Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovei J. I. dėl įsiskolinimo, delspinigių, baudos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų – 2009 m. kovo 3 d. uždarosios akcinės bendrovės „Ekspres kreditas“ kredito sutarties bendrųjų sąlygų, kurių TCST kodas C760 B692 7122 391A D61B A844 DB53 3AB0, 2012 m. lapkričio 29 d. reikalavimo perleidimo (cesijos) sutarties Nr. 2012-11-29, uždarosios akcinės bendrovės „Ekspres kreditas“ tinklalapio www.topcredit.lt administratoriaus zonos 2013 m. rugpjūčio 9 d. išrašo apie neapmokėtą kredito sumą, uždarosios akcinės bendrovės „Ekspres kreditas“ tinklalapio www.topcredit.lt administratoriaus zonos išrašų apie modulį – atsakovei siųstų el. laiškų žurnalo – matyti, kad 2009 m. kovo 3 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Ekspres kreditas“ ir atsakovės J. I. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kurios TCST kodas C760 B692 7122 391A D61B A844 DB53 3AB0, šia sutartimi atsakovei suteiktas 300 Lt dydžio kreditas, atsakovė įsipareigojo grąžinti 300 Lt kreditą bei 60 Lt kredito mokestį. Laiku neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžinus paskolintos sumos atsakovė įsipareigojo mokėti 2 procentų delspinigius nuo laiku negrąžintos sumos (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktas), už kiekvieną pavėluotą dieną bei, praleidus 30 dienų kredito grąžinimo terminą, papildomai sumokėti 100 Lt dydžio baudą (kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktas). Ieškovo teigimu, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspres kreditas“, suėjus grąžinimo terminui, t. y. nuo 2009 m. balandžio 19 d. jokių mokėjimų negavo. Atsakovei J. I. nevykdant sutartinių prievolių, uždaroji akcinė bendrovė „Ekspres kreditas“ ne kartą elektroniniu paštu siuntė jai pranešimus dėl susidariusios skolos sumokėjimo, tačiau atsakovė į raginimus nereagavo.

2012 m. lapkričio 29 d. Reikalavimo perleidimo s(cesijos) sutartimi Nr. 2012-11-29 reikalavimo teises į atsakovės skolą pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Ekspres kreditas“ perleido naujajam kreditoriui ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pro Invest Group“. 2012 m. gruodžio 4 d ir 2013 m. sausio 8 d. ieškovas raštu (elektroniniu paštu) informavo atsakovę J. I., kad pradinis kreditorius akcinė bendrovė „Ekspres kreditas“ atsakovės įsiskolinimo pagal vartojimo kredito sutartį TCST kodas C760 B692 7122 391A D61B A844 DB53 3AB0 reikalavimo teisę perleido uždarajai akcinei bendrovei „Pro Invest Group“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs, privalo atlyginti sutarties šaliai šios patirtus nuostolius bei sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo, bei netesybas (Lietuvos Respublikos CK 6.221 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė 2009 m. kovo 3 d. su pirminiu kreditoriumi uždarąja akcine bendrove „Ekspres kreditas“ sudaryta vartojimo kredito sutartimi TCST kodas C760 B692 7122 391A D61B A844 DB53 3AB0 prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė. Duomenų apie tai, kad atsakovė grąžino uždarajai akcinei bendrovei „Ekspres kreditas“ ar reikalavimo teises perėmusiam ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pro Invest Group“. paimtą kreditą, sumokėjo kredito mokestį, byloje nėra, prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ar jų dydžio ji nepareiškė, todėl ieškinys dalyje dėl 300 Lt (trijų šimtų litų) kredito ir 60 Lt (šešiasdešimties litų) kredito mokesčio priteisimo pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Ieškovas prašo iš atsakovės J. I. priteisti 316 Lt netesybų (216 Lt delspinigių ir 100 Lt baudos). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba iki sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Netesybos turėtų tik kompensuoti ieškovui nuostolius už laiku negaunamas įmokas. Be to, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatos numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nors šis įstatymas šalims sudarant kredito sutartį dar negaliojo, tačiau laikoma, jog jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius.

Kadangi šioje byloje atsakovei pareikšti turtiniai reikalavimai grindžiami tarp bylos šalių sudaryta vartojimo kredito sutartimi, kurios sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams teismas įpareigotas tikrinti ex officio (Lietuvos Respublikos CK 6.188 straipsnis), pripažįstama būtinu kontroliuoti ieškovo prašomų priteisti delspinigių dydį, mažinant aiškiai per didelius delspinigius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnio, 6.258 straipsnio nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-502/2009; LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp bylos šalių vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta nederinant sutarties sąlygų, o prisijungimo būdu, naudojantis Internetiniu tinklalapiu. Atsakovei J. I. neįvykdžius sutartinių prievolių, laiku negrąžinus kredito, pradinis kreditorius (trejus metus), o vėliau ieškovas (beveik metus laiko) nepagrįstai ilgą laiką nesiėmė jokių priemonių išieškoti iš atsakovės jai suteiktą kreditą, kredito mokestį, baudą ir delspinigius, kas sąlygojo ieškovo skolos faktinio egzistavimo laikotarpio užsitęsimą bei priskaičiuotų delspinigių dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Lietuvos Respublikos CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Sutartyje numatytas delspinigių dydis (2 procentai už kiekvieną dieną) yra aiškiai per didelis. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Kredito sutartyje nustatyti delspinigiai prilygsta net 730 procentams metinių palūkanų (365 d. x 2%). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad baudinės netesybos pagal CK 6.71–6.75 straipsnius draudžiamos (CK 1.81 straipsnis), Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 100 Lt baudą yra atmetamas. Kadangi ieškovo reikalaujamų priteisti iš atsakovės netesybų (delspinigių) dydis (216 Lt) yra lygus 60 procentų įsiskolinimo, atsižvelgiant į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus (ieškovo) patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros, delspinigių dydis yra mažinamas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 116 Lt dydžio delspinigius.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ prašymas priteisti iš atsakovės J. I. nurodyto dydžio procesines palūkanas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 70 %, iš atsakovės J. I. ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Pro Invest Group“ yra priteistina dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 38 Lt (54 Lt x 70%) sumokėto žyminio mokesčio. Kadangi valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra nedidelės (8,40 Lt), t. y. mažiau nei dešimt litų, todėl, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, tokia suma iš atsakovės nepriteistina (Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi ir 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Pro Invest Group“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini, iš J. I., a. k. (duomenys neskelbtini), 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) negrąžinto kredito ir kredito mokesčio, 116 Lt (vieną šimtą šešiolika litų) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. rugpjūčio 23 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 38 Lt (trisdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kelmės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.