Telšių apylinkės teismo nutartis

2016-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. T-19-853/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-12-17Šiaulių apygardos teismas
  2. T-19-853/2016Nutartis · 2016-02-26Telšių apylinkės teismas
  3. T-965-725/2017Nutartis · 2017-06-29Kauno apylinkės teismas
  4. T-282-610/2017Nutartis · 2017-09-21Marijampolės apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-30Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-26
Bylos Nr.
T-19-853/2016
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00810-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-19-853/2016
Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00810-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.16. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 26 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-715/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu T. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkino – iš A. P., M. B., T. B. solidariai priteisė 3958,06 Eur.

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė A. B. 2015-12-28 kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą su prašymu išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-715/2015 ir priteisti iš kaltinamojo T. B. 166,98 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Prašyme nurodė, kad Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 14 straipsnio 12 dalimi, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, gavusi advokatės L. Ž. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, 2015-03-25 13.25 val. pateikė elektroniniu paštu (mazeikiu.rajono@teismas.lt) Mažeikių rajono apylinkės teismui 2015-03-25 pažymą Nr. VI-561(04.8) pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas T. B.. Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Mažeikių rajono apylinkės teismui buvo pateikta laiku, kadangi posėdis prasidėjo 2015-09-01 14.00 val., o pažymos teismui pateiktos 2015 m. kovo 25 d. 13.25 val., tačiau teismas 2015-09-01 nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau teisė išvis nenagrinėti VGTP išlaidų priteisimo valstybei klausimo nėra numatyta.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-12-22 nutartimi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešta, jog kaltinamajam T. B. ginti teisme būtinas gynėjas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, kadangi nagrinėjama byla dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki 10 metų. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-51-715/2015, kaltinamąjį T. B. parinkta ginti advokatė L. Ž..

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 7, 11, 14.1.1, 14.1.2.1 punktais, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. VI-561(04.8), patvirtinančią 166,98 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo T. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme.

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjamu atveju, T. B. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš kaltinamojo T. B. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė