- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-14
- Bylos Nr.
- e2A-658-357/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05786-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- T. A.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei T. A. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės T. A. 1591,40 Eur skolą, 43,32 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 39,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2025 m. kovo 6 d. ieškovė teismui pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad atsakovė T. A. po ieškinio pateikimo iš dalies patenkino ieškovės jai keliamus reikalavimus, t. y. sumokėjo 103,64 Eur skolą, todėl ieškovė jos atžvilgiu ieškinio atsisako, prašo bylą dalyje dėl 103,64 Eur skolos nutraukti, nurodo, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo ir priėmė ieškovės ieškinio dėl 103,64 Eur skolos priteisimo atsisakymą iš atsakovės T. A., bylos Nr. e2-5251-1215/2025 dalį dėl 103,64 Eur skolos priteisimo iš atsakovės T. A. nutraukė. Ieškovė palaikė likusius ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės T. A. 1487,76 Eur skolą, 43,32 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 39,13 Eur bylinėjimosi išlaidų.
2. Ieškinį grindė tuo, kad būdama energetikos įmone, tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei T. A. Atsakovės butui ieškovės informacinėje sistemoje suteiktas vartotojo kodas (duomenys neskelbtini). Už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. į butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį neatsiskaityta, todėl susidariusi bendra 1591,40 Eur skola. Atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė paskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie iš viso sudaro 43,32 Eur už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įvykdė dalį reikalavimų, ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti likusią 1487,76 Eur skolą, 43,32 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 39,13 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo už suteiktą energiją turi įrodinėjimo pareigą pagrįsti rašytiniais įrodymais, kodėl būtent tokio dydžio skola susidarė jos turimam butui. Jos teigimu, ieškovė turi pagrįsti pateiktas sąskaitas, skolos dydį ir kita. Papildomai pažymėjo, kad 2025 m. vasario 28 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl gautų sąskaitų už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki pretenzijos pareiškimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2025 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės T. A. ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 1487,76 Eur skolą, 43,32 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1531,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 39,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės T. A. 16,45 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 3 dalį, bylose dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalis, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė tiekė atsakovės butui priklausančią energiją ir karštą vandenį bei teikė kitas aptarnavimo paslaugas, ieškovė atsakovei pateikė 2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitą-faktūrą 1662,78 Eur sumai (196,35 Eur už paslaugas teiktas 2024 m. gruodžio mėn. ir 1458,37 Eur skola už kitus laikotarpius) už šilumos energiją ir karštą vandenį tiektą butui (duomenys neskelbtini). Kartu su pateikta sąskaita ieškovė atsakovei siuntė įspėjimą prašydama nepriteistą ir nepateiktą teismui mokėtiną sumą – 1458,37 Eur kartu su einamojo mėnesio priskaitymu sumokėti iki sąskaitoje nurodyto termino, t. y. iki 2025 m. sausio 31 d. Į bylą pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., paskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. iš pateiktos pažymos matyti, kad atsakovės skola ieškovei sudaro 1591,40 Eur pagrindinė skola ir 43,32 Eur delspinigiai.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė teikdama ieškinį pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindė, jog ji tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį į atsakovės turimą butą. Į bylą pateikta detali sąskaita apmokėjimui už suteiktas paslaugas ir mokesčių skaičiavimo pažyma, iš kurios matyti, už kokį laikotarpį susidarė skola, koks suvartotos šilumos ir karšto vandens kiekis. Teismas nurodė, kad atsakovė teikdama atsiliepimą į ieškinį ir nesutikdama su ieškiniu, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, priešingai, įvykdydama dalį ieškinio reikalavimo ir sumokėdama 103,64 Eur skolą, ji sutiko, kad sąskaitos yra išrašytos teisėtai ir pagrįstai, ir kad prievolę jas apmokėti kyla būtent atsakovei, kaip buto savininkei. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, kad ikiteisminėje stadijoje yra pateikusi pretenziją ieškovei dėl pateiktų sąskaitų, ir tai rodo, kad atsakovė sąskaitas yra gavusi ir yra susipažinusi su jomis, tačiau pačios pretenzijos kopijos ir detalių duomenų, kuriais ginčija ieškovės pateiktas sąskaitas, atsakovė į bylą nepateikė, nors, skiriant bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jai buvo pasiūlyta pateikti visus bylos išnagrinėjimui reikšmingus dokumentus.
7. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja skolos laikotarpiu 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir paskaičiuotų delspinigių. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovė įvykdė pareigą ieškovei sumokėti visą skolą už buto šildymą ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis), atsakovė savo atsikirtimais nenuginčijo savo prievolės apmokėti pateiktas sąskaitas, todėl iš atsakovės ieškovės naudai teismas priteisė 1487,76 Eur skolą. Iš atsakovės ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai teismas priteisė ieškovės paskaičiuotų 43,32 Eur delspinigių sumą ir vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-04-23 sprendimą civ. b. Nr. e2-5251-1215/2025 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei T. A. dėl 1591,40 Eur skolos, 43,32 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 39,13 Eur bylinėjimosi išlaidų atmesti. Priteisti iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsakovei T. A. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Atsiliepimas
8.1. Atsakovė su skundžiamu sprendimu nesutinka. Šioje byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra buto savininkė, kad ieškovė tiekia butui šilumos energiją ir karštą vandenį. Kita vertus vien tik ši aplinkybė neįrodo ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Teismas skundžiamu sprendimu motyvavo, kad į bylą yra pateikta detali sąskaita apmokėjimui už suteiktas paslaugas ir mokesčių skaičiavimo pažyma, iš kurios matyti, už kokį laikotarpį susidarė skola, koks suvartotos šilumos ir karšto vandens kiekis. Toks skundžiamo sprendimo motyvas yra nepagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Į bylą pateikta detali sąskaita apmokėjimui už suteiktas paslaugas yra išrašyta 2024 m. gruodžio 31 d. ir ji apima paslaugos teikimo laikotarpį tik už 1 mėnesį – už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., todėl ji nėra ir negali būti laikoma visos 1591,40 Eur skolos, tariamai susidariusios už 12-os mėnesių laikotarpį – už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., pakankamu įrodymu.
8.2. Teismas nepagrįstai tinkamu įrodymu laikė ieškovės pateiktą mokesčių skaičiavimo pažymą. Į bylą pateikta ieškovės parengta mokesčių skaičiavimo pažyma apima laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai ignoravo ir neatsižvelgė į tą faktą, kad aptariamoje mokesčių skaičiavimo pažymoje, kurią pakankamu įrodymu 1591, 40 Eur skolai pagrįsti pripažino teismas, yra nurodyta, jog jau 2024 m. sausio 1 d. (atsakovės skolos) likutis sudarė 538,01 Eur, tačiau 538,01 Eur sumos ieškovė šioje byloje nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, nes mokesčių skaičiavimo pažyma apima tik laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. Taigi, jeigu sutinkant su skundžiamo sprendimo motyvu, kad ieškovės parengta mokesčių skaičiavimo pažyma yra pakankamas rašytinis įrodymas atsakovės skolai už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. pagrįsti (su kuo atsakovė nesutinka), tokiu atveju būtų galima sutikti tik su tuo, kad aptariama pačios ieškovės parengta mokesčių apskaičiavimo pažyma ieškovė pagrindė ne 1591,40 Eur skolą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o tik 1053,39 Eur (1591,40 Eur – 538,01 Eur) skolą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Tai, kad pačios ieškovės parengta mokesčių skaičiavimo pažyma, apie kurios egzistavimą atsakovei tapo žinoma tik iškėlus bylą teisme, negali būti laikoma patikimu atsakovės skolos ieškovei įrodymu, patvirtina į bylą pateiktoje mokesčių skaičiavimo pažymoje ir į bylą pateiktoje vienintelėje 2024 m. gruodžio 31 d. išrašytoje sąskaitoje Nr. 24GRD827 nurodytų duomenų nesutapimas. Ieškovės išrašytoje 2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitoje Nr. 24GRD827 už per laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. suteiktas paslaugas yra nurodyti štai tokie duomenys: Mėnesio pradžios likutis, Eur 1538;10, Delspinigiai, Eur 8,06; Sumokėta, Eur -79,73; Skola, Eur 1458,37; Apskaičiuota per mėnesį, Eur 196,35; Mėnesio pabaigos likutis, Eur 1662,78; Mokėti iš viso, EUR 1 662,78. Mokesčių skaičiavimo ataskaitoje nurodyta, kad likutis periodo pradžiai (tai yra, 2024 m. gruodžio 1 d.) yra 1474,78 Eur (o ne 1538,10 Eur, kaip tai nurodyta sąskaitoje), o likutis periodo pabaigai, tai yra, 2024 m. gruodžio 31 d. yra 1591,40 Eur (bet ne 1662,78 Eur, kaip tai nurodyta sąskaitoje). Atsižvelgiant į tai, pagrįstai kyla klausimas, kodėl pirmiau aptarti duomenys mokesčių skaičiavimo pažymoje ir 2024 m. gruodžio 31 d. išrašytoje sąskaitoje nesutampa ir – svarbiausia – kuriame iš aptartų šaltinių nurodyti duomenys yra teisingi.
8.3. Skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai pripažino pakankamais atsakovės skolai pagrįsti tuos įrodymus, kuriuos į bylą pateikė ieškovė, bet ir iš esmės paneigė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis), pagal kurią įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvų visumos, teismas akcentavo būtent atsakovės pareigą paneigti ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tuo tarpu ieškovei į bylą pakako pateikti vos vieną sąskaitą faktūrą, išrašytą už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. ir ieškovės parengtą mokesčių skaičiavimo pažymą, kuri, niekaip nepagrindžia 2024 m. sausio 1 d. buvusio 538,01 Eur skolos likučio. Skundžiamo sprendimo motyvas, kad atsakovė turi ieškovės jai išrašytas sąskaitas, tačiau jų į bylą nepateikė, tik patvirtinta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pagal kurią įrodinėti, visų pirma, privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Atsakovė negali spėlioti, kokiomis sąskaitomis ar kitais įrodymais ieškovė būtų įrodinėjusi tariamos atsakovės skolos ieškovei faktą ir tos skolos dydį, todėl atsakovė, siekdama pasirinkti jai geriausiai tinkamą gynybos strategiją, priėmė sprendimą kartu su atsiliepimu į bylą neteikti jokių su tuo susijusių papildomų paaiškinimų, nes juos privalėjo pateikti reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo pareiškusi ieškovė. Šiuo konkrečiu atveju ieškinys turėjo būti pateiktas ir nagrinėjamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, tai yra, Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tai yra laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimu pagrindu.
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Nurodo, kad atsakovė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus ieškovės įrodymus – mokesčių paskaičiavimo pažymą ir 2024-12 mėn. sąskaitą. Pasak atsakovės, buvo netinkamai paskaičiuota skola, ji turėjo būti mažesnė nei buvo prašoma priteisti. Ieškovė su tokiais atsakovės argumentais nesutinka ir paaiškina kaip atsakovei buvo paskaičiuota skola už ieškinyje nurodomą laikotarpį. Vadovaujantis mokesčių paskaičiavimo pažyma, ties 2024-01 mėn. „Periodo pradžia Likutis“ (pažymėta žaliai), matyti, jog tuo metu buvo susidaręs 538,01 Eur įsiskolinimas už patiektą šilumą. Ši skola buvo apmokėta (padengta) vėlesniais atsakovės mokėjimais. Mokesčių paskaičiavimo pažymoje, ties stulpeliu „Apmokėta“, atitinkamais mėnesiais matyti daliniai atsakovės mokėjimai. Ieškovė vadovaujantis LR CPK 6.55 str. nuostatomis gautais atsakovės mokėjimais dengė jos seniausią skolą. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodo kaip buvo apskaičiuota atsakovės skola už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31: 538,01 Eur (likutis pradžiai) – 553,07 Eur (gauti atsakovės mokėjimai) + 1606,46 Eur (nauji priskaitymai už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, kurie nebuvo apmokėti) = 1591,40 Eur (ieškovės pradinio ieškinio suma).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
11. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktines aplinkybes, iš kurių matyti, kad atsakovei T. A. asmeninės nuosavybės teise nuo 1992 m. lapkričio 23 d. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), deklaravo 1983 m. gruodžio 19 d. (Gyventojų registro centro duomenys). Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekė atsakovės butui priklausančią energiją ir karštą vandenį bei teikė kitas aptarnavimo paslaugas. Ieškovė atsakovei pateikė 2024 m. gruodžio 31 d. sąskaitą-faktūrą 1662,78 Eur sumai (196,35 Eur už paslaugas teiktas 2024 m. gruodžio mėn. ir 1458,37 Eur skola už kitus laikotarpius) už šilumos energiją ir karštą vandenį tiektą butui (duomenys neskelbtini). Pateikta sąskaita kartu su įspėjimu atsakovei, kurioje prašoma nepriteistą ir nepateiktą teismui mokėtiną sumą – 1458,37 Eur kartu su einamojo mėnesio priskaitymu sumokėti iki sąskaitoje nurodyto termino, t. y. iki 2025 m. sausio 31 d. Byloje pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., paskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2025 m. sausio 31 d. Iš pateiktos pažymos matyti, kad atsakovės skolos likutį sudaro 1591,40 Eur pagrindinė skola ir 43,32 Eur delspinigiai.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
12. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes į bylą pateikta ieškovės parengta mokesčių skaičiavimo pažyma apima laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., tačiau neatsižvelgta į tą faktą, kad čia nurodyta, jog jau 2024 m. sausio 1 d. (atsakovės skolos) likutis sudarė 538,01 Eur., o mokesčių skaičiavimo pažyma apima tik laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. Apeliantės nuomone, ieškovė pagrindė ne 1591,40 Eur skolą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o tik 1053,39 Eur (1591,40 Eur – 538,01 Eur) skolą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taip pat teigia, kad ieškovės parengta ir į bylą pateikta mokesčių skaičiavimo ataskaita, kad likutis periodo pradžiai (tai yra, 2024 m. gruodžio 1 d.) yra 1474,78 Eur (o ne 1538,10 Eur, kaip tai nurodyta sąskaitoje), o likutis periodo pabaigai, tai yra, 2024 m. gruodžio 31 d. yra 1591,40 Eur (bet ne 1662,78 Eur, kaip tai nurodyta sąskaitoje).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi prievolės vykdymą reglamentuojančiomis nuostatomis, numatančiomis, kad prievolės vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį į atsakovei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė neteikė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kiekio ir kokybės. Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buto šilumos ir karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, laikoma, kad šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 1.71 straipsnis, CK 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo – pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Atsakovė privalėjo savo sutartines prievoles vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas apeliantės argumentus kaip nepagrįstus pažymi, kad apeliaciniame skunde tik deklaratyviai ginčijami ieškovės pateikti įrodymai, tačiau nei kartu su atsiliepimu, nei su apeliaciniu skundu atsakovė nepateikė jokių iš ieškovės gautų pranešimų, sąskaitų ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė teikia į bylą prieštaringus įrodymus. Byla yra dispozityvi, dispozityvumo principas civiliniame procese reiškia, kad pačios šalys sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12 ir 178 straipsniai).
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą papildomai argumentavo dėl skolos likučio ir pagrindė, kad vadovaujantis CPK 6.55 str. nuostatomis gautais atsakovės mokėjimais buvo dengiamos jos seniausios skolos. Atsakovės skola už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31: 538,01 Eur (likutis pradžiai) – 553,07 Eur (gauti atsakovės mokėjimai) + 1606,46 Eur (nauji priskaitymai už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31, kurie nebuvo apmokėti) = 1591,40 Eur (ieškovės pradinio ieškinio suma). Apeliantė nepagrįstai teigia, jog 2024-12 mėn., mokesčių paskaičiavimo pažymoje ir pateiktoje sąskaitoje skiriasi likučiai pradžiai. Ieškovė paaiškino, jog mokesčių paskaičiavimo pažymoje nurodomas likutis pradžiai – 1474,78 Eur yra nurodomas be delspinigių. Delspinigiai mokesčių paskaičiavimo pažymoje yra išskiriami atskirai, lentelės šone ir jie yra paskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius. Nagrinėjamos bylos atveju, delspinigių suma yra paskaičiuota už laikotarpį nuo 2024-08-01 iki 2025-01-31 t. y. už 6 mėnesius, kaip tai numato įstatymas. 2024-12 mėn. sąskaitoje, ties likučiu pradžiai, 1538,10 Eur nurodomoje sumoje buvo įtraukti ir tie delspinigiai, kurių senaties terminas jau buvo suėjęs, tai yra, senesni nei 6 mėnesių laikotarpis. Ieškovei kreipiantis į teismą, iš atsakovės buvo prašoma priteisti tik tuos delspinigius, kurie yra paskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius, o tuos delspinigius, kuriems jau buvo suėjęs senaties terminas, ieškovė perskaičiavo (nurašė) pateikus ieškinį teismui ir iš atsakovės jų nereikalauja. Dėl šių priežasčių mokesčių paskaičiavimo pažymoje yra nurodomas šiek tiek mažesnis skolos likutis pradžiai nei sąskaitoje.
17. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažino, kad byloje pasirinko poziciją neteikti pranešimų, sąskaitų ar kitų dokumentų gautų iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Atsižvelgiant į aptartus įrodymus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra kitų įrodymų, priešingų ieškovės pateiktiems skaičiavimams, tai yra, neįrodyta, jog atsakovė įvykdė pareigą ieškovei sumokėti visą skolą už buto šildymą ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis). Atsakovė nei atsiliepime, nei apeliaciniame skunde nenuginčijo prievolės apmokėti pateiktas sąskaitas, todėl teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė visą prašomą skolą.
18. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo mą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas atmeta ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius įrodymus. Apeliantė iš esmės nesutinka su teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis įrodymais ir visa bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje aptartus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį.
19. Apeliantė apeliaciniame nurodo ir tai, kad ieškinys turėjo būti pateiktas ir nagrinėjamas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, tai yra, Vilniaus miesto apylinkės teisme, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, o tai yra laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimu pagrindu.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 62² straipsnis reglamentuoja bylų, kurios gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, priskyrimą nagrinėti ir bylų, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės, paskirstymo naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų naudojantis kompiuterine programa paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. Nr. 13P-123-(7.1.2) nutarimu yra patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašas. Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą, byla teisėtai paskirta ir išnagrinėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis). LR CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, toliau - Rekomendacijos).
24. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos už apeliacinio skundo parengimą atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos atsakovui nepriteistinos .
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.