Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui R. L., ieškovo atstovei R. L., atsakovui D. L., atsakovo atstovei advokatei V. V., trečiajam asmeniui S. S. (buvusiai L.),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui D. L., trečiajam asmeniui S. S. (buvusiai L.) dėl lėšų pilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 4 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas trečiojo asmens S. S. (buvusios L.) atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodyta, kad su ieškovo ieškiniu, teiginiais ir reikalavimais visiškai sutinka.

Ieškovo atstovė advokatė R. L. pažymėjo, kad su (duomenys neskelbtini) mokykla ieškovas buvo sudaręs mokymosi sutartį, tačiau jeigu ši sutartis bus nutraukta, ieškovas toliau tęs mokslus Mažeikių politechnikos mokykloje. Parama ieškovui yra reikalinga, nes mama viena neišgali išlaikyti sūnaus. Ieškovo teigimu, mama skiria apie 100 Eur, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovas sumažino savo ieškinio reikalavimą iki 100 Eur periodinių išmokų, mokamų kiekvieną mėnesį, kad vienoda išlaidų našta tektų abiems tėvams. Todėl prašo priteisi iš atsakovo po 100 Eur nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki ieškovas įgis vidurinį išsilavinimą, o jeigu toliau sieks išsilavinimo dieninėje mokymosi įstaigoje iki 24 m. amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Remiantis Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimu ir kasacinio teismo išaiškinimais galima išskirti tokias sąlygas, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Taigi esminės sąlygos CK 3.192¹ straipsnio normai taikyti yra paramos pilnamečiui vaikui būtinumas ir tėvų galimybės teikti paramą. Be to, kadangi pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo turi visišką civilinį veiksnumą - jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas, sprendžiant dėl paramos pilnamečiui vaikui nustatymo, taip pat turi būti konstatuotos aplinkybės, ar šis asmuo yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje, taip pat galimybę gauti mokslams būtiną valstybės paskolą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (gimimo liudijimo 4 b. l.) nustatyta, kad ieškovas R. L. yra atsakovo D. L. sūnus, kuriam 2014 m. kovo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, atsakovas D. L. įsipareigojo skirti išlaikymą, mokamomis periodinėmis išmokomis, kas mėnesį po 300 Lt iki jo pilnametystės nuo 2014 m. balandžio 1 d. 2015 m. sausio 7 d. ieškovas kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl lėšų pilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo, kuriame nurodė, kad tapus pilnamečiu 2014 m. rugpjūčio 19 d., atsakovui nebeskiriant išlaikymo bei esant sunkiai materialinei padėčiai yra priverstas kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovas ieškinio bei bylos nagrinėjimo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje 9 klasėje, tai patvirtina byloje esantys įrodymai – (duomenys neskelbtini) mokyklos 2014 m. lapkričio 17 d., 2015 m. balandžio 13 d. R. L. charakteristikos (10, 62 b. l.) bei 14 metų ir vyresnių vaikų (suaugusiųjų) priėmimo į mokyklą sutartis, kurioje nurodyta, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, mokyklą lanko gerai, pamokų metu dirba noriai, atlieka namų darbus, stengiasi ištaisyti moksle esančias spragas. Ieškovas teigia, kad yra darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, kadangi didžiąją laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, dalyvauti užsiėmimuose, išklausyti nustatytą mokymosi kursą, skirti laiko namų darbams atlikti, kad galėtų tinkamai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams ir įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio ateityje negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo ir įgyti profesijos. Teismas abejotinai vertina (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristiką (10 b. l.), kurioje nurodyta, kad ieškovas mokyklą lanko gerai. Teismas pažymi, kad iš pateiktos pažymos matyti, jog ieškovas per pirmąjį pusmetį praleido 65 pamokas, iš kurių tik 5 yra pateisintos, todėl tai prieštarauja teiginiui, kad ieškovas mokyklą lanko gerai. Charakteristikoje (63 b. l.) taip pat nurodyta, kad ieškovas stengiasi ištaisyti moksle esančias spragas, tačiau peržiūrėjus ieškovo mokymosi įvertinimą, nustatyta, kad ieškovas mokosi patenkinamai, pažymių įvertinimas – 4, 5. Teismas tokį ieškovo mokymąsi bei pamokų lankomumą vertina neigiamai, ir pažymi, kad toks ieškovo elgesys laikytinas nepažangiu mokymusi. Byloje esančioje R. L. charakteristikoje (45 b. l.) iš (duomenys neskelbtini) mokyklos nurodyta, kad ieškovas į šią mokyklą atvyko mokytis iš (duomenys neskelbtini). Du kartus liko kartoti 8 klasės kurso. Charakteristikoje nurodyta, kad mokinys visiškai neturėjo mokymosi motyvacijos arba ji būdavo labai silpna. 7 klasėje ieškovui buvo skirti papildomi darbai iš lietuvių, matematikos, biologijos, fizikos ir geografijos, beveik visus darbus išsitaisė išskyrus (fiziką), todėl buvo perkeltas į 8 klasę. 8 klasėje ieškovui buvo skirtas mokymas namuose nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki mokslo metų pabaigos. Tais metais papildomi darbai skirti iš lietuvių ir matematikos, tačiau ugdytinis nesistengė ir patenkinamo lygio nepasiekė, todėl liko kartoti 8 klasės kursą. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybes, kad ieškovas mokosi patenkinamai, praleidinėja pamokas bei jų nepateisina, konstatuoja, jog ieškovas yra nepažangus mokinys, nesistengiantis mokytis ir tobulėti.

Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime yra pažymėjęs, jog išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams, priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Dėl to įstatymų leidėjo valia įtvirtinant absoliučią tėvų pareigą teikti bent minimalaus dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, pilnamečių vaikų atžvilgiu negali būti taikoma.

Byloje nustatyta, kad ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 9-oje klasėje. Ieškovo mokymąsi šioje mokykloje lėmė tai, anot ieškovo, kad prieš tai buvusiosiose mokyklose jis jautė patyčias iš bendraamžių bei buvo skirtas 8 klasės kurso kartojimas. Ieškovas nurodo, kad jam reikia lėšų autobuso bilietams vykti į mokyklą, kadangi mokykla yra (duomenys neskelbtini) bei maistui. Teismas įvertinęs šias aplinkybes konstatuoja, jog ieškovas pats priėmė tokį sprendimą mokytis ne Mažeikių m., todėl turėjo pagalvoti ir apie padidėjusias išlaidas. Taip pat ieškovas nurodė, kad jam per mėnesį reiktų 200,00 Eur paramos. Šią sumą sudaro išlaidos: maistui, avalynei, aprangai, komunalinėms paslaugoms, mokymosi reikmėms, tačiau kiek pinigų reikėtų šioms išlaidoms, ieškovas negalėjo įvardyti. Šiuo metu ieškovo pragyvenimui lėšas skiria mama. Ieškovo bei trečiojo asmens teigimu, ieškovas pirmiausiai privalo baigti mokslus, o tik tada ieškotis darbo. Taigi, ieškovas, neįvertinęs savo galimybių, pasirinko mokymąsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kuri yra už Mažeikių miesto, taip padidindamas lėšas, kurių jam reikia pragyvenimui. Nors jis mokosi dieniniame skyriuje ir yra užimtas dienos metu, tačiau jis yra sveikas, darbingas ir turi galimybę ne tik mokytis, bet ir įsidarbinti (mokytis ir dirbti) ir dirbti ne pilną darbo dieną, savaitę (t. y. po pamokų, savaitgaliais, atostogų metu) ir taip užsidirbti dalį lėšų savo pragyvenimui. Šių galimybių ieškovas nėra išnaudojęs. Teismas taip pat pažymi, jog pilnamečių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tų vaikų atžvilgiu tėvų valdžios nebeturi.

Bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad ieškovui diagnozuota enkoprezė bei lėtine obstipacija, t. y. vidurių užkietėjimo ligos, tai patvirtina byloje esantys įrodymai – išrašas iš medicininių dokumentų, (11, 64 b. l.) kurių gydymui ieškovui reikalingi „Guttalax“ ir „Duphalac“ vaistai, laisvinamosios arbatos. Ieškovo teigimu, lėšų reikia ir šiems vaistams nusipirkti, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių vaistų vartojimą. Taip pat teismas pažymi, kad nors ieškovui ir diagnozuotos aukščiau nurodytos ligos, tačiau nėra nustatytas nedarbingumo lygis, dėl kurio ieškovas negalėtų eiti dirbti ir taip užsidirbti savo pragyvenimui. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas yra sveikas ir darbingas suaugusysis, kuriam nėra nustatytas nedarbingumas, todėl jis turi visas galimybes užsidirbti pragyvenimui.

Paminėtina ir tai, jog ieškovas nesimoko pagal vidurinio ugdymo programą bei nesiekia gauti vidurinio išsilavinimo. Anot ieškovo, jo tikslas įgyti pagrindinį išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog iš 2015-06-03 Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus rašto Nr. ŠV5-164, darytina išvada, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi be teisėto pagrindo, nes pagrindinėje mokykloje gali mokytis mokiniai nuo 11 iki 16 metų pagal pagrindinio ugdymo programą. O norėdamas tęsti mokslus pagal pagrindinio ugdymo programą ieškovas turės teisę kreiptis mokytis į suaugusiųjų mokyklą (104 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. ir kt. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009; teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiui besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiui vaikui. Teismas įvertino abi šias sąlygas ir jas apibūdinančius kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiui besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. E. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas sumažino išlaikymo reikalavimą iki 100,00 Eur per mėnesį iš atsakovo, nurodydamas, kad vienoda išlaidų našta tektų abiems tėvams. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo tiksliai įvardyti sumų, kurių jam reiktų pragyvenimui, maistui. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, apie patirtas išlaidas, pagrindžiančių išlaikymo sumos reikalavimą. Pažymėtina, jog išlaikymo pareiga tarp tėvų paskirstoma proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Priteisiant pilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas orientacinis minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (300 Eur). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo motina dirba bei gauna minimalų darbo užmokestį (12 b. l.). Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas taip pat dirba ir jo pajamos per mėnesį yra apie 395 Eur (72 b. l.), tačiau atsakovo teigimu išskaičius išskaitas iš darbo užmokesčio, į rankas jis gauna apie 175 Eur. Atsakovas taip pat pateikė teismui išsamius paskaičiavimus apie kūdikio išlaikymui reikalingas išlaidas (92 b. l.), kuriuose nurodyta, jog M. L. išlaikymo išlaidos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. sudaro 112,67 Eur per mėnesį, kurios paskirstytinos taip: aprangai – 14,83 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – 20,68 Eur per mėnesį, sveikatos priežiūros priemonėms – 3,08 Eur per mėnesį, maistui – 61,75 Eur per mėnesį, lavinimo priemonėms – 12,33 Eur per mėnesį. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovo pateiktoje balandžio mėnesio šeimos išlaidų paskaičiavime, kurį sudaro bendros atsakovo ir jo draugės gaunamos pajamos, konstatuotina, kad vienam šeimos nariui per mėnesį tenka po 62,98 Eur. Įvertinus atsakovo gaunamą darbo užmokestį bei reikalingas išlaidas ne tik kūdikio išlaikymui bet ir visos šeimos, teismas konstatuoja, kad atsakovo gaunamos pajamos yra pakankamai mažos, kad galėtų teikti paramą dar ir pilnamečiui, darbingam asmeniui. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovui yra įdėtas kairės akies protezas (91 b. l.). Atsižvelgiant į atsakovo ir trečiojo asmens gaunamas pajamas bei turimą išlaikytinių santykį, konstatuotina, kad trečiojo asmens turtinė padėtis yra geresnė lyginant su atsakovo, todėl atsakovas negali finansiškai remti ieškovo.

Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, konstatuotina, ieškovo motinos nagrinėjamu atveju turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ir ieškovui teikti prašomą išlaikymo dydį po 100,00 Eur, atsakovui būtų akivaizdžiai per didelė našta. Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimų išlaikytinių skaičių bei turimus finansinius įsipareigojimus, jo pareiga būtų neįvykdoma, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas už teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į ieškinį sumokėjo 150,00 Eur UAB „Teisinių paslaugų spektras“ įmonei, o advokatei V. V. už atstovavimą teisme, konsultuojant su byla susijusiais klausimais ir rengiant užklausas, atsakovas sumokėjo 410,00 Eur. Pažymėtina, kad rengiant atsiliepimą į ieškinį, jį rengė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o UAB „Teisinių paslaugų spektras“, kuriai buvo atlyginta už teisinių paslaugų suteikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai juridiniam asmeniui atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. T. v. VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, bylos Nr. 3K-3-212-219/2015). Civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 taip pat yra išaiškinta ir tai, kad atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, negali būti vertinamas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas. Remdamasi nurodytais argumentais teismas nepriteisia atsakovui išlaidų, sumokėtų teisinių paslaugų įmonei už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, atlyginimo, tačiau priteisia 410,00 Eur advokatės V. V., dalyvavusios nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Nagrinėjant bylą susidarė 2,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio“, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-170 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo R. L. ieškinį atsakovui D. L. dėl lėšų pilnamečio vaiko išlaikymo (paramos) priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. L. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 410,00 Eur (keturis šimtus dešimt eurų) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.