- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-01
- Bylos Nr.
- 1-443-817/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31998-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- D. Š.
- Nukentėjusysis
- Ž. Š.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gimęs Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, - kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis D. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2015-06-07, apie 20.30 val., kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir sutuoktinės Ž. Š. dėl to, jog ji neleidžia jam neblaiviam vairuoti automobilio, jis pastūmė savo sutuoktinę, po ko ji pargriuvo ant fotelio, ir abejomis rankomis sugriebė už jos gerklės ir smaugė apie minutę, dėl ko Ž. Š. pritrūko oro ir buvo sukeltas fizinis skausmas.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė. Kaltinamasis paaiškino, jog dėl ko kilo konfliktas detaliai papasakoti negali, tačiau savaitgalį, dieną prieš tai nukentėjusiosios tėviškėje jie su draugais linksminosi, o kitą dieną kaltinamasis grįžo ne su žmona, o su kitais žmonėmis. Jai greičiausiai tai labai nepatiko, ji buvo irzli, pikta, jie apsižodžiavo, kilo konfliktas. Tą dieną ryte buvo gėręs nedidelį kiekį alaus, kraujyje galbūt buvo promilių, bet tai nebuvo net lengvas girtumas. Kaltinamojo teigimu, galima sakyti, kad konflikto metu jis buvo blaivus. Jiems susibarus, konfliktas rutuliojosi, kaltinamasis norėjo važiuoti į parduotuvę nusipirkti alaus, nukentėjusioji draudė jam tai daryti, gąsdino, kad iškvies policiją. Tuomet kaltinamajam kilo ambicijos, sakė, kad tegul kviečia. Tada prasidėjo stumdymasis, jis norėjo neduoti telefono kviesti policijai, nukentėjusioji pradėjo kaltinamąjį pulti, kaltinamasis gynėsi. Kai ji pradėjo ant jo pulti, jis suėmė nukentėjusiąją už pečių ir pasodino ją į fotelį, prašė nusiraminti. Kaltinamasis stūmė nukentėjusiąją nuo savęs, saugojo savo veidą, kad nenukentėtų, nes kitą dieną reikėjo į darbą. Kaltinamasis prašė, rėkė, kad nukentėjusioji nusiramintų ir nedarytų nesąmonių. Kaltinamasis nurodė, kad neatsimena, kad būtų griebęs nukentėjusiajai už gerklės, teigė, kad jos nesmaugė. Po incidento jis padėjo telefoną į vietą, išėjo į lauką parūkyti. Kai jis išėjo, nukentėjusioji užsirakino namuose, kvietė pagalbą, kaltinamasis norėjo grįžti susitaikyti, bet buvo užrakintos durys, jis beldė į duris, bet jo niekas neįleido. Kaltinamasis supyko, sėdo į automobilį ir išvažiavo į parduotuvę nusipirkti alkoholio, nuvažiavo į miškelį, ten buvo iš matymo pažįstami žmonės ir su jais jis išgėrė. Po kiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir kaltinamąjį sulaikė.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu D. Š. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, paaiškino, kad 2015-06-07 dienos rytą gėrė alaus, tos pačios dienos vakarą apie 20 val. jautėsi blaivus, bet namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jį parvežė žmonos brolis A.. Namuose buvo kaltinamojo žmona Ž. Š., tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko šis konfliktas kilo neprisimena. Namuose buvo jis ir Ž., dukrytė (gim. 2013 m.) buvo kambaryje ir nieko nematė, negirdėjo. Žodinio konflikto metu jie su Ž. apsižodžiavo ir kad išvengtų tolimesnio konflikto jis bandė išeiti iš namų, bet Ž. užstojo jam duris, neišleidinėjo jo, bandė sulaikyti, todėl jis vieną kartą ją nustūmė ranka nuo savęs, kad praeitų į kiemą, kur stovėjo automobilis. Išėjęs, išvažiavo automobiliu iš namų. Užvažiavo į parduotuvę Pagiriuose. Ž. tikrai nesmaugė, tik nustūmė nuo savęs. Ar Ž. parkito, kai ją stūmė, jis nematė (b. l. 30, 38).
Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji Ž. Š. nurodė, kad šiuo metu ji su D. Š. gyvena šeimoje. Tą dieną vakare vaikas sukarščiavo, D. nebuvo namuose, jis su draugais šventė. Nukentėjusiajai reikėjo vienai vežti vaiką į ligoninę, todėl ji buvo labai pikta. Kai kaltinamasis grįžo namo, jai pasirodė, kad jis išgėręs, ir ji pradėjo bartis, pykti, stumdytis, kelis kartus sudavė jam per veidą, įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu namuose buvo nukentėjusiosios ir kaltinamojo 2 metų mergaitė, kuri miegojo antrame aukšte. Kaltinamasis norėjo išvažiuoti automobiliu, tuomet nukentėjusioji pagrasino, kad skambins policijai. Tada D. paėmė jos telefoną ir jie susistumdė. Jis nukentėjusiąją nustūmė ant fotelio, nukentėjusiosios manymu, jis jos nesmaugė, o tiesiog prispaudė, ji rėkė, kad jai skauda. Jis spaudė krūtinės ląstą, oro trūko, nes ji stipriai šaukė. Tai nukentėjusioji sakė tyrėjai, tyrėja jos klausė, ar skaudėjo, tačiau ji negali sakyti, kad jai skaudėjo, ji tiesiog rėkė, draskėsi, sakė, kad ją paleistų. Kaltinamasis niekada taip nesielgdavo, tai buvo pirmas kartas, kai jis ją pastūmė, todėl ji nežinojo kaip elgtis, išsigando, nežinojo ko tikėtis. Nukentėjusioji nurodė, kad jai atrodo, kad jis bandė ją smaugti, tačiau taip nebuvo, jis nelaikė rankų prie kaklo, nukentėjusiajai atrodo, kad jis rankas buvo uždėjęs virš krūtinės ląstos. Kodėl rėkė, nežino, neatsimena, kad jai būtų skaudėję, ji tiesiog rėkė, kad jis ją kuo greičiau paleistų. Paskui jis išėjo į terasą, o ji užsirakino namuose, nes nežinojo ko iš jo tikėtis, buvo išsigandusi. Kai tik užsirakino, nukentėjusioji iškvietė policiją. Kaltinamasis beldėsi, kad ji jį įleistų, bet ji neįleido, jis apsisuko ir išvažiavo. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino, kad D. bandė smaugti ir išvažiavo girtas. Nukentėjusioji nurodė, kad vėliau ji paskambino mamai, pasakojo jai, kad tarp jos ir D. Š. įvyko konfliktas, mama pasibaisėjo, kad taip įvyko ir pastūmėjo nukentėjusiąją grįžti su mažu vaiku į nuosavą butą. Nukentėjusioji iš karto po konflikto išsikraustė į savo butą kitame mieste. Maždaug praėjus dviems savaitėm po konflikto, nukentėjusioji su kaltinamuoju susitaikė, jis jos atsiprašė, nuo to laiko daugiau niekada nevartojo alkoholio. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamasis keisti parodymų jos neprašė. Šiuo metu nukentėjusioji su kaltinamuoju vėl gyvena kartu.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-08 nukentėjusioji Ž. Š. parodė, jog 2015-06-07 buvo namuose, (duomenys neskelbtini), Vilnius su dukryte. Namas dviaukštis, 4 kambarių, nuosavybės teise priklauso jos vyrui D.. Apie 20.20 val. jos brolis D. parvežė namo. D. atėjo išgėręs ir tarp jos bei D. svetainėje prasidėjo žodinis konfliktas, kurio nematė ir negirdėjo dukrytė, nes dukrytė buvo kitame kambaryje. Konfliktas prasidėjo dėl menkniekio, nes D. norėjo automobilio raktelių, o ji jam pasakė, kad, jei jis išvažiuos už vairo išgėręs, ji iškvies policiją. D. paėmė automobilio raktus nuo spintelės, kuri yra prieškambaryje ir nubėgo į virtuvę, kur buvo jos mobiliojo ryšio telefonas, ir jį pasiėmė ir įsidėjo į kišenę. Ji atėjo į virtuvę, kad atimtų iš jo savo mobiliojo ryšio telefoną, sakė jam atiduoti jos telefoną, stovėjo priešais jį per žingsnį, ir tuo metu jie susistumdė, nes D. nenorėjo jai atiduoti telefono, kurį turėjo. Jiems besistumdant, ji jam sudavė ranka per žandą, ir tuo metu D. ją rankomis pastūmė ties pečiais ir pargriovė ant fotelio, ji nugara įkrito į fotelį. Jai pargriuvus nugara į fotelį, D. abiem rankom suėmė už kaklo ir spaudė gerklę, laikė suspaudęs iki minutės, ji tuo metu jam rėkė, kad jai skauda, jai tuo metu trūko oro, ji draskė jam nagais per rankas, ir jis atleido rankas nuo jos kaklo ir išbėgo iš namų į kiemą. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, kosėjo, jai trūko oro, staigiai pakilo iš fotelio ir užsirakino namuose iš vidaus. D. po kelių minučių pradėjo belstis į namus, ji jo neįleido ir tuo metu neprisimena kur, bet rado savo mobiliojo ryšio telefoną namuose, ir iškvietė pareigūnus. D. buvo visą laiką kieme. Kai ji iškvietė pareigūnus, jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. GMP nekvietė, į gydymosi įstaigą nesikreipė, D. pretenzijų, dėl to kad jis ją smaugė neturi, civilio ieškinio D. nereikš, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, ji D. atleidžia, bet taikytis su juo nenori, todėl jei yra galimybė, prašo bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu (b. l. 12). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji apklausta 2015-08-05 nurodė, kad ji viską gerai apgalvojo ir prisiminė, kad D. Š. jų žodinio konflikto metu jos nesmaugė ir ji skausmo nejautė. Konflikto metu ji išsigando, nes D. anksčiau taip nesielgė, buvo išsigandusi. Ji jam draskė rankas, kad ją paleistų, bet jis tikrai jos nesmaugė, dabar ji su D. yra susitaikiusi, jis po konflikto jos atsiprašė, jie nesipyksta, sutaria gerai, gyvena kartu. Ji D. pretenzijų neturi (b.l. 14). Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-29 nukentėjusioji nurodė, jog ji pasilieka prie prieš tai duotų parodymų, tvirtina, kad jos vyras D. Š. bandė ją smaugti, t.y. prispaudė prie fotelio ties krūtine ir akimirką palaikė, bet jos nesmaugė. Jis nėra niekada taip anksčiau elgęsis, todėl jai buvo emocinis šokas, ji nesuprato kaip elgtis, puolė į isteriją ir kvietė pareigūnus. Kai iškvietė pareigūnus, ji taip pat buvo emociniame šoke. BPC įraše Nr. 2015_06_07_20_25_33_25.06 jos balsas, ji kvietė pareigūnus. Kviesdama pareigūnus, ji sakė, kad vyras bandė smaugti, bet nesmaugė. Po įvykio vyras atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti, ji jam atleido, jų santykiai šiuo metu geri, jie nesipyksta (b. l. 16).
Iš 2015-06-16 akistatos protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji Ž. Š. į klausimą - kas įvyko 2015-06-07 apie 20.20 val. vakaro – atsakė, jog įvyko buitinis konfliktas tarp jos ir vyro, jis buvo išgėręs, jie susistumdė tarpusavyje namuose, svetainėje. Besistumdant ji vyrui trenkė kelis kartus delnu per veidą, tuo metu ją vyras nustūmė ant fotelio, ji buvo emociniame šoke ir prisimena, kad viena ranka jis ją prispaudė ties kaklu ir laikė maždaug pusę minutės suspaudęs. Jis ją prispaudė, bet nesmaugė. Ji rėkė jam, kad jai skauda, jis ją paleido ir išbėgo į terasą. Ji buvo emociniame šoke, nes vyras taip elgėsi pirmą kartą, nežinojo ko tikėtis. Kai patraukė ranką nuo jos, ji vis dar buvo emociniame šoke, todėl nepamena, kad būtų jautųsi skausmą. Kai D. atleido ranką, išvažiavo. Ji buvo emociniame šoke, todėl neprisimena, ar jai skaudėjo, bet tikrai rėkė jam, kad skauda. D. Š., į klausimą, ar girdėjo šį Ž. Š. atsakymą, atsakė, kad atsakymą girdėjo, jį suprato, gali patvirtinti, kad žodinio konflikto metu su Ž. jis ją, kai ji buvo ant fotelio, prispaudė ranka ties krūtine ir akimirką laikė prispaudęs, bet nesmaugė jos ir nenorėjo smaugti, tik norėjo ją nuraminti, kad jie nekonfliktuotų. Prisimena, kad Ž. rėkė jam kažką, bet ką, šiuo metu negali prisiminti. Jis atleido ranką nuo Ž. ir iš karto išėjo. Ž. Š. patvirtino šį D. Š. atsakymą (b. l. 33-34).
Teisme liudytojas T. J. R. paaiškino, kad jis yra 3 PK kriminalinės policijos tyrėjas, nurodė, jog D. Š. ir Ž. Š. atsimena iš matymo, asmeniškai nepažįsta. Liudytojas nurodė, kad gavę iškvietimą, kad vyksta šeimyninis konfliktas, nuvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko pranešėja, ji nurodė, kad jos vyras naudojo smurtą prieš ją, taip pat nurodė, kad jis pasišalino su baltos spalvos automobiliu, atrodo, kad „Škoda Yeti“. Nukentėjusioji verkė, buvo streso būsenoje, smurto žymių ant jos kūno liudytojas nematė. Liudytojas nurodė, kad jis tiksliai neatsimena, ar ji pasakojo kaip vyras smurtavo. Nukentėjusioji jiems sakė, kad rašys pareiškimą. Pareiškimą ji atidavė liudytojo kolegai. Vėliau, dirbdami su kitu patruliu, gavo pranešimą, kad automobilis pastebėtas miške, toje pačioje vietovėje Pagiriuose. Nuvykus ten, liudytojas ir jo kolega aptiko stovinčius vyrus prie automobilio, tarp jų buvo D. Š.. Tada jie D. Š. pristatė į 2 PK. Kiek atsimena, D. Š. buvo išgėręs, stovėjo normaliai, bet jautėsi kvapas.
Liudytojas T. J. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antrosios kuopos trečiojo būrio patruliu A. A.. Apie 20.30 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyras sumušė pranešėją. Atvykus minėtu adresu ir užėjus į nuosavą namą, juos pasitiko pranešėja Ž. Š., kuri tuo metu buvo susijaudinusi ir verkė. Iš Ž. žodžių jie suprato, kad jos vyras D. Š., būdamas neblaivus, konflikto metu pastūmė ją ant lovos ir bandė smaugti, t.y. prispaudė prie lovos rankomis. Kur tiksliai ir kaip prispaudė Ž. nenurodė. Pasiteiravus, ar reikia greitosios, Ž. atsisakė. Vizualiai ant Ž. fizinio smurto požymių nesimatė ir fiziniu skausmu nesiskundė. Bendraujant su Ž. namuose daugiau asmenų nebuvo, išskyrus dukrytę. Iš Ž. pasakojimo, jos vyras D. iki pareigūnams atvykstant pasišalino savo automobiliu „Škoda“ Yeti valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. minėjo, kad jos vyras norėjo išvažiuoti išgėręs už vairo, dėl to prasidėjo konfliktas tarp jos ir D.. Ž. paprašė, kad pareigūnai surastų jos vyrą, kad jis būdamas neblaivus neprisidarytų sau bėdų. Priėmę pareiškimą iš Ž. ir išvyko ieškoti minėto automobilio su D.. Maždaug po 15 min. apie 2 km nuo pareiškėjos namų, miško pakraštyje aptiko minėtą automobilį ir šalia jo stovinčius du vyrus. Viena iš jų buvo D. Š., Jis tuo metu automobilio nevairavo, tik stovėjo šalia, todėl administracinio teisės pažeidimų protokolo D. atžvilgiu nepildė. D. telefonu išsikvietė brolį ir jis parvairavo D. automobilį, o liudytojas su kolega sulaikė D. ir pristatė į 2 policijos komisariatą. D. sakė, kad gailisi dėl įvykio, tikrai nenorėjo kad taip atsitiktų (b. l. 18).
Liudytojas A. A. teisme paaiškino, kad jis yra 2 PK kriminalinio poskyrio tyrėjas, kaltinamojo D. Š. bei nukentėjusiosios Ž. Š. nepažįsta. Liudytojas nurodė, jog atvažiavę pagal iškvietimą, rado nukentėjusiąją apsiverkusią, labai susijaudinusią, su mažamečiu vaiku. Ji sakė, kad buvo konfliktas, vyras buvo neblaivus, kaip teigė pranešėja jis bandė ją smaugti. Liudytojas neatsiminė, ar ant nukentėjusiosios matėsi smurto žymių. Priėmę iš nukentėjusiosios pareiškimą, policijos pareigūnai išvyko, pranešė kitam ekipažui, kad su tokiu ir tokiu automobiliu pasišalino smurtaujantis vyras. Ekipažas jį sustabdė ir jie atvažiavo. Minėtas asmuo stovėjo su kitu vyru, su juo pakalbėjo, D. Š. prisipažino, kad buvo konfliktas, kad yra girtas. Atvažiavo giminaičiai, paėmė automobilį, o pareigūnai D. Š. nuvežė į policijos komisariatą. D. Š. buvo akivaizdžiai neblaivus.
Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės trečiosios kuopos tyrėju T. J. R.. Apie 20.30 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją sumušė neblaivus vyras. Atvykus į (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėja Ž. Š., kuri tuo metu buvo apsiverkusi ir susijaudinusi. Namuose taip pat buvo Ž. dukrytė. Daugiau asmenų namuose nebuvo. Iš Ž. žodžių suprato, kad jos vyras D. Š., būdamas neblaivus, konflikto metu bandė ją smaugti. Kaip, Ž. nenurodė. Nors fizinio smurto ant Ž. kūno vizualiai nesimatė, bet jie pasiūlė iškviesti GMP. Ž. atsisakė. Fiziniu skausmu nesiskundė. Ji kalbėdama su pareigūnais visą laiką verkė ir buvo susijaudinusi. Iš Ž. pasakojimo, jos vyras D. iki jiems atvykstant pasišalino su savo automobiliu „Škoda“ Yeti valst. Baltos spalvos. Ž. pasakojo dėl ko įvyko konfliktas, bet liudytojas šiuo metu neprisimena, ką ji pasakojo. Paklausus Ž., ar turės pretenzijų dėl šio įvykio, ji pasakė, kad turės ir parašė pareiškimą. Priėmę pareiškimą, pareigūnai išvažiavo. Po kurio laiko, maždaug už 2 km nuo pareiškėjos namų, prie miško stovėjo automobilis baltos spalvos, Škoda Yeti ir šalia jo stovėjo du vyrai. Viena iš jų buvo D. Š.. Jis stovėjo šalia, todėl D. administracinio teisės pažeidimų protokolo nesupildė, nes nebuvo vairavimo išgėrus fakto. D. telefonu išsikvietė brolį, ir jis, atvykęs su žmona ir kitu broliu, parvairavo D. automobilį, o liudytojas su kolega sulaikė D. ir pristatė į 2 policijos komisariatą. D. sakė, kad pradėjo gerti ir gavosi eilinis konfliktas dėl gėrimo (b. l. 20).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Antros kuopos tyrėjo T. J. R. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad iš budėtojo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras sumušė pranešėją. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė Ž. Š.. Įvykio vietoje nustatyta, jog 2015-06-07, apie 20.20 val., pas pranešėją vyko konfliktas su jos neblaiviu vyru, kurio metu jis pradėjo ją smaugti. Ant matomų kūno dalių smurto žymių nesimatė, pranešėja buvo labai susijaudinusi, verkė. Smurtą patyręs asmuo, Ž. Š., paaiškino, kad kilo žodinis konfliktas su jos neblaiviu vyru D. Š., kurio metu jis pradėjo ją smaugti. Vėliau pasišalino su automobiliu (b. l. 8-9). Iš prie šio tarnybinio pranešimo pridėto Ž. Š. 2015-06-07 pareiškimo nustatyta, jog jame ji nurodė, kad 2015-06-07, apie 20.20 val., žodinio konflikto su neblaiviu vyru D. Š. metu jis pradėjo ją smaugti, vėliau išbėgo iš kiemo ir būdamas visiškai neblaivus išvažiavo su automobiliu (b. l. 1).
Iš Apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2015-09-22 pateiktas informacinėje sistemoje registruoto 2015-06-07 skambučio dėl įvykio, adresu Drevininkų g. 137, Vilnius, įrašas (b. l. 22). Išklausius minėtą įrašą, 2015-09-22 apžiūros protokole fiksuotas telefoninio pokalbio tarp nukentėjusiosios Ž. Š. ir BPC Vilniaus skyriaus specialisto turinys:
Ž.Š: Laba diena, vyras girtas smaugti bando.
Ž.Š.: (duomenys neskelbtini).
S.: Ponia, aš nieko nesuprantu. Aš adreso nesuprantu.
Ž.Š.: (duomenys neskelbtini).
Ž.Š.: Vilnius. Aš dabar namie užsirakinau.
Ž.Š.: Ne, namas.
Ž.Š.: Vyras smaugti bandė…. Dabar užsirakinau… girtas...
Ž.Š.: Aš užsirakinau, o jis girtas namie dabar pro langus daužosi…
S.: Supratau. Supratau, gerai laukite policijos pareigūnų.
Ž.Š.: Ačiū. (b. l. 23-24).
Iš alkotesterio šaknelės matyti, jog 2015-06-07, 22.27 val., įtariamajam D. Š. fiksuotas 2,05 promilių girtumas (b.l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau nurodė, kad vieną kartą nustūmė sutuoktinę nuo savęs, be to akistatos metu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nukentėjusiajai būnant ant fotelio, jis akimirką laikė ją prispaudęs ranka ties krūtine. Nukentėjusioji teisme neigusi, kad kaltinamasis ją smaugė, nurodė, jog D. Š. ją nustūmė ant fotelio, spaudė rankomis jos krūtinės ląstą, ji rėkė, kad jai skauda, draskėsi, sakė, kad ją paleistų. Ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje nukentėjusioji Ž. Š. teigė, jog kaltinamasis ją rankomis pastūmė ties pečiais ir pargriovė ant fotelio, jai pargriuvus nugara į fotelį D. Š. abiem rankom suėmė už kaklo ir spaudė gerklę, laikė suspaudęs iki minutės, ji tuo metu jam rėkė, kad jai skauda, jai trūko oro. Nukentėjusioji Ž. Š. pati iškvietė policijos pareigūnus, skambindama į Bendrąjį pagalbos centrą buvo itin susijaudinusi, verkė, nurodė, kad sutuoktinis ją bandė smaugti, atvykus policijos pareigūnams taip pat buvo labai susijaudinusi, verkė, paaiškino, kad sutuoktinis ją pastūmė ir bandė smaugti, iš karto po įvykio parašė ir įteikė policijos pareigūnams pareiškimą kuriame nurodė, jog D. Š. pradėjo ją smaugti. Nors vėlesnių apklausų metu nukentėjusioji teigė neprisimenanti, ar jautė skausmą dėl D. Š. veiksmų, tačiau tuo pačiu paaiškino, kad ji rėkė jam, jog jai skauda. Aplinkybę, kad girdėjo nukentėjusiosios riksmą akistatos metu patvirtino ir kaltinamasis. Be to, pirmojoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad, kai D. Š. ją paleido, ji kosėjo, jai trūko oro. Tai, jog nukentėjusioji buvo išsigandusi kaltinamojo veiksmų, patvirtina ir aplinkybė, kad tik kaltinamajam išėjus iš namo, ji užsirakino namuose, kaltinamojo nebeįleido ir iš karto skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, norėdama iškviesti policiją.
Teismas sprendžia, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma (nukentėjusiosios Ž. Š. 2015-06-07 pareiškimas, jos parodymai ikiteisminio tyrimo metu, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2015-09-22 pateiktas informacinėje sistemoje registruoto 2015-06-07 skambučio dėl įvykio, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įrašas, nukentėjusiosios Ž. Š. ir kaltinamojo D. Š. akistatos protokolas, liudytojų A. A. ir T. J. R. parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytos aplinkybės) neabejotinai nustatyta, kad kaltinamajam D. Š. pareikštas kaltinimas visiškai pasitvirtino. Teismas nustatė, kad D. Š. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2015-06-07, apie 20.30 val., kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir sutuoktinės Ž. Š. dėl to, jog ji neleidžia jam neblaiviam vairuoti automobilio, jis pastūmė savo sutuoktinę, po ko ji pargriuvo ant fotelio, ir abejomis rankomis sugriebė už jos gerklės ir smaugė apie minutę, dėl ko Ž. Š. pritrūko oro ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamojo D. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pasisakydamas dėl kaltinimo teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2015-05-07, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu iš 2015-06-07 nukentėjusiosios pareiškimo, nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų parodymų teisme, Tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos, nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2015-06-07. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių LR (duomenys neskelbtini) ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos padarymo laiko patikslinimas šiuo atveju nepažeis kaltinamojo teisės į gynybą, kaltinamasis dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, jis pats, liudytojai ir nukentėjusioji davė parodymus apie vienintelį tarp jo ir nukentėjusiosios 2015-06-07 įvykusį konfliktą. Teismas taip pat pažymi, kad iš byloje esančios alkotesterio šaknelės nustatyta, jog 2015-06-07, 22.27 val., D. Š. fiksuotas 2,05 promilių girtumas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika, kuria kaltinamasis yra kaltinamas, buvo padaryta 2015-06-07, apie 20.30 val., o 2,05 promilių neblaivumas D. Š. nustatytas 2015-06-07, 22.27 val., sprendžia, kad negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, todėl ši aplinkybė yra šalintina iš kaltinamajam pareikšto kaltinimo.
Kaltinamojo D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą (kaltinamasis veikė tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis yra dirbantis, baustas administracine tvarka (b. l. 51-51), neteistas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 53), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 54), Všį Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 55)), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Šių padarytą nusikaltimą ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę.
Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2015-06-07 22.25 val. iki 2015-06-08 13.10 (b. l. 41-45). Kaltinamajam į paskirtos bausmės laiką įskaičiuotinas laikino sulaikymo laikas (LR BK 66 str.).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamajam D. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, paskiriant BK 48 str. numatytą įpareigojimą: per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi gydymo įstaigoje.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-06-07 22.25 val. iki 2015-06-08 13.10 val. (1 parą).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti D. Š., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Daiktus, o būtent kompaktinį diską su garso įrašu (b. l. 24), palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.