Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-02 · Civilinė byla Nr. 2A-37-124/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-08-09Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-02
Bylos Nr.
2A-37-124/2014
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00437-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvė Aleknavičienė
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
Ž. S.
Išvadą teikia
Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-37-124/2014Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00437-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 121.18 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-667-941/2013 pagal ieškovės Ž. S. ieškinį atsakovui A. S., institucijai teikiančiai išvadą Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Ž. S. ieškiniu (1–2 b. l.) prašė padidinti Telšių rajono apylinkės teismo 2004-07-13 sprendimu iš atsakovo A. S. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams dukrai A. S. ir sūnui A. S. ne mažiau kaip iki 500 Lt kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Nurodė, kad vaikų išlaikymui 2004-07-13 sprendimu priteistas išlaikymas po 125 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui yra nepakankamas būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti, todėl turi būti padidintas. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) , gauna 1500 Lt dydžio atlyginimą, žiemos metu už komunalines paslaugas moka apie 900 Lt. Atsakovas oficialiai nedirba ir nėra dirbęs, daug metų pragyvena, prekiaudamas naudotais automobiliais.

Atsiliepimas

Atsakovas A. S. atsiliepimu į ieškinį (15–16 b. l.) prašė padidinti Telšių rajono apylinkės teismo 2004-07-13 sprendimu priteistą išlaikymą iki 170 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Nurodė, kad ieškovė išsamiai nepagrindė reikalaujamo išlaikymo dydžio sumos, nepateikė jokių įrodymų apie vaikų poreikius ir turimas išlaidas, nenurodė konkrečių išlaidų. Ieškovė išlaidas vaikų poreikiams tenkinti privalo reguliuoti atsižvelgdama į savo ir atsakovo gaunamas pajamas, galimybes ir vadovautis protingumo kriterijais. Dėl ekonominės krizės atsakovas prarado darbą, verčiasi atsitiktiniais uždarbiais, kurie nėra pastovūs. Ieškovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė, nei atsakovo, nes ji gauna pakankamai dideles pajamas. Atsakovas gyvena pas tėvus, turi prisidėti prie būsto išlaikymo. Teismas, spręsdamas apie išlaikymo dydį, privalo vadovautis LR CK 3. 192 str. normomis, o ne CK 6.461 str. 2 d., kuri orientuoja į minimalios mėnesinės algos dydį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu (80–83 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2004-07-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-507-02/2004 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, priteisė iš atsakovo A. S. nepilnamečiams vaikams A. S. ir A. S., išlaikymą po 300,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2013-03-26 iki vaikų pilnametystės, pavedant ieškovei Ž. S. vaikų išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Teismas nurodė, kad išlaikymas vaikams priteistas prieš 9 metus, abu vaikai paaugo ir jų paauglystės bei jaunystės amžiaus lemiami poreikiai neabejotinai padidėjo. Atsižvelgiant į paauglystės amžiaus vaikų būtinus ir protingus poreikius, šalies ekonominę situaciją, Telšių rajono apylinkės teismo 2004-07-13 sprendimu priteistas 125 Lt (indeksavus 163 Lt) išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas ir negali patenkinti būtiniausių vaikų poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jiems augti ir vystytis.

Teismas nurodė, kad ieškovė rašytiniais įrodymais nepagrindė ir teismo posėdyje nepaaiškino visų priskaičiuotų išlaidų. Pripažino ir paaiškino, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 700 Lt, šios sumos pakanka būtiniems poreikiams patenkinti. Teismas padarė išvadą, kad skaičiuotėje kai kuriose eilutėse nurodytos išlaikymo išlaidos yra nepagrįstai padidintos, taip pat įtrauktos išlaidos, kurios vaikų poreikiams patenkinti nėra būtinos. Įvertinęs būtinus ir protingus šalių nepilnamečių vaikų – 13 metų paauglės ir beveik 17 metų jaunuolio, poreikius, teismas laikė, kad ieškovės teismo posėdyje nurodyta 700 Lt suma nėra per didelė, yra protinga, tėvų galimybes ir nepilnamečių vaikų interesus atitinkanti išlaikymo suma.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proporcingumo principais, geresnę turtinę padėtį turintis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikams išlaikyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (88–89 b. l.) atsakovas A. S. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2013-08-09 sprendimą ir Telšių rajono apylinkės teismo 2004-07-13 sprendimu priteistą išlaikymą padidinti iki 200 Lt kiekvienam vaikui: sūnui A. ir dukrai A. iki jų pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė pareiškime nurodė, kad vaikams išlaikyti reikalinga suma per mėnesį sudaro 1000 Lt, tačiau išsamiai nepagrindė jos reikalaujamo išlaikymo dydžio sumos. Ji nepateikė jokių pagrįstų įrodymų apie vaikų poreikius ir turimas savo išlaidas vaikams išlaikyti. Taip pat nutylėjo, kad materialinę paramą vaikams be mano mokamos išlaikymo sumos teikia ir atsakovo tėvai.

2. Dėl ekonominės krizės atsakovas prarado darbą ir verčiasi iš atsitiktinių uždarbių, kurie nėra pastovūs. Ieškovės materialinė padėtis yra žymiai geresnė. Ji gauna pakankamai dideles pajamas, dirba (duomenys neskelbtini) direktorės pavaduotojos pareigose. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį.

3. Ieškinio pareiškime be jokio pagrindo siūloma vadovautis LR CK 6.461 str. 2 dalimi, kuri orientuoja į MMA sumą. Tačiau sprendžiant išlaikymo dydį išlaikymo dydžio kriterijai yra nustatyti LR CK 3.192 str. ir teismas pirmiausia privalo vadovautis jais, o ne be jokių išlygų taikyti analogiją.

4. Atsakovas supranta savo pareigą teikti išlaikymą vaikams, tačiau išlaikymo dydis turi atitikti jo pajamas ir sudaryti galimybę jam pačiam išgyventi. Teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė ir priėmė nepagrįstą sprendimą, tokiu būdu iškeliant ieškovės interesus, o atsakovo interesus ignoruojant.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. S. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas nustatomas remiantis LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomos per mėnesį atsakovo nepilnamečiams vaikams sūnui A. ir dukrai A. Apeliantas sutinka vaikų išlaikymui mokėti po 200 Lt per mėnesį, tačiau neišgali mokėti daugiau, nes nedirba.

Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (LR CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, patenkinimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių (tėvų) turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas, vaikų poreikius, todėl teisingai nusprendė, kad atsakovas privalo teikti 300 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), gauna 2081,33 Lt vidutinį mėnesinį atlyginimą, nuosavybės teise turi įsigijusi 4,00 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, butą adresu (duomenys neskelbtini) ir dvi transporto priemones (22, 33–37 b. l.). Atsakovo teigimu jis niekur nedirba, registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, nuosavybės teise įregistruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruoti du automobiliais, kurių atsakovas teigia neturįs, gyvena pas savo tėvus. LR CPK 178 straipsnio norma numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas įrodymų, kad jis nedirba ir negauna pajamų, kad yra registruotas darbo biržoje kaip bedarbis, kad ėmėsi veiksmų, siekdamas įsidarbinti ar gauti pajamų, teismui nepateikė. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad atsakovas užsiima automobilių pardavimo verslu, gauna pajamų, tačiau tai akivaizdžiai slepia. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad atsakovas prekiauja automobiliais, gauna pajamų, kurių nedeklaruoja. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės ir kad jis būtų nepajėgus teikti teismo priteistą 300 Lt per mėnesį išlaikymą savo vaikams.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas atkreipia dėmesį, kad abu vaikai gyvena su ieškove, vienam yra 13 metų, kitam – 17 metų, todėl jai tenka didesnė tiek materialinė, tiek moralinė vaikų priežiūra. Atsakovas yra darbingo amžiaus asmuo, kuris turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, kurių fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai didėja. Dėl to iš atsakovo priteista 300 Lt suma kiekvienam vaikui negali būti pripažinta didele ar pažeidžianti atsakovo interesus. Tai, kad atsakovas šiuo metu oficialiai nedirba, nepaneigia jo pareigos teikti vaikams atitinkamo dydžio išlaikymą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas verčiasi automobilių pardavimu ir gauna pajamų, į tai, kad apeliantas neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties, nesiremia atsakovo skundo argumentais, todėl apeliacinio skundo netenkina.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes bei abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus (LR CK 3.192 str. 3 d.), pirmosios instancijos teismo priteista 300 Lt išlaikymo dydžio suma yra protinga bei proporcinga tėvų turtinei padėčiai bei atitinka minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Apelianto sutikimas teikti po 200 Lt per mėnesį išlaikymą sūnui A. ir dukrai A. negali patenkinti net minimalių jų poreikių, kas prieštarauja įstatymui ir pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Laisvė Aleknavičienė