Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Žemės ūkio bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Byloje pateiktu vertinimu, tvarkingo srutovežio vertė yra žymiai mažesnė, tik 11240,49 Eur, todėl atsakovas permokėjo 6183,10 Eur, be to, jį remontuojant buvo išleista 2489,74 Eur, neskaitant bendrovės darbuotojų darbo sąnaudų, todėl atsakovas savo veiksmais padarė bendrovei 8672,84 Eur (6183,10+2489,74) turtinę žalą, kurią ieškovė prašo jai priteisti iš atsakovo.

3. Srutovežis bendrovės veikloje nebuvo reikalingas, buvo nenaudojamas, net gi nebuvo įregistruotas, jo registracija atlikta tik 2023 m. gruodžio 4 d. Atsakovas sandorį sudarė be valdybos žinios, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 straipsnį veikė ne sąžiningai, ne protingai, buvo ne lojalus, tyčia sukėlė interesų konfliktą, ir todėl turi atsakyti už savo veiksmus.

5. Sandoris su sūnumi M. R. buvo sudarytas dėl to, kad jis sutiko palaukti pinigų, nes visos kainos bendrovė negalėjo tuoj pat sumokėti dėl sunkios turtinės padėties, atsiskaitymas vyko per du kartus. Be to, dalį šių pinigų – 6000 Eur grynaisiais faktinio vadovo R. U. nurodymu perdavė jo žmonai, nes šių pinigų reikėjo R. U., kuris tuo metu buvo sulaikytas policijos.

6. Bendrovės įstatų 4.16 punktas įpareigoja pirmininką derinti pirkimus viršijančius 60000 Eur, todėl atsakovas šios nuostatos nepažeidė, taip pat nepadarė pažeidimo dėl srutovežio neįregistravimo, nes už tai atsakingas vyriausiasis inžinierius.

7. Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo pozicijas visiškai. Ieškovės atstovas, atsiliepdamas į atsakovo prašymus pripažino, kad srutovežis bendrovei buvo reikalingas ir dirbo, tačiau akcentavo, kad buvo perkamas už ekonomiškai nenaudingą, neprotingą kainą, be to, bendrovė galėjo žymiai pigiau pasiskolinti pinigų jo pirkimui, o ne mokėti beveik du kartus didesnę nei rinkos kainą. Atsakovas tvirtino, kad sprendimas buvo priimtas siekiant naudos bendrovei, apie jo visus sprendimus žinojo faktinis vadovas R. U..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

8. Kiekvienas subjektas civiliniuose teisiniuose santykiuose su kitais asmenimis, taip pat ir sudarydamas sandorius, yra saistomas bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos pažeidimas, esant kitoms būtinoms civilinės atsakomybės sąlygoms, gali būti savarankiškas deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 30 punktas).

9. Konkretaus sandorio sudarymui būtina nustatyti, ar nebuvo viršyta įprasta ūkinė komercinė rizika, o pati įmonė elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, tai su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio žalingumas, nepateisinamas rizikingumas, neatitiktis įstatymams. Todėl jei įmonė (ieškovė) kaip savo pažeistų teisių gynimo būdo nepasirenka ginčyti sudaryto sandorio, tačiau prašo priteisti dėl tokio sandorio sudarymo jos patirtų nuostolių atlyginimą, kitos įmonės (atsakovės), kaip sandorio šalies, veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais dėl jų neatitikties atidaus ir rūpestingo elgesio standartui, jeigu tas sandoris įmonei (ieškovei) buvo akivaizdžiai žalingas, juo įmonė prisiėmė nepateisinamą riziką, sandorio sudarymu buvo pažeisti įstatymai, vidaus dokumentai ar geri verslo standartai, sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas (nereikalingas) ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 31 punktas).

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas V. R. nuo 2018 m . gegužės 25 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. buvo žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, ir jo vadovavimo metu – 2020 m. gruodžio 29 d. bendrovė jo nurodymu už 17414 Eur (14400 be PVM) iš atsakovo sūnaus M. R. pirko srutovežį (duomenys neskelbtini).

11. Ieškovas byloje pateikė nepriklausomo vertintojo išvadą, kurioje nurodyta, kad 2020 m. gruodžio 29 d. tokio tvarkingo įrengimo vertė buvo 11240,90 Eur su PVM, o iškomplektuoto – 8990,30 Eur. Taip pat kvitais ir sąskaitomis faktūromis įrodyta, kad srutovežio remonto detalėms ieškovas išleido 2489,74 Eur.

12. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo, kaip bendrovės vadovo atsakomybės už padarytą žalą, kuri apskaičiuojama iš pirkto daikto kainos atėmus vidutinę rinkos kainą.

13. Ieškinio pareiškimo momentu ieškovas tvirtino, kad srutovežio įgijimas bendrovei buvo nereikalingas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas nuomonę pakeitė, nurodė, kad srutovežis buvo reikalingas, tik pirktas už neprotingą kainą. Srutovežio reikalingumą visą laiką tvirtino atsakovas, taip pat tai paliudijo srutovežio remontui vadovavęs ir atsargines dalis pirkęs liudytojas A. K.. Ieškovas tvirtina, kad srutovežio pirkimo sandoris buvo ekonomiškai nepagrįstas, ir pateikė nepriklausomo vertintojo išvadą, ji surašyta kvalifikuoto eksperto, ir nėra jokių priežasčių, dėl kurių galima būtų ja abejoti.

14. Teismas atsižvelgia ir įvertina tai, kad toks srutovežis nėra retas, dažnai naudojamas žemės ūkyje įrengimas, todėl laikoma, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu turėjo pasidomėti ir kitomis tokio įrenginio įsigijimo galimybėmis, kainomis ir kreditavimu, jei tai buvo reikalinga.

15. Atsižvelgiama, kad išvados 13 puslapyje nurodyta UAB „Emprekis“ vidutinė rinkos kaina 2020 m. ji buvo 9000 Eur be PVM, o 2023 m. – 8000 Eur be PVM, tai gi, kaina žymiai nekito.

16. Bylos medžiaga įrodyta, kad srutovežio remonto detalės kainavo 2489,74 Eur, toks dalių pirkimas patvirtina ieškovo argumentą, kad srutovežis buvo netinkamas naudoti, taip pat pirktų dalių kainą (2489,74 Eur ) palyginus su ieškovo vertinime nurodyta įrenginio vidutine rinkos kaina (11240,90 Eur ) teismas laiko reikšminga dalimi, ir įrodo, kad atsakovas neatsakingai, neįvertinęs pirkinio būklės, brangiai mokėjo už neveikiantį įrengimą, taip priimdamas neekonomišką sprendimą.

17. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad dalį pinigų – 6000 Eur jis perdavė R. U. žmonai, teismas laiko teisiškai nereikšmingomis, nes jis, kaip bendrovės vadovas suprato, kad bendrovės lėšomis bus sumokėta 17424 Eur, ir jis yra tiesiogiai atsakingas už visų šių lėšų panaudojimą bendrovės labui. 6000 Eur perdavimas grindžiamas vien jo parodymais, o liudytojų M. R. ir jo žmonos J. R. parodymai tik netiesiogiai grindžia atsakovo žodžius, tačiau teismas šiuos liudytojus laiko šališkais, o jų parodymus neobjektyviais, nes M. R. yra atsakovo sūnus ir tiesiogiai dalyvavo pirkimo sandoryje, o J. R. – marti, kuri taip pat palanki atsakovui. Kiti liudytojai apie 6000 Eur perdavimą nieko nėra girdėję.

18. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Rūpestingumo ir lojalumo pareigos nebus pažeistos, jei sprendimas priimamas sąžiningai (be interesų konflikto) ir ištyrus informaciją apie galimas tokio sprendimo pasekmes, t. y. sprendimą priimantiems valdymo organams neturi daryti įtakos interesų konfliktas ir jie pagal sprendimo aplinkybes turi išsamiai ištirti galimas verslo sprendimo pasekmes, verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-292-933/2024, 99 punktas).

19. Byloje nėra nustatyta, kad atsakovas būtų tyręs rinką, ir ieškojęs panašių prekių, taip pat nėra jokių duomenų, kad jis bendrovės valdybai būtų pranešęs apie sandorį, kurį jis sudarė su savo sūnumi. Teismas atsižvelgia, kad perkamos žemės ūkio technikos reikėjo artėjantiems pavasario darbams, tačiau atsakovas, priimdamas sprendimą pirkti brangų įrengimą iš savo sūnaus akivaizdžiai sukėlė interesų konfliktą, ir turėdamas pareigą įrodyti, kad jo artima giminystė neturėjo įtakos sprendimui sudaryti sandorį, to neįrodė.

20. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinos visos jos taikymo sąlygos – neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryšys ir kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Ieškovas visiškai įrodė neteisėtus atsakovo veiksmus, kurie pasireiškė pažeidus rūpestingumo ir lojalumo pareigas sudarant sandorį su artimuoju giminaičiu, įrodė žalą, kuri pagrįsta nepriklausomu turto vertinimu ir mokėjimo kvitu, kuriuo bendrovė sumokėjo ženkliai didesnę nei rinkos vertę, priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtos veikos, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

22. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 195 Eur žyminio mokesčio, 605 Eur išlaidas už nepriklausomo vertintojo – eksperto paslaugas ir 3516,62 Eur išlaidų už advokato pagalbą, viso 4316,62 Eur. Visos išlaidos pagrįstos kvitais, PVM sąskaitomis faktūromis su jose aprašytų paslaugų pobūdžiu. Atsižvelgiama, kad didelė dalis išlaidų kilo dėl atsakovo atstovo reiškiamų prašymų, todėl buvo būtina teikti atsiliepimus į juos, pateiktos išlaidos protingoms, yra ne per didelės, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl priteistinos iš atsakovo ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 8672,84 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt du eurus 84 ct) žalos, 195 Eur (šimtą devyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 4316,62 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešiolika eurų 62 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei Žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.