Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 176 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda.

Priteista iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4270,00 Eur turtinės ir 18000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. K..

Priteista iš T. V. nukentėjusiosios R. K. naudai 2790,00 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

T. V. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, privalėdamas užtikrinti įmonės darbuotojų saugų darbų organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą, vykdydamas pagal 2012 m. liepos 6 d. subrangos sutartį Nr. 1207162014/07/21 dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo renovacijos darbų, prieš tai 2012 m. rugpjūčio 6 d. su G. K. sudarė darbo sutartį Nr. 50, žinodamas, kad G. K. nesuteikta teisė dirbti aukštalipių darbus ir jis neturi aukštalipio pažymėjimo, priėmė jį į darbą stogdengiu-skardininku, neparengęs Statybos darbų technologijos projekto ar atitinkamos jo dalies-technologinės kortelės ar schemos, kuriame turėjo būti nurodyti konkretūs projektiniai sprendiniai, nustatantys technines priemones, darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą, laikinų aptvarų vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams aukštyje atlikti, kaip saugiai atlikti stogo dengimo darbus statybvietėje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto 2000-12-22 įsakymo Nr. 346 (su pakeitimu) Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“, 5 priedo reikalavimus. Be to, stogą įrenginėjusius darbuotojus, tame tarpe ir G. K. nesupažindino su Statybos darbų technologijos projektu (ar atitinkamos jo dalies-technologinės kortelės ar schemos) papildomo instruktavimo darbo vietoje metu, kaip tai numatyta, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto 2005-04-20 įsakymo Nr. 1-107 (galiojo iki 2012-10-01), Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką. Be to, išdavęs paskyrą-leidimą bei būdamas atsakingas už paskyroje-leidime numatytų saugių darbui ant stogo priemonių įgyvendinimą nurodė įmonės darbuotojams atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijos darbus, neužtikrino, kad būtų įrengtos saugos diržų prisirišimo vietos patekimui ant stogo konstrukcijų bei nekontroliavo, kad pavojingų darbų atlikimui darbuotojai, tame tarpe ir G. K. vykdytų paskyroje-leidime numatytas priemones-dirbti aukštyje naudojant saugos diržą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto 2000-12-22 įsakymo Nr. 346 (su pakeitimu) Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, 73 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Atliekant darbus ant stogų, aukštesnių, kaip 1.3 m arba kurių nuolydis didesnis, kaip 20?, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymo Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), patvirtintų „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų“, 4 priedo 46.1 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „Jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būto įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo“ ir 37.2 punkte nurodytų darbų saugos reikalavimų, kad „Darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“. Be to, jis neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų statybvietėje ir nekontroliavo, kad nukentėjusysis G. K., dirbdamas aukštyje kolektyvinėmis saugos priemonėmis neapsaugotoje darbo vietoje, naudotųsi jam išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis – saugos diržais, apsaugančiais jį nuo kritimo iš aukščio, nes G. K. turėjo galimybę prisirišti saugos diržu prie stogo konstrukcijų, tuo pažeidė saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003-07-01 IX 1672, 19 straipsnio, 2 dalyje, kad „Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje...“, ko pasekoje atsitiko nelaimingas atsitikimas t. y. 2012 m. rugsėjo 25 d., apie 15.15 val. statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengys-skardininkas G. K., dirbdamas ant stogo, apie 14 metrų aukštyje, nenaudodamas saugos diržo, judėdamas šlapia ir todėl – slidžia, stogo danga paslydo ir nukrito nuo pastato stogo ir mirtinai susižalojo. G. K. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kaukolės, šonkaulių ir dubens kaulų lūžimais su vidaus organų plyšimais, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, trauminiu šoku ir plaučių aspiracija krauju.Nuteistasis T. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos l d. nuosprendį ir jį išteisinti.

Nuteistasis skunde nurodo, kad visi jam inkriminuoti darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų norminių aktų pažeidimai yra paneigti byloje surinkta medžiaga, specialistų apklausa, liudytojų apklausomis, dokumentais. Byloje apklaustas A. B. parodė, kad jis stogo dengimo darbams išdavė paskyrą-leidimą, kurioje pasirašytinai G. K. buvo supažindintas su galimais rizikos veiksniais, paskyroje-leidime jis nurodė darbuotojams naudoti saugos diržą, tačiau nenurodė kur jį prisirišti. Minėtas liudytojas paliudijo, kad G. K. turėjo kur prisirišti, nes buvo gegnės, lotos. Be to, parodė, kad pažeidimą padarė pats G. K., kad dirbo neprisirišęs diržo. Jis buvo instruktuotas dirbti aukštyje, buvo apmokytas tokiam darbui. Jam buvo išduotas aukštalipio pažymėjimas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas K. B., kuris kartu dirbo su G. K.. Be to, liudytoja T. P. parodė, kad matydavo kaip vyresni darbininkai dirbdavo prisirišę diržus, o jaunesni neprisirišę. Nukentėjusioji R. K. paliudijo, kad jos sūnus G. K. stogdengiu dirba jau nuo 2009 metų, šioje srityje turėjo darbo patirties. Kai Giedrius dirbo Klaipėdoje, ji mačiusi nuotraukų, kaip Giedrius prisirišęs saugos diržą dirbo ant angaro stogo. Šiuo atveju jam buvo išduota ir darbinė avalynė, rūbai, šalmas. Skunde pažymima ir tai, kad A. B. patvirtino, kad jokio Statybos darbų technologinio projekto ar atitinkamos jo dalies technologinės kortelės ar schemos, kaip inkriminuota kaltinime, tokiems darbams, kuriuos dirbo G. K. aplamai nereikėjo, kadangi čia buvo paprastas remontas, nekeičiamos pagrindinės nešančios konstrukcijos (Statybos Įstatymo 21 str.). Jis taip pat pažymėjo, kad G. K. tokiems darbams atlikti nereikėjo ir aukštalipio pažymėjimo, kadangi aukštalipio darbai, kai žmogus kabo ant virvių, o čia ne aukštalipio darbas (Saugos statybose taisyklių DT 500 p.48). Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad jis neparengė Statybos darbų technologijos projekto ar atitinkamos jo dalies-technologinės kortelės ar schemos, ir nors specialistas A. B. patvirtino, kad šių dokumentų aplamai nereikėjo tokiems darbams, tačiau byloje, dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, buvo pateikta saugos diržų tvirtinimo schema (t. 2, b.1.188), apie saugos diržų ir lynų tvirtinimą ir darbininkų pasirašymas ant schemos, tame tarpe ir G. K., kad jie pasirašytinai supažindinti su schema, tačiau teismas jos nepriėmė kaip įrodymą, nes laikė, kad nėra galimybės nustatyti, kad tokia schema realiai egzistavo nelaimingo atsitikimo metu. Apelianto nuomone, teismo išvada, kad kolektyvinių apsaugos priemonių-inkaravimo vietų ir lyno darbininkams prisirišti nebuvimas, buvo pagrindinė ir lemiama sąlyga, ir kuri įtakojo nagrinėjamą nelaimingą atsitikimą, yra nepagrįstas, nes prieštarauja specialisto A. B., liudytojų A. N., K. B., T. P. parodymams. G. K. saugos diržo nenaudojo vien dėl to, kad buvo likę atlikti stogo užbaigiamuosius darbus, jis pats priėmė sprendimą, kad nedėvėti saugos diržo. Skundo autoriaus įsitikinimu jo kaltė dėl nelaimingo atitikimo būtų tuo atveju, jei nukentėjęs G. K. būtų buvęs neinstruktuotas darbų saugos klausimais ir nežinotų, kad dirbant tokį darbą reikia prisirišti saugos diržą, ar jam diržas aplamai nebūtų išduotas, ar darbų atlikimo vietoje nebūtų vietos kur būtų galima diržą prisirišti. Tačiau G. K., nors ir jauno amžiaus, bet buvo patyręs darbuotojas, dirbo stogdengiu senai, ne pirmi metai ir jis žinojo ir turėjo galimybę dirbdamas naudotis saugos diržu, bet pats priėmė sprendimą jo nenaudoti. Todėl nelaimingo atitikimo su G. K. metu, sunkūs padariniai kilo ne dėl jo, kaip įmonės vadovo kokių nors padarytų darbų saugos teisės aktų pažeidimų, bet dėl paties nukentėjusiojo G. K. padarytų pažeidimų, t. y. dėl to, kad jis žinodamas ir būdamas instruktuotas kad būtina naudoti saugos diržą, darbus atliko jo neprisirišęs. Šie jo veiksmai (neveikimas) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu. Be to, atlikus teismo medicininį tyrimą nustatyta, kad G. K. lavono kraujyje ir šlapime rasta tetrahidrokanabinolio lcarboksi rūgšties. Tai patvirtina, kad G. K. prieš mirtį buvo vartojęs(rūkęs) kanapių.Taip pat apelianto nuomone, teismas padarė ir procesinių bei materialiosios teisės normų taikymo pažeidimų priteisdamas iš jo nukentėjusiosios R. K. naudai 18000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2790 Eur proceso išlaidų už advokato pagalbą. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregsitravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant j jų darbingumą. Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Jeigu šie santykiai nėra artimi, jei jie atsitiktinio pobūdžio ar net priešiški, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys atmetamas. Nors nėra abejonių, kad netekusi sūnaus R. K. buvo dvasinis sukrėtimas ir ji turi teisę į neturtinės bei turtinės žalos atlyginimą, tačiau kaip jam pasakojo pats G. K., tai nebuvo labai didelio artumo jo su motina R. K., jis anksti išėjo iš namų, paliko namus būdamas 15 metų. Jo pasakojimu, jo motina išsiskyrė su tėvu, susirado meilužį ir jo neprižiūrėdavo. Jis net namuose negyveno, kai dar gyveno pas motiną, gyveno ūkiniame pastate, o motina su sugyventiniu, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos turėjo būti sumažintas.Skunde pažymima ir tai, kad nors teismas priteisė nukentėjusiajai už advokato paslaugas 2790 eurų, tačiau neįvertino to. kad vyko tik 2 teismo posėdžiai ir tai ne visą dieną, o tik iki pietų, todėl 2790 eurų proceso išlaidos yra per didelės ir neatitinka advokato darbo sąnaudų šioje byloje.Nukentėjusioji R. K. atsikirtime į nuteistojo T. V. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą, o nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti jai 300 eurų turėtų proceso išlaidųAtsikirtime nukentėjusioji nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis visiškai atitinka įstatymų reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai motyvuotas ir argumentuotas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis T. V. ir jo gynėjas advokatas G. Platūkis prašė nuteistojo T. V. apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas tenkinamas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiosios R. K. pareikštą civilinį ieškinį, turtinę ir neturtinę žalą priteisė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau iš baudžiamosios bylos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pripažinta civilinius atsakovu. Siekdamas pašalinti šį pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas byloje atliko įrodymų tyrimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažino civiliniu atsakovu, išaiškino procesines teises. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams visai neteikė reikšmės. Tai esmingai įtakojo teismo išvadą, jog T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyjeBK 176 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, pažeidusiam darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimu; 2) pavojingais padariniais – nelaimingo atsitikimo žmonėms, avarijos ar kitokių sunkių padarinių kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Taigi baudžiamajai atsakomybei taikyti, būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Tik nustačius asmens veikoje visų šių požymių buvimą, galima konstatuoti, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 176 straipsnyje.Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 25 d., apie 15.15 val. statybvietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengys - skardininkas G. K., dirbdamas ant stogo, apie 14 metrų aukštyje, nenaudodamas saugos diržo, judėdamas šlapia ir todėl slidžia stogo danga, paslydo ir nukrito nuo pastato stogo ir mirtinai susižalojo. Taip pat byloje nustatyta, kad T. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra atsakingas už įmonės darbuotojų saugos darbų organizavimą ir techninių reikalavimų vykdymą.Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad T. V. padarė eilę darbų saugos reikalavimų pažeidimų, tačiau konstatavo, kad kolektyvinių priemonių – inkaravimo vietų ir lyno darbininkams prisirišti – nebuvimas buvo pagrindine ir lemiama sąlyga, kuri įtakojo nelaimingą atsitikimą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, užtikrinti saugų darbą objekte, tinkamas darbininkų supažindinimas su darbų saugos reikalavimais ir jų vykdymu konkrečioje darbo vietoje, šių reikalavimų vykdymo kontrolė yra darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pareiga. Šiuo atveju T. V. šių reikalavimų ir pareigos nevykdė, kas ir buvo tiesioginė kilusių pasekmių priežastis, pakankama baudžiamajai atsakomybei pagal baudžiamojo kodekso 176 straipsnį realizuoti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą bei atlikęs įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, su minėta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.2012 lapkričio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas patvirtina, kad nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) Netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas. Patekimui į pavojingą zoną (ant stogo) bei darbui joje neužtikrintos saugios priemonės darbuotojų apsaugojimui nuo traumų ir neužtikrinta kontrolė, kad darbuotojai dirbtų prisirišę saugos diržais. Tuo pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, kur nurodyta, kad statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Aplinkos ministro patvirtintose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 13.4 punktas, kur nurodyta, kad, jei statybvietėje yra pavojingų zonų, į kurias įėjimas ribotas (darbuotojas gali būti traumuotas), jose turi būti įrenginiai, kliudantys darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas. Kai darbuotojai turi teisę įeiti į pavojingas zonas, turi būti parengtos reikiamos priemonės jų apsaugai ir, jei reikia, išduodamos asmeninės apsauginės priemonės. Pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos. Be to, pažeistas LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 patvirtintų Saugos ir sveikatos taisyklių statybose DT 5-00 11 punktas, kur nurodyta, kad darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra - leidimas. Paskyrą - leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje - leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės; 2) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų) reikalavimų pažeidimas. G. K. dirbo ant stogo neprisirišęs saugos diržu. Tuo buvo pažeistas Dirbančio aukštyje saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 6, 4.4 punktas, kad nevaikščioti konstrukcijomis, jei neprisitvirtinęs patikimai saugos diržu. Paskyros - leidimo, išduotos 2012 m. liepos 18 d. 5 punkte numatytą priemonė Nr. 6. „naudoti saugos diržus dirbant aukštyje“.Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl nelaimingo atsikimo darbe buvo paskirta užduotis atlikti objektų tyrimą. 2014 m. birželio 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje nurodoma, kad: 1) nelaimingo atsitikimo dalinis mechanizmas yra toks: tikėtina, jog judėdamas šlapia, ir todėl slidžia, stogo danga stogdengys G. K. paslydo ir nukrito nuo pastato stogo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi yra tai, kad nebuvo naudojamos kolektyvinės ir asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, atliekant stogo dangos įrengimo darbus. Apsvaigusio darbuotojo nenušalinimas nuo darbo organizaciniu požiūriu galėjo įtakoti nelaimingą atsitikimą. Jei nebuvo parengtas Statybos darbų technologijos projektas ir, jei G. K. nebuvo tinkamai instruktuotas darbo vietoje, tai šios aplinkybės organizaciniu požiūriu taip pat įtakojo nelaimingą atsitikimą; 2) tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju stogo įrengimo darbai neatitiko Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 73 punkto ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 46.1 punkto ir 37.2 punkto nurodytų darbų saugos reikalavimų dėl kolektyvinių ir asmeninių apsauginių priemonių, saugančių nuo kritimo iš aukščio, naudojimo, atliekant stogo įrengimo darbus; 3) G. K. veiksmai, pasireiškę jo judėjimu, tikėtina, slidžia stogo danga, kai nebuvo naudojamos jokios nuo kritimo iš aukščio saugančios techninės priemonės, turėjo įtakos įvykusiam nelaimingam atsitikimui. Nors minėtoje specialisto išvadoje nurodoma, kad šiuo atveju buvo reikalingas Statybos darbų technologijos projektas, tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos posėdžiuose apklaustas Valstybinės darbo inspekcijos specialistas A. B. paaiškino, kad šiuo atveju statybos darbų technologijos projektas nebuvo reikalingas, nes tai buvo stogo remontas. Šiuo atveju buvo išduota paskyra-leidimas, kurioje ir buvo nurodytos saugos priemonės, t. y., kad dirbantys asmenys turėjo naudoti saugos diržus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas paaiškino, kad nustatyta, jog G. K. nesegėjo saugos diržo. Nors nebuvo numatyta vietų, kur turi būti prisisegama saugos diržu, tačiau G. K. turėjo galimybę prisisegti ar prisirišti virvę prie atvirų gegnių, nes toje vietoje kurs jis dirbo gegnės buvo atviros. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad G. K. pasirašytinai buvo supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis Nr. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, darbo vietoje, tame tarp ir su instrukcija Nr. 6, kurioje numatyta darbuotojų dirbančių aukštyje saugos ir sveikatos priemonės, rizika, teisės bei pareigos. Taip pat ir Stogdengio (7131) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 8. Pastarojoje instrukcijos numatytos ne tik darbdavio pareigos, tačiau ir darbuotojo pareigos bei draudimai, kurių apeliacinės instancijos teismo nuomone nesilaikė pats G. K.. Tiek liudytojo K. B., tiek liudytojos T. P. parodymais neabejotinai nustatyta, kad įvykio metu G. K. dirbdamas ant stogo nebuvo prisisegęs saugos diržo. Kas pagal Stogdengio (7131) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8 4.8.9. ir 4.8.11. punktų reikalavimus griežtai buvo draudžiama (t. 1, b. l. 42 - 48). Taip dirbti draudė ir paskyra-leidimas. Kad G. K. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės (darbo avalynė, pirštinės, kombinezonas, apsauginis šalmas ir saugos diržai), patvirtina byloje esanti darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelė (t. 1, b. l. 49). Kad minėtos asmeninės apsaugos priemonės buvo, patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto A. B. paaiškinimai. Taigi iš to seka, kad pats G. K. darbo vietoje elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, nes darbus atliko neprisisegęs saugos diržo, kas pagal paskyrą-leidimą bei Stogdengio (7131) saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 8 griežtai buvo draudžiama, tačiau šių reikalavimų G. K. nepaisė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas A. B. paaiškino ir tai, kad nagrinėjamu atveju įmonė buvo išdavusi paskyrą - leidimą, kurioje nurodyta, kad dabų eigoje, be kitų priemonių, dirbant aukštyje būtina naudoti saugos diržus. Specialisto teigimu buvo problema tokia, kad įmonė nebuvo išsprendusi saugaus patekimo į tą darbo vietą, tačiau šiuo atveju G. K. nenukrito eidamas uždengtu šiferiu, jis saugiai pasiekė tą vietą kur turėjo atlikti darbus ir toje vietoje buvo atviros gegnės ir už gegnių buvo galimybė prisirišti diržą ir virvę. Specialisto teigimu, jeigu jis būtų nukritęs eidamas šiferiu iki darbo vietos, tai būtų 100 procentų įmonės kaltė, tačiau šiuo atveju jis nukrito iš tos vietos, kuris buvo galimybė saugiai prisirišti saugos diržą ir virvę. G. K. buvo mokytas, instruktuotas, kad atėjus į darbo vietą ir nesant to karabino, jis gali prisirišti už gegnės. Gegnės jo darbo vietoje buvo atviros, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros nuotraukos. Jis turėjo galimybę virvę prisirišti už gegnės, bet nebuvo imtasi jokių priemonių, kas nulėmė nelaimingą atsitikimą. Virvė ir saugos diržas jam buvo išduota, tik nebuvo kontrolės dėl minėtų priemonių naudojimo. Pagal teisės aktus, tas kas išdavė paskyrą-leidimą, privalo kontroliuoti darbus, bet tas aktas nenustato kaip tai turi būti daroma. Apžiūrint įvykio vietą, stogo danga buvo šlapia, bet tai nėra esminis rodiklis. Pagrindinis rodiklis buvo virvė ir saugos diržas ir, jeigu G. K. būtų prisirišęs, taip nebūtų nutikę. Apžiūrint įvykio vietą buvo rasta virvė, ji kabojo. Taip pat specialistas paaiškino, kad jis vertino, kad G. K. buvo mokytas darbui aukštyje ir instruktuotas, tai patvirtina jo parašai, todėl nėra sudėtinga suprasti už kokios vietos jam reikėjo prisirišti. Darbdavys atliko savo pareigą, apmokė G. K., tačiau nepakankamai kontroliavo darbuotojus ar jie naudoja saugos priemones. Nors specialistas ir pažymėjo, kad buvo nepakankama kontrolė, bet negalėjo paaiškinti, kokiu būdu darbdavys turėjo kontroliuoti darbininką. Klausimą dėl saugos priemonių užtikrinimo darbo vietoje sprendžia darbdavys tam, kad darbas būtų atliekamas saugiai. Specialistas pripažino, kad nebuvo kolektyvinės darbo saugos priemonių, nes tai neprivaloma, tik rekomenduojam. Tokią tvarką rekomenduoja norminiai aktai. Tačiau šiuo atveju buvo paskyra - leidimas, kuriama numatytas saugos diržo naudojimas ir tai buvo būtina. Specialistas patvirtino, kad nei viename norminiame dokumente nėra nurodyta, kad atliekant darbus pavojingoje zonoje, būtų privalomos kolektyvinės saugos priemonės. Šiuo atveju žmogus dirbo pavojingoje zonoje ir šiame norminiame dokumente, paskyroje - leidime yra nurodyta tvarka, kaip jis turi saugiai atlikti darbą ir kokias priemones dirbantis asmuo turi naudoti. Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis T. V. tvirtino, kad G. K. buvo instruktuotas saugiai dirbti, supažindintas su visomis instrukcijomis, o nelaimingo atsitikimo metu buvo baigęs ir aukštalipio kursus. G. K. buvo išduotos ir asmeninės saugos priemonės. Kiekvieną dieną jis atvykdavo į objektus ir darbuotojus instruktuodavo saugiai dirbti. Įvykio metu jo objekte nebuvo, nes jis buvo išvykęs į kitą objektą. Jo nuomone, patys darbuotojai elgėsi neatsakingai dirbdami neprisirišę diržų. Pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde T. V. nurodė, kad buvo numatytos 6 - 8 ankeravimo vietos, ką patvirtina byloje esanti Saugos diržų tvirtinimo schema (t. 2, b. l. 188). Pirmosios instancijos teisme tiriant minėtą dokumentą, siekiant įsitikinti ar saugos diržų schemoje G. K. parašas yra tikras buvo paskirtas rašysenos teismo tyrimas. Tačiau 2016 m. kovo 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai padarė išvadą, kad nustatyti ar saugos diržų schemoje prie pavardės G. K. pasirašė G. K., negalima dėl tyrime nurodytų priežasčių (t. 3, b. l. 80-82). Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas vertindamas minėtą dokumentą padarė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, kad tokia schema realiai egzistavo nelaimingo atsitikimo metu. Iš tiesų, minėtas dokumentas buvo pateiktas tik prieš baigiant ikiteisminį tyrimą, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas truko ilgą laiką, be to, jis buvo ir nutrauktas, o vėliau atnaujintas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra paneigta aplinkybė, jog įvykio metu buvo parengta minėta saugos diržų tvirtinimo schema. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į nekaltumo prezumpcijos principą, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį.Kad įvykio metu G. K. galėjo dirbti aukštalipių darbus, patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys bei pirmosios instancijos teisme liudytoju apklausto A. N. parodymai, kad G. K. nuo 2012 m. rugsėjo 17 d. galėjo dirbti aukštalipių darbus. Nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti ir į tai, kad 2012 m. rugsėjo 26 d. teismo medicinos išvadoje be kitų aplinkybių nurodyta ir tai, kad G. K. lavono kraujyje ir šlapime rasta tetrahidrakanabinolio karboksi rūgšties. Tai patvirtina, kad G. K. prieš mirtį buvo vartojęs (rūkęs) kanapių (t. 1, b. l. 139-142). Nukentėjusioji R. K. pirmosios instancijos teisme kategoriškai neigė, jog jos sūnus G. K. galėjo vartoti psichotropines ar narkotines medžiagas. Jos teigimu, kadangi sūnus turėjo sveikatos problemų, tai vartojo vaistus „Sativex“, kuriuos parsivežė iš Anglijos ir jų sudėtyje yra kanapių. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad G. K. būtų turėjęs kokių nors sveikatos problemų. Be to, minėti vaistai nėra registruoti Lietuvoje. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas L. Gogelis paaiškino, kad kanapės vartojamos rūkant, o jų pėdsakai organizme išlieka iki paros ar pusantros. Eksperto teigimu teoriškai kanapių pėdsakai galėjo likti ir nuo vaistų, bet tie vaistai Lietuvos neregistruoti ir nenaudojami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusioji su sūnumi gyvena atskirai. Liudytojo K. B. parodymais nustatyta, kad jam G. K. yra minėjęs, jog parūko psichotropinių medžiagų – žolės. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusioji galėjo ir nežinoti apie savo sūnaus žalingus įpročius. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo darbo vietoje atsiradimo pasekmėms.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartų įrodymų visumą, kuri kaip tik patvirtina, kad T. V., kaip įmonės vadovas ir, būdamas atsakingas už įmonės darbuotojų saugų darbų organizavimą ir techninių reikalavimų vykdymą, savo pareigas iš esmės vykdė tinkamai, nes G. K. buvo tinkamai instruktuotas saugos darbe klausimais ir buvo apmokytas saugiai dirbti, ką patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tik dėl paties nukentėjusiojo G. K. didelio neatsargumo ir privalomų darbuotojui darbo saugos reikalavimų vykdymo, su kuriais darbdavio buvo pasirašytinai supažindintas ir kurių privalėjo laikytis, sąmoningo nesilaikymo (t. y. darbus atliko aukštyje neprisirišęs saugos diržu bei dirbo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kas buvo griežtai draudžiama daryti pagal Dirbančio aukštyje saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6 ir 2012 m. liepos 18 d. paskyrą - leidimą), įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. būtent tik tarp paties G. K. veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Būtent, jei G. K. dirbdamas būtų prisisegęs saugos diržą prie jo darbo vietoje buvusių gegnių, tai nebūtų kilusios tokios pasekmės, t. y. jis nebūtų nukritęs nuo stogo ir nežuvęs. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors T. V. nepakankamai kontroliavo įmonės darbuotojus kaip jie laikos saugos ir sveikatos instrukcijų bei paskyroje-leidime numatytų priemonių, tačiau, tai teismo nuomone, nebuvo pagrindinė sąlyga atsirasti pasekmėms. Bylos medžiaga patvirtina, kad G. K. buvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis ir instruktuotas dėl saugos ir sveikatos darbo vietoje, jam buvo išduotos asmeninės saugos priemonės, ką patvirtino ir specialistas A. B., tačiau jis jų nenaudojo, nors tam buvo visos sąlygos, t. y. saugos diržą ir virvę galėjo prisirišti prie gegnių, kurios jo darbo atlikimo vietoje buvo atviros. Be to, nukentėjusysis G. K. dirbo ir apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kurios veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia psichikos ir elgesio sutrikimus ir tai neabejotinai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo darbe pasekmėms. Liudytojo K. B. parodymais nustatyta, kad darbo vietoje buvo ir saugos diržai ir amortizuojanti virvė, tačiau tiek jis, tiek nukentėjusysis savarankiškai priėmė sprendimus jų nenaudoti, nes buvo baigiamieji stogo remonto dabai ir nebuvo patogu dirbti. Kaip jau buvo minėta pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog T. V. neužtikrino kolektyvinių saugos priemonių, tačiau kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas specialistas patvirtino, jog jos šiuo atveju jos nebuvo privalomos. Be to, specialisto teigimu norminai aktai numato visą eilę saugos priemonių, tačiau jų kontrolės mechanizmas nėra numatytas. Atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis T. V. pažeidė jam kaltinime nurodytus norminius aktus ir, kad jo veiksmai ar neveikimas būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, šiuo atveju – G. K. mirtimi.Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistojo T. V. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis išteisinamas. Dėl šios priežasties apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).Nukentėjusioji R. K. pateiktame atsikirtime prašo jai iš T. V. priteisti 300 eurų turėtų advokato išlaidų už atsikirtimo surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad T. V. atžvilgiu priimamas išteisinamasis nuosprendis, šis nukentėjusiosios prašymas netankinamas. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios civilinės ieškovės R. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

T. V. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiosios civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.