- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-22
- Bylos Nr.
- 2-905-196/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00349-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- N. K.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo N. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-366-883/2017 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui N. K. dėl skolos priteisimo, bei N. K. priešieškinį V. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo N. K. 74 554,40 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas N. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2011-02-18 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2011-02-18 įsipareigojimą, priteisti iš ieškovo V. M. 54 444 Eur nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašė priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovo turtą 72 405 Eur sumai, leidžiant atsiskaitymus iš areštuoto turto su atsakovu N. K.. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentavo tuo, kad priešieškinio suma yra didelė, o ieškovas V. M. bylos duomenimis pagal Klaipėdos apygardos teismo sprendimą yra skolingas UAB „Kesonas“ 34 754,40 Eur skolos ir 984,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių iki šiol nėra apmokėjęs, ieškovo turimas turtas yra areštuotas, todėl tikėtina, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui V. M., atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.Šiaulių apygardos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi areštavo ieškovui V. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neviršijant 54 444 Eur sumos, leido šiuo turtu naudotis, bet uždraudė jį išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti, įkeisti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį, nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, areštavo ieškovui V. M. priklausančias banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, leido atsiskaityti su atsakovu N. K.. Ieškovas V. M. teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties. Nurodė, kad atsakovo priešieškinis yra nepagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas. Atsakovo teiginiai dėl blogos ieškovo turtinės padėties neatitinka tikrovės. Ieškovas yra visiškai įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dėl 34 754,40 Eur skolos pritesimo, turtinė ieškovo padėtis yra gera, ieškovas yra trijų verslo bendrovių savininkas, įmonės dirba pelningai, todėl reikalavimo suma ieškovui nėra didelė.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 6 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, kuria taikytas areštas V. M. turtui, panaikino.Teismas nurodė, kad ieškovas V. M. pateikė įrodymus, jog skolos išieškojimas pagal Klaipėdos apygardos teismo sprendimą yra užbaigtas, taip pat duomenis apie įmonių, kurių akcininku jis yra, veiklos dokumentus, patvirtinančius pelningą įmonių veiklą.Teismas remdamasis atskirojo skundo motyvais ir atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus apie ieškovo V. M. turtinę padėtį, sprendė, kad ieškinio suma negali būti laikoma didele ieškovui ir nėra pagrindo teigti, jog atsakovui N. K. galimai palankaus teismo sprendimo atveju, teismo spendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas N. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį ir pritaikyti ieškovui laikinąsias apsaugos priemones. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovas siekdamas paneigti, kad jam priešieškiniu pareikšta reikalavimo suma nėra didelė ir jis ją galėtų sumokėti, jeigu teismas patenkintų priešieškinį, pateikė jam priklausančių įmonių, kuriose jis yra vadovas finansinius dokumentus. Tačiau nepateikė nei vieno dokumento, pagrindžiančio jo, kaip fizinio asmens, finansinę būklę, iš kurių būtų galima vertinti jo mokumą ir galimybę įvykdyti teismo sprendimą. Teismas, tenkindamas ieškovo pateiktą atskirąjį skundą, netgi neanalizuodamas pateiktų ieškovo dokumentų turinio, nesant jokių fizinio asmens finansinę būklę patvirtinančių dokumentų padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo geros finansinės padėties, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles įtvirtintas CPK 177, 178 straipsniuose. Priešieškinio suma ieškovui, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie jo turtinę padėtį, yra didelė. Vykdant Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį antstolė E. R. 2017 m. kovo 1 d. surašė ieškovo turimo turto aprašą iš kurio matyti, kad ieškovas neturi jokio nekilnojamojo turto, ieškovas turi tik transporto priemonę, kurios vertė 4 000 Eur.Ieškovas V. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas pagrįstai panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovo turtinė padėtis yra gera, ieškovas yra trijų bendrovių savininkas, kurios veikia pelningai. Ieškovo įsiskolinimą UAB ,,Kesonas“ nupirko ieškovo sutuoktinė, todėl ši aplinkybė neįrodo ieškovo nesąžiningumo, ar blogos ieškovo finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos ankstesne šio teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ieškovui V. M., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį motyvavo išimtinai tik tuo, kad priešieškinio suma, nesant byloje ieškovo gerą finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų, ieškovui yra didelė. Kitokių argumentų, susijusių su teismo sprendimo neįvykdymo grėsme, išskyrus priešieškinio reikalavimo dydį, minėtoje nutartyje teismas nenurodė. Skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikytas ieškovui V. M. pirmosios instancijos teismas panaikino, konstatavęs, kad ieškovo su atskiruoju skundu pateikti įrodymai apie ieškovo turtinę padėtį paneigia grėsmę galimai palankaus atsakovui teismo sprendimo įvykdymui. Apelianto skundo teiginiai, kad jo pareikšto priešieškinio suma yra didelė ieškovui, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, patys savaime nenusako poreikio laikinųjų apsaugos priemonių buvimui ir neleidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones taikytas ieškovui. Apelianto nuomone, pagal ieškovo byloje pateiktus įrodymus, kuriais jis įrodinėja gerą savo turtinę padėtį, nėra akivaizdu, kad jo turimo turto užtektų priešieškinio reikalavimams patenkinti. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės ir savaime materialinių vertybių nesukuria. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog ir įrodžius didelę ieškinio sumą atsakovui, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir ateityje vengti jam nepalankaus sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šių aplinkybių neįrodinėjo, įrodinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį rėmėsi tik didelės ieškinio sumos prezumpcija. Jokių akivaizdžių aplinkybių, patvirtinančių galimą ieškovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Vien apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovas negalėjo laiku ir tinkamai vykdyti savo piniginės prievolės kreditoriui UAB ,,Kesonas“ ir ieškovo teigimas, kad jis yra atsiskaitęs su UAB ,,Kesonas“, nors ieškovas pats neįvykdė šios piniginės prievolės UAB ,,Kesonas“, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nereiškia pagrindo konstatuoti ieškovą esant nesąžiningu (CPK 185 str.).Pažymėtina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pagrindžiančioms sprendimo neįvykdymo riziką (pvz., ketinimą perleisti, paslėpti ar sumažinti turimo turto masę ar kitaip išvengti prievolių pagal būsimą sprendimą vykdymą ir kt. aplinkybes), neribojama apelianto teisė kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.