Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (skolininko) M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl turto perdavimo akto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys AB DnB NORD bankas, M. R., AB "Citadele bankas", antstolis Robertas Vasiliauskas, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Dainius Šidlauskas, BUAB "Stogo dangų arsenalas"

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis Irmantas Gaidelis pateikė teismui prašymą patvirtinti 2011-06-03 turto perdavimo išieškotojui aktą vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/01623, kuriuo išieškotojui AB DnB NORD bankui antstolis Irmantas Gaidelis perdavė M. R. priklausantį turtą – 3 kambarių butą su terasa, turintį 82,96 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 264000 Lt.

Skolininkas M. R. pateikė prieštaravimą dėl 2011-06-03 turto perdavimo išieškotojui akto vykdomojoje byloje Nr. 0008/10/01623 tvirtinimo. Nurodė, kad, patvirtinus 2011-06-03 turto perdavimo išieškotojui aktą, skolininkas neteks vienintelio turimo gyvenamojo būsto, ko pasekoje iš gyvenamojo būsto bus galutinai iškeldinta jauna šeima, kas gali pakenkti šeimos gerovės kūrimui. Šeima laukia gimstančio kūdikio, todėl teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Kadangi patvirtinus turto perdavimo aktą bus pažeisti jaunos šeimos ir nepilnamečių vaikų interesai, nebus laikomasi teisingumo ir protingumo principų, šis aktas neturi būti tvirtinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kitas skolininko minimas turtas yra įkeistas užtikrinant kitas paskolas, todėl vykdant teismo dokumentą nebuvo galimybės rinktis, kurį turtą realizuoti pirmiau, o kurį vėliau.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados..

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad antstolis I. Gaidelis vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą išieškoti iš M. R. AB DnB NORD banko naudai 43752,99 EUR negrąžinto kredito, 1296,55 EUR nesumokėtų palūkanų, 1814,51 EUR nesumokėtų delspinigių, iš viso: 46864,05 EUR, 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos nuo 2010-02-01 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini). Neįvykus pirmosioms varžytinėms, hipotekiniam kreditoriui buvo pasiūlyta perimti neparduotą iš varžytinių turtą. Teismas, patikrinęs turto perdavimo išieškotojui procedūros tinkamumą ir pagrįstumą, nenustatė procedūros pažeidimų, to neginčija ir apeliantas. Apelianto teigimu, gyvenamojo būsto pardavimas iš varžytinių nėra vienintelė priemonė patenkinti kreditoriaus reikalavimą, kadangi skolininkas išieškotojui yra įkeitęs ir kito turto, be to, ginčo butas yra vienintelė skolininko ir jo šeimos gyvenamoji vieta.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie apelianto skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje ne tik tikrino turto perdavimo išieškotojui procedūros tinkamumą ir pagrįstumą, bet ir sprendė, ar turto perdavimas išieškotojui buvo vienintelė priemonė kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

LR CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, 1 dalyje nustatyta, kad, jei pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytą materialiosios teisės normą, yra konstatavęs, kad jeigu prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai, skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistą turtą gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD v. Z. S., bylos Nr. 3K-3-435/2008 ir kt.). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Šiuo atveju, apelianto skoliniams įsipareigojimams užtikrinti buvo įkeistas konkretus nekilnojamasis turtas, iš kurio ir turi būti išieškoma pirmiausiai. Be to, vykdomajame rašte yra nurodytas konkretus turtas, iš kurio vertės turi būti išieškoma skola, toks vykdomasis raštas yra privalomas ir turi būti vykdomas, o CPK nustatyti reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos tokiu atveju netaikomi (CPK 662 str. 5 d.). Pažymėtina ir tai, kad kitas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas yra įkeistas kitiems skoliniams įsipareigojimams užtikrinti.

Pažymėtina, kad apeliantas yra įkaito davėjas, daikto savininkas, savo noru ir laisva valia suvaržęs savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo prievolės AB DnB NORD bankui įvykdymą. Skolininkas kredito sutartyje numatytais terminais ir tvarka kreditoriui paskolos negrąžino, dėl ko ginčo nėra, todėl kreditorius pasinaudojo LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Šiuo atveju kreditorius tinkamai realizavo savo teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto šeimos interesai gali būti užtikrinti ne tik gyvenant nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentą, kad perdavus įkeistą turtą išieškotojui bus ženkliai pabloginta jaunos šeimos padėtis.

Dėl nurodytų motyvų naikinti nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.), o skolininko atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.