Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) ir vykdantis individualią veiklą, Lietuvoje neteistas (ankstesnis teistumas Lietuvoje išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus – 2021 m. vasario 21 d. apie 17.49 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (esančios ties pastatu (duomenys neskelbtini)) nesustojo ir nepraleido jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios A. G., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. G. sveikata (nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, dešinės plaštakos srityje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje; stuburo juosmeninės dalies 4-o slankstelio skersinės ataugos lūžis, lydimas saikaus poslinkio ir nežymaus stuburo kanalo susiaurėjimo).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. vasario 21 d. apie 17.40 val. automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo restorano (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo nedideliu, leistinu greičiu. Tuo metu jau buvo prietema, bet matomumas buvo geras. Nepamena, kokia buvo kelio danga – ar šlapia, ar sausa. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) progimnazijos, pamatė šioje pėsčiųjų perėjoje einančias dvi moteris (šios moterys ėjo jam iš dešinės pusės; jos per gatvę ėjo į (duomenys neskelbtini) progimnazijos pusę). Pamatęs minėtas moteriškes jis sumažino automobilio greitį maždaug iki 10–20 km/h. Supranta, kad jis privalėjo sustoti ir praleisti minėtas moteriškes, tačiau to nepadarė, todėl įvažiavęs į pėsčiųjų perėją kliudė antrą moterį (nukentėjusiąją A. G.) automobilio priekine dalimi (pirmoji moteris spėjo pereiti kelią iki saugumo salelės). Nukentėjusioji A. G. užgriuvo ant automobilio variklio dangčio, o jam sustojus nukentėjusioji nukrito ant kelio. Sustojęs išlipo iš automobilio ir matė, kad nukentėjusioji nuo automobilio buvo maždaug 1 metro atstumu. Ji buvo sąmoninga, gulėjo ant kelio. Tiksliai nepamena, ant kurios pusės gulėjo nukentėjusioji, bet gali būti, kad ji gulėjo ant dešinės pusės ir buvo pasirėmusi dešine ranka į asfaltą. Jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie eismo įvykį. Laukdamas atvykstančios greitosios medicinos pagalbos pasirūpino, kad nukentėjusiajai nebūtų šalta – po sėdmenimis ir po ranka patiesė kilimėlius. Į įvykio vietą greitoji medicinos pagalba atvyko labai greitai. Ji išvežė nukentėjusiąją į gydymo įstaigą, o atvykę policijos pareigūnai įformino įvykį. Tiksliai nepamena kada, bet gali būti, jog tą patį vakarą jis paskambino nukentėjusiajai ir pasiteiravo jos apie sveikatą, sužinojo, kad ji namuose, kad jai buvo sužalotas stuburas. Daugiau su nukentėjusiąja nebendravo. Atsiprašo nukentėjusiosios. Tokį savo neatidų poelgį – eismo įvykio sukėlimą ir nukentėjusiosios sužalojimą – vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Tai jau nebe pirmas kartas, kai jis pažeidžia KET reikalavimus, kai sužeidžia kitą žmogų ar padaro žalą kitiems asmenims, tačiau ankstesnių įvykių tiksliai nepamena. Prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti jam reikalinga darbe. Pripažįsta, kad padarė žalą nukentėjusiajai. Tiksliai nežino savo šeimos pajamų, bet jo šeimai per mėnesį pavyksta sutaupyti apie 150–200 eurų. Turi įsiskolinimų (moka lizingu už automobilį ir antstoliams už paskirtas baudas). Dėl turimų sveikatos sutrikimų jis yra darbingas tik iš dalies. Jeigu jam būtų paskirta bauda, tai baudos sumokėti savanoriškai jis neturėtų galimybės, ją mokėtų antstoliams. Nepaisant to, prašo jam paskirti baudą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. J. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. J. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., 54 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei kaltinamojo gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiosios A. G. parodymais apie tai, kad 2021 m. vasario 21 d., apie 17.35 val., kartu su savo drauge B. G. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės. Priėjus nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato, ketino pereiti į kitą gatvės pusę. Apsidairius matė iš kairės pusės atvažiuojantį baltos spalvos automobilį, kuris buvo ties (duomenys neskelbtini) infekcine ligonine. Manydamos, kad automobilis yra toli ir jos spės pereiti į kitą gatvės pusę, abi įžengė į pėsčiųjų perėją. Pirma į pėsčiųjų perėją įžengė B. G., o ji (nukentėjusioji) ėjo iš paskos. Likus iki pėsčiųjų perėjos salelės apie tris žingsnius pajuto smūgį į kairę pusę. Po smūgio ji buvo nublokšta į priekį ir nukrito ant važiuojamosios kelio dalies. Gulėjo važiuojamojoje kelio dalyje ant dešinės pusės, pasirėmusi dešine ranka, šalia sniego, kuris buvo ant skiriamosios kelio juostos. Jautė didelį skausmą pilve. Po smūgio prie jos priėjo B. G. ir automobilio vairuotojas, kuris iš karto pasakė, kad jis yra kaltas. Automobilio vairuotojas atnešė jai kilimėlį, pakišo po ranka. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba, kuri išvežė ją apžiūrai. Po apžiūros gydytojai išleido ją gydytis į namus (1 t., 50–51 b. l.);

2.3.2. liudytojos B. G. parodymais, kuriais ji iš esmės patvirtino nukentėjusiosios A. G. nurodytas aplinkybes (1 t., 68–69 b. l.);

2.3.3. eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, esančioje ties pastatu (duomenys neskelbtini). Pėsčiųjų perėja yra apšviesta gatvės žibintų, perėjoje yra saugumo salelė. Įvykio vietoje stovi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio galinė dalis yra minėtos pėsčiųjų perėjos ribose. Iš eismo įvykio vietos nieko nepaimta (1 t., 13–23 b. l.);

2.3.4. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog automobiliui „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlenktas variklio dangtis ir priekinis valstybinis numeris. Automobilio mechanizmai atitinka techninius reikalavimus, jų gedimų nenustatyta (1 t., 24–27 b. l.);

2.3.5. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajai A. G. nustatyta: poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, dešiniame žaste, dešinės alkūnės srityje, dešinės plaštakos srityje, abiejose šlaunyse, dešinėje blauzdoje; odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje; stuburo juosmeninės dalies 4-o slankstelio skersinės ataugos lūžis, lydimas saikaus poslinkio, nežymaus stuburo kanalo susiaurėjimo. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiais, galimai užduotyje nurodyto eismo įvykio metu po kontakto su judančiu automobiliu kritus ant tokio paviršiaus ar panašiai. Dėl nustatyto stuburo juosmeninės dalies 4-o slankstelio lūžio A. G. sveikata sutrikdyta nesunkiai (1 t., 82–83 b. l.);

2.3.6. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopija, iš kurios matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 22 d. iki 2021 m. balandžio 21 d. buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Gjensidige“ (draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 30 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. J. teisiamas nebe pirmą kartą – anksčiau jis buvo nuteistas Vilniaus apygardos teismo 1997 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu ir 2009 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, taip pat jis buvo nuteistas užsienyje (Baltarusijos Respublikoje). Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas už tokią pačią nusikalstamą veiką – už eismo įvykio sukėlimą ir žmogaus sužalojimą (1 t., 98–103 b. l.). Be to, iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis R. J. Lenkijos Respublikos Suvalkų rajono teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir jam buvo paskirta piniginė sankcija – 41200 zlotų (9187,61 Eur) dydžio bauda (ši piniginė sankcija Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi (byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo pripažinta ir šiuo metu vykdoma Lietuvos Respublikoje). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Ne mažiau svarbu tai, jog kaltinamasis R. J. 13 kartų baustas administracine tvarka (iš jų 1 kartą už tai, kad nepraleido pėsčiosios, laukusios galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją (2021 m. gegužės 21 d. nutarimas); 1 kartą už eismo įvykio sukėlimą ir žmogaus sužalojimą (2020 m. vasario 10 d. nutarimas); 1 kartą už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos (2020 m. sausio 9 d. nutarimas). Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nesant pagrindo manyti taip, šiuo konkrečiu atveju atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra teisinio pagrindo. Tokiu būdu, kaltinamajam R. J. skiriama bausmė.

3.2. Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.3. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. J. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas neatsargus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (Lietuvoje neteistas (ankstesni teistumai Lietuvoje išnykę); teistas užsienyje ir šiuo metu priverstinai vykdo Lenkijos Respublikos teismo paskirtą 9187,61 Eur dydžio baudą; baustas administracine tvarka, ne visas administracines nuobaudas įvykdė savanoriškai (savanoriškai nesumokėtų baudų suma siekia 2908 Eur); dirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo; turi sveikatos sutrikimą, jis neįgalus (1 t., 98–103, 105–125, 127–128, 131, 137, 164 b. l.; 2 t., 101 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių. Itin svarbu tai, kad kaltinamasis R. J. teisiamas nebe pirmą kartą ir šio nuosprendžio 3.1. punkte paminėtos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Anksčiau kaltinamajam R. J. paskirtos poveikio priemonės (administracinės nuobaudos (baudos) ir bausmės (taip pat baudos)) savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė kaltinamojo R. J. nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Jis savanoriškai nemoka jam paskirtų baudų, nes, pasak paties kaltinamojo, jis neturi finansinių galimybių ir jeigu šįkart jam būtų paskirta bauda, pasak kaltinamojo, jis baudos sumokėti savanoriškai neturėtų galimybės, todėl ją mokėtų antstoliams (būtų priverstinis jos vykdymas). Iš paties kaltinamojo R. J. teisiamojo posėdžio metu nurodytų aplinkybių taip pat matyti, kad jo šeimos finansinė padėtis nėra gera (jo šeimai per mėnesį sutaupyti pavyksta tik apie 150–200 Eur; jo šeimoje auga neįgalus vaikas; pasak jo paties, jis vis dar moka įmokas už lizingu įsigytą automobilį). Šįkart kaltinamajam R. J. paskyrus pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, bausmių tikslai nebūtų pasiekti, nes tokia bausmė nedarytų teigiamos įtakos kaltinamajam R. J., tokia bausme būtų dar labiau pasunkinta ir taip sudėtinga kaltinamojo R. J. (ir jo šeimos) turtinė padėtis. Todėl šįkart kaltinamajam R. J. skiriamas areštas, savo trukme švelnesnis už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį.

3.4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.5. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis R. J. Lietuvoje teisiamas nebe pirmą kartą, taip pat jis ne vieną kartą teistas užsienyje. Paskirtų baudų savanoriškai jis nemoka ir nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. J. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, kad bausmių tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl kaltinamajam R. J. paskirta arešto bausmė vykdoma realiai.

3.6. Sakydamas baigiamąją kalbą kaltinamojo R. J. gynėjas išreiškė abejones, ar kaltinamasis dėl savo sveikatos būklės galėtų atlikti realią arešto bausmę. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis sirgtų liga, dėl kurios, pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578 patvirtintą Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos sąrašą, jis negalėtų atlikti arešto bausmės. Be to, arešto bausmę vykdančiose institucijose nuolat teikiama kvalifikuota medicininė pagalba, o esant didesniems nuteistųjų sveikatos sutrikimams jie nukreipiami gydymui į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba yra konsultuojami bendrosios priežiūros gydymo įstaigose. Todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. J. dėl savo sveikatos būklės negali atlikti arešto bausmės.

4.1. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko teistumas ar administracinis baustumas už KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012 ir kt.). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.

4.2. Kaip jau buvo paminėta šio nuosprendžio 3.1. punkte, kaltinamasis R. J. teisiamas nebe pirmą kartą, anksčiau jis buvo nuteistas, be kita ko, už tokią pačią nusikalstamą veiką – už eismo įvykio sukėlimą ir žmogaus sužalojimą (1 t., 98–103 b. l.). Taip pat jis baustas administracine tvarka 13 kartų, iš jų 7 kartus už KET pažeidimus (iš jų 1 kartą už tai, kad nepraleido pėsčiosios, laukusios galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją; 1 kartą už eismo įvykio sukėlimą ir žmogaus sužalojimą; 1 kartą už eismo įvykio sukėlimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos). Ne mažiau svarbu tai, kad po aptariamo eismo įvykio praėjus vos 2 mėnesiams kaltinamasis R. J. 2021 m. balandžio 24 d. padarė iš esmės tokį patį administracinį nusižengimą – nepraleido pėsčiosios, laukusios galimybės įžengti į pėsčiųjų perėją, už ką jam 2021 m. gegužės 21 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda (1 t., 114 b. l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamajam R. J. anksčiau būtų buvusi atimta teisė vairuoti transporto priemones. Aptariamo įvykio metu kaltinamasis R. J. padarė pakankamai šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimų pažeidimą, kuris sukėlė pavojų kito žmogaus gyvybei ir sveikatai. Visos pirmiau paminėtos aplinkybės ir sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas rodo didelį kaltinamojo R. J. neatsakingumą prieš kitus eismo dalyvius ir pavojų visuomenei jam naudojantis suteikta teise vairuoti transporto priemones. Anksčiau kaltinamajam R. J. už jo padarytus KET pažeidimus taikytos poveikio priemonės (vien tik baudos, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų KET pažeidimų padarymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) šįkart gali būti pasiekti kaltinamajam R. J. kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas žymiai švelnesnis už numatytą tokios poveikio priemonės vidurkį, t. y. 1 metams 6 mėnesiams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.3. Kaltinamajam R. J. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apribota teisė vairuoti transporto priemones. Todėl, kartu atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam R. J. skiriama reali arešto bausmė, paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo kaltinamajam R. J. paskirtos arešto bausmės atlikimo dienos (BK 68 straipsnio 4 dalis; BPK 357 straipsnio 3 dalis).

4.4. Pagal byloje esančius duomenis seka, kad teisė vairuoti transporto priemones kaltinamajam R. J. iš dalies reikalinga tam, kad jis užsidirbtų daugiau pinigų pragyvenimui (jis, be kita ko, papildomai dirba maisto išvežiotoju). Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai aukščiau iškelia visuomenės saugumą ir interesus, jog sistemingai teisės pažeidimus darantis kaltinamasis R. J. būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Sistemingai teisės pažeidimus darančiam kaltinamajam R. J. neatėmus teisės vairuoti transporto priemones būtų pažeista asmeninių kaltinamojo R. J. interesų bei valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją pusiausvyra, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo ar per švelnios atsakomybės nuotaikos, nepagarba baudžiamajam įstatymui. Šiuo konkrečiu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas negali būti tapatinamas su darbo netekimu bei pragyvenimo šaltinio praradimu, nes teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jokiu būdu nedraudžia kaltinamajam R. J., atlikus bausmę, dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla, nesusijusia su transporto priemonių vairavimu, ir gauti už tai atitinkamą atlyginimą.

5.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajai A. G. suteiktų gydymo išlaidų nepareiškė, nes šias išlaidas padengė draudimo bendrovė (1 t., 91 b. l.).

5.2. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašė priteisti jai 461,40 Eur dydžio turtinę žalą, 9000 Eur dydžio neturtinę žalą ir 5 % dydžio metines palūkanas.

5.2.1. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. patikslino savo civilinį ieškinį ir parodė, kad draudimo bendrovė atlygino jai visą turtinę žalą (tai patvirtina draudimo bendrovės pateikti dokumentai (2 t., 85–99 b. l.)), todėl savo civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo ji atsisako.

5.2.2. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. palaikė savo civilinį ieškinį dėl 9000 Eur dydžio neturtinės žalos nustatymo. Savo neturtinę žalą civiliniame ieškinyje ji grindžia ilgalaikiu dideliu skausmu, šoku, baime dėl savo sveikatos, nuskausminamųjų vaistų vartojimu, dideliais nepatogumais, apribotu judėjimu ir sumažėjusiomis galimybėmis bendrauti su kitais žmonėmis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. nurodė, kad buvo apsunkintas jos judėjimas, ji iki šiol jaučia skausmą ir baimę, sutriko jos miegas, dėl ko ji kreipėsi į gydytojus ir iki šiol vartoja vaistus.

5.2.2.1. Šiuo konkrečiu atveju dėl aptariamo įvykio metu patirtų sužalojimų ir civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, turėjo vartoti vaistus ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl to neabejotinai buvo sumažėję jos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Dėl gydymo ir lankymosi gydymo įstaigose buvo trikdomas įprastas nukentėjusiosios gyvenimo ritmas. Visa tai patvirtina, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

5.2.2.2. Tačiau iš byloje esančių medicininių dokumentų kopijų matyti, jog nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. gydymas buvo konservatyvus, ji gydėsi ambulatoriškai, vartodama analgetikus (esant skausmui) ir šaldydama, o vėliau šildydama sužalotas kūno vietas. Taip pat ji lankė reabilitaciją (fizines mankštas). Nukentėjusiosios A. G. gydymas nebuvo sudėtingas ar komplikuotas, jai nebuvo atlikta kokia nors intervencija (operacija). Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal byloje esančius medicininius dokumentus seka, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. jau prieš aptariamą įvykį turėjo sveikatos sutrikimų, susijusių su stuburu (jai nustatyti degeneraciniai jos stuburo pakitimai, kuriuose vyrauja defektinė spondiloartrozė, tarpslanksteliniai diskai sumažėję, cirkuliarai pasibgaubę (2 t., 31 b. l.)). Jos gydymas buvo baigtas 2021 m. liepos 14 d. ir baigus gydymą (reabilitaciją) juosmens skausmas sumažėjo, pagerėjo juosmens srities mobilumas, atslūgo juosmens raumenų įtampa, pagerėjo pusiausvyra, judesiai laisvesni, pastiprėjo eisena, padidėjo fizinio krūvio tolerancija (1 t., 168 b. l.; 2 t., 39 b. l.). Pasak pačios nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G., kiti sužalojimai (poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas) sugijo visiškai, randų neliko. Šie duomenys rodo, jog dėl kaltinamojo R. J. veikos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. G. pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą laiką, o konkrečių įtikinamų ir dokumentais patvirtintų ryškių ilgalaikių liekamųjų reiškinių nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. nenurodė.

5.2.2.3. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis R. J. automobilį vairavo blaivus, KET jis pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iš įvykio vietos, savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės bei nuoširdžiai gailėjosi dėl savo padarytos veikos.

5.2.2.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (apie ją plačiau pasisakyta šio nuosprendžio 3.3. punkte), į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 2500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. G. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.

5.2.2.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. G. buvo atlyginta 1926 Eur dydžio neturtinė žala (2 t., 85–99 b. l.), todėl nukentėjusiajai A. G. priteisiama likusi neatlyginta neturtinė žala – 574 Eur.

5.2.3. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. prašo priteisti jai 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos, jas skaičiuojant nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Tačiau formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. reikalavimą ir vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisia nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. G. 5 % dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

5.2.4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo R. J. vairuotas automobilis įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad nustatyta neturtinė žala neviršija įstatymu nustatyto maksimalaus iš draudimo bendrovės priteistinos žalos dydžio, neatlyginta neturtinės žalos dalis – 574 Eur, priteisiama iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“.

5.2.5. Šioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. civilinio ieškinio išsprendimas šiuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiosios teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinį atsakovą dėl visos patirtos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 ir 6.286 straipsniai).

6.1. Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 151–152 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

6.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas – automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2021 m. vasario 21 d. pakvitavimu grąžintas kaltinamajam R. J. (1 t., 28 b. l.), paliekamas kaltinamajam R. J..

6.3. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo R. J. į valstybės pajamas išieškomos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

6.4. Nukentėjusioji A. G. prašo pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo R. J. išlaidas už įgaliotosios atstovės suteiktas teisines paslaugas – iš viso 250 Eur (1 t., 177–180 b. l.; 2 t., 2, 102 b. l.)). Įvertinęs įgaliotosios atstovės darbo atstovaujant nukentėjusiąją apimtį, nusistovėjusius advokatų darbo įkainius ir atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju kaltinamasis R. J. pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teismas neturi pagrindo abejoti tokių proceso išlaidų pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajai A. G. iš kaltinamojo R. J. išieškomos 250 Eur dydžio proceso išlaidos už įgaliotosios atstovės jai suteiktą teisinę pagalbą.

6.5. Kaltinamasis R. J. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki arešto 30 (trisdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti A. G. iš ADB „Gjensidige“ 574 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą – automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą R. J., palikti R. J..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. J.:

- A. G. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) advokato padėjėjos pagalbai (už atstovavimą) apmokėti;

- į valstybės pajamas 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.

Išaiškinti R. J., kad atlikdamas arešto bausmę nuteistasis turi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 55 straipsnyje įtvirtintas teises ir pareigas, o arešto bausmės atliekamos minėto kodekso 50–57 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atkreipti R. J. dėmesį į tai, kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas to padaryti, jis privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalys).

Išaiškinti R. J., jog proceso išlaidas (už teismo procesiniu dokumentų įteikimą) jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų (už teismo procesinių dokumentų įteikimą) sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.