- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- 2-134/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Artūras Driukas, Donatas Šernas
- Atsakovas
- Bankas DnB NORD
- Ieškovas
- G. P.
- Trečiasis asmuo
- G. J. J., N. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo akcinės bendrovės „DnB NORD bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7052-798/2010 pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „DnB NORD bankas“ dėl skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties ir obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys – G. J. J. ir N. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiomis ab initio 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-322, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD pasaulis – 26“, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD kylančios rinkos – 3“, priteisti iš atsakovo AB „DnB NORD bankas“ 10 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-322, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD pasaulis – 26“, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD kylančios rinkos – 3“, taip pat uždrausti atsakovui išieškoti 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 2411-2007-322 pagrindu iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto bei ieškovo piniginių lėšų. Nurodė, kad iki teismo sprendimo byloje atsakovas gali priverstine tvarka nurašyti nuo ieškovo sąskaitos 1 390 756 Lt sumą arba šią sumą išieškoti iš hipoteka įkeisto turto. Teismui patenkinus ieškinį, nekilnojamasis turtas jau gali būti perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims ir nebebūtų įmanoma grąžinti situacijos į pradinę padėtį, dėl ko ieškovas patirtų nuostolius, o teismo sprendimo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždraudė atsakovui vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 2411-2007-322, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD pasaulis – 26“, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD kylančios rinkos – 3“, taip pat išieškoti 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 2411-2007-322 pagrindu iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto bei uždraudė nurašyti pinigines lėšas nuo ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų sąskaitų, atidarytų AB banke „DnB NORD“, 2007-07-05 skolinimo obligacijų apmokėjimo sutarties Nr. 2411-2007-322 pagrindu (b. l. 28-29). Teismas nurodė, kad ieškovas G. P. pateikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą patvirtinančius įrodymus, todėl, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, manytina, kad ieškovo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti prielaidą, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas (CPK 144 str. 1 d., 185 str. 1 d.). Be to, atsakovui AB bankui „DnB NORD“ priverstine tvarka nurašius nuo ieškovo sąskaitos 1 390 756 Lt sumą arba šią sumą išieškojus iš hipoteka įkeisto turto, teismui patenkinus ieškinį, būtų panaikintas teisinis hipotekos bei priverstinio išieškojimo iš jos pagrindas, o teismo sprendimo vykdymas būtų iš esmės apsunkintas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB „DnB NORD bankas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 19-26). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Be to, šio principo taikymas lemia tai, kad negali būti taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios, dar neišnagrinėjus ginčo iš esmės, reikštų ieškinio reikalavimų patenkinimą. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, nes jų taikymo pasekmės ieškovui ir atsakovui yra tokios pačios, kokios būtų patenkinus ieškinį;
2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą apie tai nepranešęs atsakovui, nurodydamas, kad buvo reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą. Šiuo atveju tokios grėsmės nebuvo, kadangi atsakovui (bankui) teisės aktuose bei teismų praktikoje yra suformuoti aukšti rūpestingumo, apdairumo ir protingumo standartai, be to, ieškovas teismui nepateikė duomenų, dėl ko būtų galima abejoti atsakovo sąžiningumu. Nurodė, kad teismas nemotyvavo savo sprendimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešus atsakovui;
3. Teismas tinkamai nemotyvavo būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei nenurodė motyvų dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apimties ir būtinybės taikyti jas visas;
4. Dešimt iš dvylikos žemės sklypų, kurie įkeisti atsakovui, yra ne ieškovo, o trečiojo asmens G. J. J. nuosavybė. Todėl uždraudimas vykdyti išieškojimą pagal hipotekos lakštą iš dešimties žemės sklypų, priklausančių trečiajam asmeniui, yra pritaikytas ne ieškovo, bet trečiojo asmens naudai, kuris nėra ieškovu byloje, nėra pareiškęs prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar įgaliojęs ieškovą tokį prašymą pareikšti. Byloje nebuvo ir viešojo intereso šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti;
5. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, jeigu būtų perleistas tretiesiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas, o jį įgijus sąžiningiems tretiesiems asmenims, nebebūtų galimybės jį susigrąžinti, kadangi tais atvejais, kai restitucija natūra neįmanoma, restitucija taikoma sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.);
6. Byloje ginčas vyksta dėl 1 400 756 litų sumos, kuri atsakovui, t. y. kredito įstaigai, kurios finansinė padėtis yra stabili ir gera, nėra didelė suma;
7. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant tam teisinio pagrindo, jų pagrindas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams ir nepagrįstai suvaržo atsakovo teises;
8. Ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas piktnaudžiaujant ir siekiant išvengti įsipareigojimų vykdymo, kurių vykdymo terminas suėjo 2010-07-19. Teismas, nustatęs, kad procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujama, privalo ex officio šalinti neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį (b. l. 37-39). Atsiliepime nurodo:
1. Nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis tik laikinai draudžiama įgyvendinti teises ir pareigas, kylančias iš ginčo sutarčių, tačiau tokios teisės nėra panaikintos ir/ar paneigtos apskritai;
2. Teismas pagrįstai uždraudė įgyvendinti atsakovui teises ir pareigas, kylančias iš ginčo sutarčių, iki bylos išsprendimo, kadangi tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos apeliacinis teismas, tokią būtinybę sąlygoja ir CPK 144 straipsnio 1 dalies tikslas. Kuo daugiau teisių ir pareigų būtų įgyvendinta, tuo sunkiau būtų atkurti teisinę situaciją status quo, o kartu ir įvykdyti teismo sprendimą. Be to, neuždraudus atsakovui vykdyti teisių ir pareigų iš ginčijamų sutarčių, atsakovui išlieka teisė reikalauti iš ieškovo ir toliau mokėti draudimo įmokas už įkeistą daiktą, nors teisinis sandoris, kuriam užtikrinti yra įkeistas daiktas, ginčijamas teisme;
3. Teismas pagrįstai uždraudė atsakovui išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, kadangi pripažinus negaliojančia ab initio skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, neliktų pagrindo išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto, o iki teismo sprendimo išvaržius hipoteka įkeistą turtą, vėliau restitucija natūra taptų negalima. Aplinkybė, kad dalis hipoteka įkeisto turto priklauso ne ieškovui, o trečiajam asmeniui, neturi teisinės įtakos, nes atsiliepimuose tretieji asmenys išreiškė poziciją, jog palaiko ieškinio reikalavimus;
4. Teismas pagrįstai uždraudė atsakovui nurašyti lėšas nuo ieškovo banko sąskaitų, atidarytų pas atsakovą, kadangi atsakovas, ieškovui nevykdant sutarties, turi teisę nurašyti grąžintinas lėšas nuo ieškovo sąskaitų, o vykstant ginčui tarp šalių dėl sutarties galiojimo, ji nebus vykdoma, dėl ko atsakovas gali pradėti ją vykdyti, priverstine tvarka nurašydamas lėšas nuo ieškovo sąskaitų;
5. Skundžiamą nutartį priėmus, nepranešus apeliantui, nebuvo suvaržyta jo teisė teikti savo prieštaravimus, argumentus ar faktines aplinkybes, kadangi šias savo teises apeliantas gali įgyvendinti pateikdamas atskirąjį skundą. Be to, vien tik nepanešimas atsakovui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo G. J. J. prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį (b. l. 42-43). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovui išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, kadangi pripažinus negaliojančia skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, neliktų teisinio pagrindo tokiam išieškojimui, o išieškojus iš tokio turto iki sprendimo priėmimo byloje, restitucija natūra taptų negalima. Tai, kad skundžiama nutartimi uždrausta atsakovui vykdyti išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, kuris priklauso ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui, bei tai, kad skundžiama nutartis buvo priimta nepranešus apeliantui, neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo N. P. prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį (b. l. 45). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai uždraudė atsakovui išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, kadangi pripažinus negaliojančia skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį, neliktų teisinio pagrindo tokiam išieškojimui, o dar iki sprendimo byloje išieškojus iš tokio turto, restitucija natūra taptų negalima. Lėšų nurašymas nuo sąskaitų yra priverstinė neteisminė atsakovo priemonė išieškoti ginčo sumą dar vykstant teisminiam ginčui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, uždraudžiant atsakovui nurašyti lėšas nuo ieškovo banko sąskaitų, atidarytų pas atsakovą, yra pagrįstas. Skundžiamos nutarties priėmimas, nepranešus apeliantui, nesudaro teisinio pagrindo ją panaikinti, kadangi laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos pagrįstai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/201, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010, 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-56/2010).
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo patenkinti ieškinio reikalavimai dar neišsprendus ginčo iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirtingai nei ieškinio patenkinimo atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas neprarado galimybės vykdyti sandorius, tik laikinai negali šios teisės realizuoti. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukuria teisines pasekmes analogiškas toms, kurios kiltų ieškinio patenkinimo atveju.
CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, nepranešus atsakovui, išimtiniais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas nepranešus atsakovui, šio sprendimo nemotyvavus ar nepakankamai motyvavus, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2010, 2010 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2010). Teismo nutartis dėl proceso teisės normų pažeidimo gali būti panaikinta tik tuomet, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas procesinis klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Nesutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai uždraudė AB „DnB NORD bankas“ išieškoti 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 4400-0932-322 pagrindu iš hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto. Teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, restitucija natūra nebegalėtų būti taikoma (CK 4.96 str.), o restitucija pinigais pilnai nesugrąžintų hipoteka įkeisto turto savininkų į pirmiau buvusią padėtį. Todėl netaikius laikinosios apsaugos priemonės – uždraudimo atsakovui realizuoti hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas ta apimtimi, kiek būtų taikoma restitucija dėl atsakovo reikalavimo patenkinimo iš įkeisto turto, pasunkėtų, kadangi nebebūtų įmanoma šalių realiai atstatyti į pradinę padėtį. Ši laikinoji apsaugos priemonė savo esme atitinka CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį – draudimą atsakovui imtis tam tikrų veiksmų. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad ieškovas negalėjo prašyti ją taikyti.
Tačiau teisėjų kolegija pagrįstais laiko atskirojo skundo argumentus ta apimtimi, kiek ieškovui palankaus sprendimo vykdymas reikštų iš atsakovo gautų lėšų grąžinimą. Pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo laikyti, kad šioje dalyje ieškovui galimai palankaus sprendimo vykdymui yra grėsmė, t. y., kad sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti. Nėra pagrindo abejoti atsakovo (banko) finansinėmis galimybėmis įvykdyti ieškovui palankų sprendimą ta apimtimi, kiek tai reikštų pareigą grąžinti iš ieškovo gautas lėšas. Pagrindo nėra ir dėl to, kad sutartis yra galiojanti, šiuo metu tik keliamas ginčas, bet sutartis dar nėra nuginčyta.
Dėl pirmiau nurodyto, skundžiama pirmosios instancijos nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria ieškovo G. P. reikalavimams užtikrinti iki sprendimo byloje įsiteisėjimo, uždrausta atsakovui AB „DnB NORD bankas“ vykdyti bet kokias teises ir pareigas skolinimo pagal obligacijų apmokėjimui sutartį bei pagal obligacijų pasirašymo sutartis, o taip pat panaikinant nutarties dalį, kuria atsakovui AB „DnB NORD bankas“ uždrausta nurašyti lėšas nuo G. P. atsiskaitomųjų sąskaitų, atidarytų AB „DnB NORD bankas“, 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 4400-0932-322 pagrindu.
Šioje byloje nagrinėjama situacija savo esme analogiška Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoms civilinėms byloms Nr. 2-85/2011, Nr. 2-91/2011, Nr. 2-112/2011. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų, išdėstytų minėtose nutartyse.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio ketvirtuoju punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.
Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui AB „DnB NORD bankas“ ieškovo G. P. reikalavimams užtikrinti iki sprendimo byloje įsiteisėjimo, vykdyti bet kokias teises ir pareigas pagal 2007-07-12 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. 4400-0932-322, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD pasaulis – 26“, 2007-07-12 obligacijų pasirašymo sutartį „DnB NORD kylančios rinkos – 3“.
Panaikinti teismo nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui AB „DnB NORD bankas“ nurašyti lėšas nuo G. P. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų sąskaitų, atidarytų AB banke „DnB NORD“, 2007-07-05 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarties Nr. 4400-0932-322 pagrindu.
Palikti nepakeistą kitą nutarties dalį.