- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-12
- Bylos Nr.
- e2YT-14073-1043/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07985-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., valstybės įmonės „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjo reikalavimai ir jo argumentai
1. Pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po sutuoktinės R. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiškai valdyti pavedėtiną turtą.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo sutuoktinė (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties palikimą priėmė pareiškėjas, pradėjęs faktiškai valdyti sutuoktinei priklausiusį turtą, jos asmeninius daiktus bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas į notarą nesikreipė, nes butas buvo registruotas jo vardu. Mirus sutuoktinei paveldėjimo byla užvesta nebuvo (e. b. l. 12–13).
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė. Nurodė, kad sutuoktiniams priklausė nekilnojamasis turtas, kuris buvo registruotas pareiškėjo vardu. Pareiškėjas dėl savo garbingo amžiaus ir teisinių žinių stokos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau po sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti, t. y. liko ir toliau gyventi bute, moka mokesčius, priėmė visus asmeninius sutuoktinės daiktus (2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 04 min. 20 sek. – 06 min. 03 sek.).
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuotas asmuo G. G. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka (e. b. l. 29). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad motinos mirtis buvo labai netikėta. Nežinojo, kad po motinos mirties turi kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl praleido terminą. Po motinos mirties, bute liko gyventi suinteresuotas asmuo su pareiškėju. Už butą mokesčius moka pareiškėjas (2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 7 min. 23 sek. – 9 min. 17 sek.).
5. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas ir R. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (e. b. l. 5). Pareiškėjo sutuoktinė mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 12). Po palikėjos mirties liko sutuoktinio – pareiškėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) (e. b. l. 7). Paveldėjimo byla po R. G. mirties, Kauno miesto 15-ajame notarų biure užvesta nebuvo (e. b. l. 8).
7. Asmens teisių registracija viešame registre atlieka ne teises nustatančią, o teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo, buto įregistravimo pagrindas – 1992 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 (e. b. l. 7), o palikėjos santuoka su pareiškėju buvo sudaryta 1956 m. gruodžio 31 d. (e. b. l. 5). Kadangi minėtas butas įgytas palikėjos santuokos metu, todėl jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
8. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro butas (kaip kad šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjų daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjos mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjos mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po pareiškėjo sutuoktinės mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėja testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Suinteresuotas asmuo (palikėjos sūnūs) į motinos palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjos palikimą pretenduoja jos sutuoktinis.
11. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens parodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjos mirties dieną jos sutuoktinis faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, todėl mirus palikėjai, jos turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktiniui, kuris faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo patvirtino, kad pareiškėjas po palikėjos mirties liko gyventi bute, kur gyvena iki šiol, moka komunalinius mokesčius už butą (2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 25 sek. – 09 min. 17 sek.). Suinteresuotas asmuo (palikėjos vaikas) tėvo palikimo priėmimo fakto po palikėjos mirties neginčija, pats į palikimo dalį po motinos mirties nepretenduoja ir su pareiškimu sutinka (e. l. b. 29).
12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjo pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2019 m. balandžio 10 d., mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.