Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-18 · Byla Nr. 2SA-127-823/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
2SA-127-823/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-08233-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Pareiškėjas
M. R.
Kreditorius
AB DNB bankas
Kategorijos
  • 129.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.20.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-127-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-08233-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 129.7.2; 129.20.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/01623, išieškotojas AB DNB bankas, suinteresuoti asmenys antstolis Irmantas Gaidelis, AB Citadele bankas, antstolis Robertas Vasiliauskas, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Dainius Šidlauskas, BUAB „Stogo dangų arsenalas“, UAB DNB lizingas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2010 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 1675V/2009 nutarė išieškoti iš skolininko M. R. išieškotojui AB DNB bankui 43 752,99 EUR negrąžinto kredito, 1296,55 EUR nesumokėtų palūkanų, 1814,51 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso – 46 864,05 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 procentų įstatymines metines palūkanas nuo skolos sumos nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2010 m. vasario 1 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį skolininkui.

Antstolis I. Gaidelis, kuriam buvo pateikta vykdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis, 2011 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo M. R. prašymo sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0008/10/01623, kurioje nagrinėjamas turto perdavimo išieškotojui akto tvirtinimo klausimas. Antstolis nurodė, kad antstolis turto realizavimo procedūras vykdo teismo nustatyta tvarka, jas jau yra baigęs, o turto perdavimo aktas yra pateiktas tvirtinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi patvirtino antstolio I. Gaidelio 2011 m. birželio 3 d. surašytą turto perdavimo aktą Nr. 0008/10/01623 (nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2221-611/2011).

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. R. kreipėsi į teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2011 m. rugpjūčio 24 d. antstolio I. Gaidelio patvarkymą, kuriuo atsisakyta tenkinti skolininko M. R. 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/10/01623 sustabdymo; 2) įpareigoti antstolį sustabdyti vykdomąją bylą iki bus išieškota iš kito skolininkui priklausančio turto ir bus nustatyta skolininkui priklausanti pinigų suma, iš kurios galės būti patenkintas išieškotojo AB DNB banko reikalavimas vykdomojoje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 627 straipsnyje nurodytas vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, todėl antstolis turėjo atsižvelgti į skolininko išvardintas svarbias aplinkybes. Patvirtinus 2011 m. birželio 3 d. turto perdavimo aktą vykdomojoje byloje pareiškėjas neteks vienintelio šeimos gyvenamojo būsto, esančio Jonažolių g. 6-48, Vilniuje. Šeima laukiasi kūdikio, todėl privalo turėti gyvenamąjį būstą, kad būtų užtikrintos visos sąlygos nėščiai moteriai, o vėliau – gimusiam kūdikiui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyta, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus visi fiziniai ir juridiniai asmenys visur ir visada pirmiausia turi atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Ginčo bute gyvena ir pareiškėjo žmonos rūpintinė K. B. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiškėjas nurodė, kad vykdymo procese būtina atsižvelgti ne tik į išieškotojo teises ir teisėtus interesus, tačiau taip pat į skolininko teises, kuris kaip fizinis asmuo yra silpnesnioji pusė. Gyvenamojo būsto pardavimas iš varžytinių nėra vienintelė priemonė patenkinti kreditoriaus reikalavimą, nes pareiškėjas išieškotojui yra įkeitęs kito nekilnojamojo turto. Iš pastarojo turto išieškoma pagal 2011 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį Nr. 1678PV/2009. Parduodant šį turtą nebus ženkliai pabloginta jaunos šeimos padėtis, tikėtina, kad turtas bus parduotas už didesnę sumą nei išieškotojo reikalavimas pagal sutartinę hipoteką Nr. 01120060008682.

Atsiliepimas

Antstolis I. Gaidelis atsiliepimu prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad išieškojimą vykdė teismo nustatyta tvarka, gavus pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, vykdymo procedūras jau buvo baigęs. CPK 626 straipsnis nenumato antstoliui pareigos stabdyti vykdomąją bylą iki bus išieškota iš skolininko turimo kito turto. Teismo išduoti vykdomieji dokumentai nurodo konkretų turtą, kuris turi būti parduotas iš varžytinių, todėl antstolis nesutiko su pareiškėjo argumentais dėl pažeidžiamų jaunos šeimos interesų ir skolos išieškojimo iš vienintelio šeimos gyvenamojo būsto.

Suinteresuoti asmenys AB DNB bankas ir UAB DNB lizingas atsiliepimu prašė netenkinti skundo. Nurodė, kad priverstinio sprendimų vykdymo procesas – svarbi civilinio proceso stadija, nes tik įvykdžius sprendimą užtikrinamas jo realumas. Todėl spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į būstą gali būti užtikrinama tėvams imantis priemonių būstą išsinuomoti ir panašiai. Teisės aktai nenumato, kad vaikas būtinai turi gyventi nuosavybės teise priklausančiame būste. Nei antstolis, nei išieškotojas neturi pareigos užtikrinti nepilnamečio vaiko teisių. Vykdymo procese tik CPK 663 straipsnio 4 dalis numato teismo teisę neleisti nukreipti išieškojimo į paskutinį būstą, kai išieškomos sumos už komunalines ar kitas paslaugas, tačiau ši CPK nuostata netaikoma vykdant išieškojimą pagal hipotekos teisėjo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl įkeisto turto realizavimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi atmetė pareiškėjo M. R. skundą dėl antstolio patvarkymo, priteisė valstybei iš pareiškėjo 25,68 Lt pašto išlaidų. Nustatė, kad nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Teismas nenustatė, kad antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, pažeidė teisės normas ar nevertino teisėtų šalių interesų ir atliekamo procesinio veiksmo padarinių. Antstolis, spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą siekdamas nevilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai, pagrįstai vertino aplinkybę, jog jis vykdo vykdomąjį dokumentą, kuriam įstatymas numato tam tikrą specifiką – siekį užtikrinti itin greitą ir ekonomišką išieškotojo kaip hipotekos kreditoriaus interesų apsaugą, taip pat pareigą antstoliui vadovautis konkrečiomis išimtimis išieškojimui iš įkeisto turto: skolos išieškojimą vykdyti hipotekos teisėjo nustatyta tvarka – realizuojant įkeistą turtą (CPK 558 straipsnis, 662 straipsnio 5 dalis), išieškotojo kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmumo eile kiek įmanoma greičiau ir ekonomiškiau (CPK 634 straipsnio 3 dalis, 664 straipsnio 1 dalis, 661 straipsnio 1, 2 dalys), netaikant išlygų net tuo atveju, jeigu išieškoma iš įkeisto gyvenamojo būsto (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Teismas konstatavo, kad antstolis pagrįstai kaip pagrindo stabdyti vykdomąją bylą nevertino aplinkybės, jog šeima turi rūpintinę, laukiasi vaiko, kad skolininkas turi kito nekilnojamojo turto. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę į gyvenamąjį būstą pirmiausia privalo tėvai. Ši įstatymo garantuojama vaiko teisė neturi būti siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu. Be to, draudimas nukreipti išieškojimą į paskutinę gyvenamąją patalpą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais, į kuriuos išieškojimas iš įkeistos gyvenamosios patalpos pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka. Pareiškėjo nurodomas kitas nekilnojamasis turtas taip pat yra įkeistas, o 2011 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartimi Nr. 1678PV/2009 į jį nukreiptas kitos skolos išieškojimas. Antstolis išieškojimą turėjo pareigą vykdyti ir iš esmės prašymo padavimo dieną buvo įvykdęs hipotekos teisėjo nustatyta tvarka, nukreipdamas išieškojimą į ginčo butą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas M. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Butas, iš kurio ketinama išieškoti, yra vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa, kurioje gyvena ir skolininko žmona, jos rūpintinė bei 2011 m. lapkričio 11 d. gimusi dukra D. R. Teismas neužtikrino vaiko teisės į gyvenamąjį būstą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu atveju teismui sprendžiant, ar vykdant išieškojimą iš skolininko gyvenamosios patalpos nebuvo pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai, būtina nustatyti, ar šis turtas nėra vienintelis nepilnamečio vaiko gyvenamasis būstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2007). Nors rūpinimasis vaikais yra tėvų pareiga, tačiau siekiant, kad nebūtų pažeistos vaiko teisės, tai turi užtikrinti kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų ir valstybės atstovai.Teismas neatsižvelgė į galimybę išieškotojo interesus tenkinti kitu būdu. Hipotekos lakštu Nr. 01120060008682 skolininkas išieškotojui yra įkeitęs ir kito turto. Tikėtina, kad šis turtas bus parduotas už didesnę sumą nei išieškotojo reikalavimas, tad lėšų skirtumas bus panaudotas padengti įsiskolinimą pagal prievolę, užtikrintą ginčo buto įkeitimu.Teismas neužtikrino išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyros, pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad būtinumas atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko teises ir teisėtus intere­sus yra paaiškinamas tuo, kad CPK normos, reglamentuojančios priverstinį teis­mų ir kitų institucijų sprendimų vykdymą, skirtos ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teisėms ir teisė­tiems interesams apginti, nes būtent šie asmenys minėtoje proceso stadijoje realiai patiria teisinius ir turtinius teismo ar kitos institucijos vykdytino sprendimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005).

Atsiliepimas

Atsiliepimu antstolis I. Gaidelis prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą nebuvo. Antstolio veiksmai realizuojant turtą yra atlikti, CPK 626 straipsnis nenustato antstoliui pareigos stabdyti vykdomąją bylą iki bus išieškota iš skolininko kito turto. Hipotekos skyriaus nutartyje nurodyta vykdant išieškojimą parduoti butą, todėl antstolis skolos išieškojimą vykdė teismo nustatyta tvarka.

Atsiliepimu suinteresuoti asmenys AB DNB bankas ir AB DNB lizingas prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausiai tenka tėvams, o ne privatiems juridiniams šioje byloje suinteresuotiems asmenims. Vaikas nebūtinai turi gyventi būste, kuris priklauso tėvams nuosavybės teise. Be to, šioje proceso stadijoje nesprendžiamas klausimas dėl skolininko ir jo šeimos iškeldinimo iš buto, į kurį nukreipiamas išieškojimas. Antstolis vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo nutartį Nr. 1675V/2009, kurioje nurodyta, kad išieškojimas nukreipiamas į konkretų įkeistą daiktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Ginčas byloje kilęs dėl vykdomosios bylos sustabdymo išieškant iš hipoteka įkeisto turto.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 626 ir 627 straipsniuose išvardyti skirtingi pagrindai sustabdyti vykdomąją bylą. Konstatavęs CPK 626 straipsnyje įtvirtintus vykdomosios bylos sustabdymo pagrindus, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą. CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai ne įpareigoja, bet suteikia antstoliui teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Nepagrįstai sustabdžius vykdomąją bylą, gali būti pažeidžiami jos šalių teisėti interesai, vilkinamas sprendimo įvykdymas. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis atmetė pareiškėjo prašymą stabdyti vykdymo veiksmus, motyvuodamas, kad pagal pareiškėjo išdėstytus motyvus nėra teisinio pagrindo stabdyti turto realizavimo procedūros. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad bute, iš kurio išieškoma, gyvena ir pareiškėjo žmona su rūpintine, žmona laukiasi kūdikio (2011 m. lapkričio 11 d. gimė dukra), be to, galima išieškoti iš kito pareiškėjo turto.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą sustabdyti vykdomąją bylą, nepažeidė teisės normų, tinkamai įvertino teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Antstolis ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė esmine aplinkybę, jog šiuo atveju antstolio vykdomajam dokumentui įstatymas numato tam tikrą specifiką – siekį užtikrinti itin greitą ir ekonomišką išieškotojo – hipotekos kreditoriaus – interesų apsaugą, taip pat pareigą antstoliui vadovautis konkrečiomis išimtimis išieškojimui iš įkeisto turto, t. y. skolos išieškojimą vykdyti hipotekos teisėjo nustatyta tvarka – realizuojant įkeistą turtą (CPK 558 straipsnis, 662 straipsnio 5 dalis), išieškotojo kaip hipotekos kreditoriaus reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmumo eile kiek įmanoma greičiau ir ekonomiškiau (CPK 664 straipsnio 1 dalis, 661 straipsnio 1 ir 2 dalys), netaikant išlygų net tuo atveju, jeigu išieškoma iš įkeisto gyvenamojo būsto (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, jog šeima turi nepilnamečių vaikų ir/ar rūpintinių, šiuo atveju nėra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Draudimas nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (pavyzdžiui, CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, įskaitant ir gyvenamosios vietos jiems užtikrinimą, turi tėvai. Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti iš įkeisto turto. Be to, įstatymo garantuojama vaiko teisė į gyvenamąjį būstą ne visada siejama su nuosavybės teisės į gyvenamąją patalpą turėjimu. Nagrinėjamu atveju sprendžiama ne dėl skolininko šeimos iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, o dėl išieškojimo iš įkeisto skolininko buto, todėl pareiškėjo minimos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos niekaip nėra pažeidžiamos.

Pareiškėjo argumentas, kad jis turi kito nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo pagrįstai atmestas, kaip nesudarantis pagrindo stabdyti vykdomąją bylą. Antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartį, kuria nurodyta išieškojimą išieškotojo naudai nukreipti į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), privalo išieškoti priteistą sumą būtent iš teismo nutartyje nurodyto turto. Kaip minėta, išieškojimui iš įkeisto turto taikomos konkrečios taisyklės, t. y. skolos išieškojimą antstolis privalo vykdyti hipotekos teisėjo nustatyta tvarka – realizuojant įkeistą turtą (CPK 558 straipsnis, 662 straipsnio 5 dalis). Prievolės įvykdymo užtikrinimas konkrečiu įkeičiamu nekilnojamuoju turtu yra hipotekos instituto esmė. Todėl antstolis turėjo pareigą išieškojimą vykdyti hipotekos teisėjo nustatyta tvarka, nukreipdamas išieškojimą į ginčo butą. Be to, pareiškėjo nurodomas kitas nekilnojamasis turtas yra įkeistas užtikrinant kitos prievolės įvykdymą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. liepos 5 d. nutartimi Nr. 1678PV/2009 į jį nukreiptas išieškojimas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329, 330 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė