Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Tomadas“ (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovės A. J. (toliau – atsakovė) ir atsakovo D. J. (toliau – atsakovas) 13650,18 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 307 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį).

Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. spalio 15 d. ieškovė su Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – Tauragės AVPK) sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 85-4-ST2-87 ir 2013 m. gruodžio 27 d. viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 85-4-ST2-113, pagal kurias ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei, atitinkamai priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas sutartyse nustatyta tvarka. 2013 m. rugsėjo 14 d. iš Tauragės AVPK gauto pranešimo pagrindu iš įvykio vietos buvo nuvežta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei nugabenta į transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią Pramonės g. 2D, Tauragė. Ieškovė nuolat kreipėsi į Tauragės AVPK telefonu, prašydama nurodyti transporto priemonių procesinį statusą, t.y. ar jau yra priimtas procesinis sprendimas grąžinti transporto priemonę. Ieškovė atsakymą iš Tauragės AVPK apie tai, jog automobilis yra grąžintinas, gavo telefonu tik 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgdama į tai, ieškovė nedelsdama papildomai savo iniciatyva patikrino VĮ „Regitra“ duomenis apie automobilio savininką ir nustatė, kad automobilio savininkė yra A. J.. 2014 m. rugsėjo 8 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę su pranešimu (pranešimas siųstas VĮ „Regitra“ nurodytu gyvenamosios vietos adresu) dėl transporto priemonės atsiėmimo ir apmokėjimo už jos transportavimą ir saugojimą. Į šį raštą atsakovė atsakymo nepateikė, su ieškove nesusisiekė. 2015 m. sausio 6 d. ieškovės darbuotojui nuvykus pas atsakovę jos gyvenamosios vietos adresu – ji namuose nebuvo rasta, todėl buvo paliktas raštelis apie priverstinai nuvežtą ir saugomą automobilį bei raginimas kuo greičiau susisiekti su ieškove. 2015 m. birželio 12 d. pakartotinu pranešimu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl automobilio atsiėmimo ir automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo, tačiau ir šį kartą joks atsakymas gautas nebuvo. 2016-07-13 ieškovė pasirašė paslaugų teikimo sutartį su VĮ „Registrų centras“. Pakartotinai patikrinusi visų transporto priemonių savininkus, nustatė, kad atsakovė nuo 2013-02-05 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2018-02-21 ir 2018-05-10 pranešimais atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu informavo atsakovę apie susidariusį įsiskolinimą ir būtinybę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, tačiau ji su ieškove nesusisiekė ir už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Taigi, ieškovė, gavusi Tauragės AVPK informaciją, jog automobilį galima grąžinti, ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau nepaisant jos įdėtų pastangų atsakovai šiai dienai už automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą nėra atsiskaitę. Sutarčių 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis ieškovė turi teisę savo lėšomis vykdyti įsiskolinimo išieškojimą ar kitaip spręsti tokių transporto priemonių klausimą su jų savininkais, valdytojais ar įgaliotais asmenimis. Be to, pagal SEAKĮ straipsnio 8 dalį, išlaidas susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės aikštelę šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės saugojimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Išlaidos turi būti atlygintos iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo teikimo dieną atsakovų įsiskolinimas sudarė 13650,18 Eur. Ieškovė 2018-12-11 pateikė prašymą, kuriuo prašo civilinę bylą išnagrinėti ir sprendimą priimti nedalyvaujant ieškovės atstovui.

Atsakovė A. J. su patikslintu ieškiniu nesutiko. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Papildomai nurodė, kad automobilio paėmimo metu buvo išvykusi dirbti į Vokietiją. Namuose buvo likęs sūnus T. J.. Automobilis stovėjo garaže, automobilio raktus ir automobilio dokumentus ji pasiėmė su savimi į Vokietiją. Su mašina nebuvo galima važiuoti, kadangi draudimas buvo pasibaigęs. Sūnus jai paskambino ir pasakė, jog mašina yra paimta. Automobilį iš aikštelės žadėjo paimti D. J., tačiau tam trūko pinigų už mašinos saugojimą. Visų pažeidimo aplinkybių ir kaip buvo paimtas automobilis, sūnus jai nenurodė. D. J. tik iš matymo pažinojo. 2013 m. rugsėjo mėnuo buvo, kada jai paskambino sūnus. Ji pinigų nesiuntė, nurodė sūnui kreiptis į R. (jos dukrą). R. bandė paimti automobilį, tačiau jai neišdavė leidimo. Ji iš Vokietijos grįžo 2013 m. lapkričio 6 d. Grįžusi iš karto nuėjo į policiją. Jai buvo nurodyta eiti į aikštelę, esančia Pramonės 2, Tauragė. Nuėjusi nurodytu adresu, automobilių aikštelėje nerado, ten buvę pareigūnai jai nurodė paeiti toliau – į kitą aikštelę. Kitoje aikštelėje buvo 7 mašinos, tačiau tarp jų jos automobilio nebuvo. Kitą dieną ji nuėjo pas kelių policijos viršininką Lukošių. Viršininkas nežinojo, kur automobilis yra. Išsiaiškinęs jis jai ant popierėlio užrašė numerius (kuriais jai reikia skambinti dėl mašinos) ir adresą. Nurodė, kad automobilis yra Kaune. Ji skambino tais numeriais, bet jai niekas nesakė ar yra ten jos mašina. Ji paskambinusi nurodė, kad jai nėra galimybės atvažiuoti atsiimti mašiną ir už tą saugojimą jie gali pasiimti jos automobilį. Jau prieš važiuojant į Vokietiją automobilį norėjo parduoti. Automobilis 1992 m. gamybos, su juo ji važinėjo daugiau nei du metus. Prieš išvažiuojant, jai už automobilį siūlė 1200 Lt (347,54 Eur), tačiau nespėjo jo parduoti, nes išvažiavo į Vokietiją. Neturėjo tokio žmogaus, kuris galėtų ją nuvežti į Kauną, pati miesto nepažįsta, namuose dar neįgalus sūnus. Niekas jai neaiškino, kodėl tą automobilį išgabeno į Kauną. Tik vėliau sužinojo, kad sutartis tarp UAB „Tomadas“ ir Tauragės AVPK buvo pasibaigusi. Ji tikra, kad nuėjo į tą automobilio aikštelę. Jei ir buvo gavusi kažkokius pranešimus iš ieškovės, jie jos galėjo nepasiekti, nes sūnus galėjo išmesti, pečių pakurti ir pan. Neprisimena ar gavo kokį raginimą iš ieškovo gavo anksčiau. Šiais metais gavo siųstus raginimus. Gavo 2018 m. gegužės 10 d. raginimą. Jos sūnus sunkiai sirgo, todėl nesidomėjo dėl tos mašinos. Nuo 2014 m. iki pat šiandien važinėja į Vokietiją. Kai sūnus sirgo, ji nedirbo. Jos pensija siekia 195 Eur. Automobilį būtų pasiėmusi seniai, jeigu jis nebūtų išvežtas iš Tauragės.