atstovas G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėmės yra senos; liudytoju apklaustas buto Nr. 33 savininkas R. J. taip pat patvirtino, jog dėmes pamatė atsitiktinai ir nežino, kada jos atsirado, todėl atsakovė negalėjo savalaikiai įvertinti buto būklės ir nustatyti žalos atsiradimo priežasčių. Atsakovės elgesys šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų netinkamas vykdymas arba bendrojo pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai pažeidimas. Tokiu būdu pripažinti, jog atsakovė nevykdė gyvenamojo namo techninės priežiūros ar vykdė ją netinkamai, nėra pagrindo.
Ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga vykdydama namo, esančio (duomenys neskelbtini), techninių patalpų ir jose esančių vamzdynų, pastato konstrukcijų priežiūrą, dėl to yra atsakinga už atsiradusią žalą dėl išmokėtos draudimo išmokos, tačiau byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovę netinkamai vykdžius bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą ar pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai bei apdairiai. Pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016). Ieškovė, reiškianti tokio pobūdžio reikalavimą, kildinamą iš deliktinių civilinės atsakomybės teisinių santykių, privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, byloje nėra nustatytos ir įrodytos visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovei sąlygos, o būtent nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, kas sudaro pagrindą ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Atsakovė patyrė 2378 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio, ir, atsižvelgiant į bylos pobūdį, sudėtingumą, vykusių posėdžių skaičių ir jų trukmę, mažinti šias išlaidas nėra pagrindo. Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina 2378 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ turėjo 871,20 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą ir šios išlaidos trečiajam asmeniui priteistinos iš ieškovės (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 2378 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei DNSB „Vakarai“.
Priteisti iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.