Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendžiu T. V. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „D.“ direktoriumi, privalėdamas užtikrinti įmonės darbuotojų saugų darbų organizacinių ir techninių reikalavimų vykdymą, vykdydamas pagal 2012 m. liepos 6 d. subrangos sutartį Nr. 1207162014/07/21 dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), stogo renovacijos darbų, prieš tai 2012 m. rugpjūčio 6 d. su G. K. sudarė darbo sutartį Nr. 50, žinodamas, kad G. K. nesuteikta teisė dirbti aukštalipių darbus ir jis neturi aukštalipio pažymėjimo, priėmė jį į darbą stogdengiu-skardininku, neparengęs Statybos darbų technologijos projekto ar atitinkamos jo dalies-technologinės kortelės ar schemos, kuriame turėjo būti nurodyti konkretūs projektiniai sprendiniai, nustatantys technines priemones, darbų metodus, užtikrinančius darbuotojų saugą ir sveikatą, laikinų aptvarų vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams aukštyje atlikti, kaip saugiai atlikti stogo dengimo darbus statybvietėje, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 346 (su pakeitimu) Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“ 5 priedo reikalavimus. Be to, stogą įrenginėjusius darbuotojus, taip pat ir G. K. nesupažindino su Statybos darbų technologijos projektu (ar atitinkamos jo dalies-technologinės kortelės ar schemos) papildomo instruktavimo darbo vietoje metu, kaip tai numatyta, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto 2005 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1-107 (galiojo iki 2012 m. spalio 1 d.), Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarką. Be to, išdavęs paskyrą-leidimą ir būdamas atsakingas už paskyroje-leidime numatytų saugių darbui ant stogo priemonių įgyvendinimą, nurodė įmonės darbuotojams atlikti daugiabučio gyvenamojo namo stogo renovacijos darbus, neužtikrino, kad būtų įrengtos saugos diržų prisirišimo vietos patekimui ant stogo konstrukcijų, ir nekontroliavo, kad pavojingų darbų atlikimui darbuotojai, tarp jų ir G. K., vykdytų paskyroje-leidime numatytas priemones – dirbti aukštyje naudojant saugos diržą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtinto 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 346 (su pakeitimu) Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, 73 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „atliekant darbus ant stogų, aukštesnių, kaip 1.3 m arba kurių nuolydis didesnis, kaip 20?, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais), patvirtintų Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, 4 priedo 46.1 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad „jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo arba jeigu stogo aukštis ar nuolydis viršija norminių teisės aktų nustatytus dydžius, turi būto įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų, darbo priemonių ar kitų daiktų ir medžiagų kritimo“, ir 37.2 punkte nurodytų darbų saugos reikalavimų, kad „darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai“. Be to, jis neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų statybvietėje ir nekontroliavo, kad nukentėjusysis G. K., dirbdamas aukštyje kolektyvinėmis saugos priemonėmis neapsaugotoje darbo vietoje, naudotųsi jam išduotomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis – saugos diržais, apsaugančiais jį nuo kritimo iš aukščio, nes G. K. turėjo galimybę prisirišti saugos diržu prie stogo konstrukcijų, tuo pažeidė saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003 m. liepos 1 d. IX 1672, 19 straipsnio, 2 dalyje, kad „darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje...“, dėl to atsitiko nelaimingas atsitikimas t. y. 2012 m. rugsėjo 25 d., apie 15.15 val. statybvietėje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), UAB „D.“ stogdengys-skardininkas G. K., dirbdamas ant stogo apie 14 metrų aukštyje, nenaudodamas saugos diržo, judėdamas šlapia ir todėl – slidžia stogo danga, paslydo ir nukrito nuo pastato stogo ir mirtinai susižalojo. G. K. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kaukolės, šonkaulių ir dubens kaulų lūžimais su vidaus organų plyšimais, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, trauminiu šoku ir plaučių aspiracija krauju.

1.1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu panaikindama pirmosios instancijos teismo nuosprendį, savo sprendimą motyvavo tuo, kad T. V., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už įmonės darbuotojų saugų darbų organizavimą ir techninių reikalavimų vykdymą, savo pareigas iš esmės vykdė tinkamai, nes G. K. buvo tinkamai instruktuotas saugos darbe klausimais ir apmokytas saugiai dirbti. Teismas konstatavo, kad tik dėl paties nukentėjusiojo G. K. didelio neatsargumo ir privalomų darbuotojui darbo saugos reikalavimų vykdymo, su kuriais darbdavio buvo pasirašytinai supažindintas ir kurių privalėjo laikytis, sąmoningo nesilaikymo (t. y. darbus atliko aukštyje neprisirišęs saugos diržu bei dirbo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kas buvo griežtai draudžiama daryti pagal Dirbančio aukštyje saugos ir sveikatos instrukciją Nr. 6 ir 2012 m. liepos 18 d. paskyrą - leidimą), įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. būtent tik tarp paties G. K. veiksmų (neveikimo) ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusysis G. K. dirbo ir apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kurios veikia centrinę nervų sistemą ir sukelia psichikos bei elgesio sutrikimus ir tai neabejotinai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo darbe pasekmėms.

2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nuosprendį be pakeitimų.

2.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, vertino atskirai tik dalį surinktų įrodymų, neanalizuodamas jų visumos, vertino tik teisinančius įrodymus, o kaltinančius nemotyvuotai atmetė ignoruodamas esminius duomenis ir faktus, taip sukeldamas abejonių dėl savo padarytų išvadų pagrįstumo, be to, kai kuriuos faktus ir aplinkybes šis teismas konstatavo klaidingai remdamasis abejotinais ir nepagrįstais argumentais. Nurodyti BPK normų reikalavimų pažeidimai yra esminiai pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

2.2. Kasatorius cituoja pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl darbų saugos reikalavimų pažeidimų, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo įrodymų vertinimas yra neišsamus ir šališkas. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas itin akcentuoja Valstybinės darbo inspekcijos specialisto A. B. paaiškinimus, kad įmonė buvo išdavusi paskyrą–leidimą, kurioje nurodyta, kad darbų metu, be kitų priemonių, dirbant aukštyje būtina naudoti saugos diržus. G. K. buvo mokytas, instruktuotas, kad, atėjus į darbo vietą ir nesant to karabino, jis galėjo prisirišti už gegnės, bet nebuvo imtasi jokių priemonių, o tai nulėmė nelaimingą atsitikimą. Virvė ir saugos diržas jam buvo išduoti, tik nebuvo kontrolės dėl minėtų priemonių naudojimo. Pagal teisės aktus, tas, kas išdavė paskyrą–leidimą, privalo kontroliuoti darbus, bet nenurodoma, kaip tai turi būti daroma. Taip pat specialistas paaiškino, kad jis vertino, jog G. K. buvo mokytas darbui aukštyje ir instruktuotas, tai patvirtina jo parašai, todėl nėra sudėtinga suprasti, už kokios vietos jam reikėjo prisirišti. Darbdavys atliko savo pareigą, apmokė G. K., tačiau nepakankamai kontroliavo darbuotojus ar jie naudoja saugos priemones. Nors specialistas ir pažymėjo, kad buvo nepakankama kontrolė, bet negalėjo paaiškinti, kokiu būdu darbdavys turėjo kontroliuoti darbininką. Specialistas pripažino, kad nebuvo kolektyvinės darbo saugos priemonių, nes tai neprivaloma, tik rekomenduojama. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad tas pats specialistas, apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog darbdavys G. K. išdavė diržą, bet nepadarė diržų prisirišimo vietos, o tai yra pažeidimas. Pirmosios instancijos teisme specialistas nurodė, kad kaltė yra ir darbdavio, ir G. K.. Taigi to paties specialisto paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme, yra prieštaringi – vienu atveju nurodoma darbdavio kaltė, kitu atveju sukeliama abejonių, visiškai skirtingai kalbama apie kolektyvines apsaugos priemones ir pan. Apeliacinės instancijos teismas to nevertino. Be to, liko neįvertinta tai, kad šie A. B. paaiškinimai prieštarauja ne tik savo duotiems paaiškinimams bei paties surašyto Nelaimingo atsikimo darbe akto (2012 m. lapkričio 22 d.) nustatytoms nelaimingo atsitikimo priežastimis, bet ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2014 m. birželio 4 d. išvadoje Nr. 11-891 (14) pateiktoms išvadoms. Tokių specialisto paaiškinimų tinkamai nepatikrinus, jais remtis kaip esminiu motyvu yra šališka ir toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2.3. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad prokuroras apeliacinės instancijos teisme po specialisto A. B. apklausos teismo prašė kviesti LTEC ekspertą T. D., nes specialisto A. B. paaiškinimai buvo nelogiški ir prieštaringi, neatitinkantys LTEC atlikto tyrimo išvadų, tačiau teismas šį prašymą atmetė, tokiu būdu neišsamiai atliko įrodymų tyrimą ir parodė savo šališkumą, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino minėto eksperto pateiktos specialisto išvados (LTEC specialisto išvada 201 m. birželio 4 d. Nr.l 1-891 (14)), kurios tiriamojoje dalyje labai aiškiai išdėstyti visi norminiai aktai ir jų pažeidimai, turėję įtakos tiriamam nelaimingam atsitikimui. Iš šio dokumento matyti, kad „Lietuvos Respublikos darbo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbai įmonėje turi būti organizuojami vadovaujantis šiuo įstatymu ir kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Tiriamuoju atveju nelaimingas atsilikimas įvyko statybvietėje atliekant stogo įrengimo darbus. Tokiu atveju Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (su pakeitimu) ir „Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir LR aplinkos ministro 2008-01-15 įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (su pakeitimais)“ reglamentuoja darbų saugą. Taisyklių 73 punkte nurodyta, kad atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1.3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 20 laipsnių, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis. Nuostatų 4 priedo 46.1 punkte nurodyta, kad jeigu gresia pavojus nukristi nuo stogo, turi būti įrengtos kolektyvinės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo. Tų pačių nuostatų 4 priedo 37.2 punkte nurodyta, kad darbai aukštyje turi būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones. Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, turi būti įrengtos reikiamos priėjimo prie darbo vietos priemonės ir naudojami saugos diržai arba taikomi kiti tvirtinimo metodai. Tai reiškia, kad tiriamuoju atveju, dirbant ant stogo apie 14 m aukštyje, privalėjo būti naudojamos darbuotojus nuo kritimo iš aukščio apsaugančios techninės saugos priemonės. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog buvo įrengtos ir naudojamos kokios nors kolektyvinės, darbuotojus nuo kritimo iš aukščio saugančios techninės priemonės – kolektyvinės saugos priemonės neužfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokole esančiose fotonuotraukose, jos neminimos liudytojų parodymuose, o saugos diržų nenaudojimo tiriamo įvykio metu faktas patvirtintas ir liudytojų parodymais. Jei tiriamo įvykio metu būtų buvusios tinkamai panaudotos kokios nors darbuotojus nuo kritimo iš aukščio saugančios techninės priemonės, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs, tačiau jokios atitinkamos techninės saugos priemonės naudojamos nebuvo. Be to, tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra Statybos darbų technologijos projekto (ar atitinkamos jo dalies – technologinės kortelės ar schemos), kur pagal Taisyklių 5 priedo reikalavimus būtų labai konkrečiai suprojektuota (minėtoje dokumentacijoje turėtų būti nurodyta laikinų aptvarų vietos ir tipai, saugos lynų ir diržų tvirtinimo vietos, technologinė įranga bei pagalbinės priemonės darbams aukštyje atlikti ir pan.), kaip saugiai atlikti stogo dengimo darbus statybvietėje Kaune. Specialisto išvadoje nurodoma, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis yra tai, kad nebuvo naudojamos kolektyvinės ir asmeninės apsauginės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, atliekant stogo dangos įrengimo darbus. Šių įrodymų apeliacinės instancijos teismas neįvertino.

2.4. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo šališkumą ir vertinimą tik teisinančių įrodymų rodo ir skirtingas negu pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl saugos diržų tvirtinimo schemos ir G. K. parašo šiame dokumente. Kasatorius cituoja liudytojo K. B. parodymus, įvykio dieną dirbusio su G. K., apie tai, kad liudytojas nežinojo, kaip saugiai atlikti stogo dangos keitimo darbus, realiai jokių inkaravimo vietų ant stogo nebuvo, darbo kontrolės bei instruktavimų taip pat nebuvo, o tai, anot kasatoriaus, lėmė nelaimingą atsitikimą.

2.5. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo šališkumą patvirtina ir šio teismo kategoriški argumentai dėl G. K. apsvaigimo ir jo įtaką nelaimingam atsitikimui. Prokuroras nurodo, kad 2015 m. gegužės 9–26 VTPT prie SAM Kauno 1 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2015 nurodoma, kad G. K. nelaimingo atsitikimo darbe metu galimai buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Specialistas L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis atliko mirusiojo G. K. kūno tyrimą, pateikė specialisto išvadą. Tiksliai atsakyti į klausimą, kada G. K. vartojo kanapes, nėra galimybių, tačiau neatmetama galimybė, kad galėjo būti vartojęs kanapių produktų parą prieš mirtį, tai patvirtina tetrahidrakanabinolio rūgšties radimas kraujyje. Atsakyti į klausimą, ar G. K. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo kanapių, specialistas negalėjo, nes apsvaigimas yra klinikinė sąvoka. Atsakyti į klausimą, ar apsvaigimas turėjo įtakos įvykiui, taip pat negalėjo, nes tai ne eksperto kompetencija. Specialistas A. B., tame pačiame posėdyje paklaustas apie G. K. apsvaigimą, parodė, kad vertino, jog apsvaigimas neturėjo įtakos atsitikimui, nes neįrodyta, kad jis buvo apsvaigęs. Liudytojas K. B., kuris su G. K. žūties dieną dirbo ant stogo, parodė, kad jie buvo blaivūs, G. K. elgesys nesukėlė jam įtarimų. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvada dėl G. K. apsvaigimo patvirtina apeliacinės instancijos teismo šališkumą ir bylos aplinkybių vertinimo neišsamumą.

2.6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo šališkumą rodo ir teismo formalus požiūris į darbų saugos reikalavimus. T. V. nevykdė jokios realios kontrolės, kad jo vadovaujami darbuotojai laikytųsi saugos reikalavimų, kad pavojingi darbai būtų atliekami saugiai. Tai patvirtina liudytojo K. B. parodymai, kad jų realiai niekas neinstruktavo, nieko neaiškindavo, kaip saugiai dirbti, kaip ir kur rištis, apie kolektyvines apsaugos priemones šis darbuotojas iš viso nebuvo girdėjęs. Kad šioje bendrovėje buvo visiškai nesilaikoma darbų saugos reikalavimų ir niekas to nekontroliavo, pavirtina ir liudytojos T. P. parodymai, kad ji matė kaip buvo remontuojamas namo stogas, kad stogą tvarkė labai ilgai, apie tris mėnesius, kad pažinojo G. K., matydavo, kad tarp vaikinų buvo vienas su baltu šalmu, o visas penketas be apsaugų. Parodė, kad du vyresni darbuotojai nuolat dirbdavo užsidėję saugos diržus. Kiti trys keturi darbuotojai saugos diržų nenaudojo.

2.7. Taigi, pasak kasatoriaus, jei T. V. būtų nepažeidęs kaltinime nurodytų reikalavimų, nelaimingo atsitikimo ir jo padarinių (G. K. žūties) nebūtų kilę, t. y. tarp jo veikimo (neveikimo) ir kilusių pasekmių buvo priežastinis ryšys.