Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-149-482/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
eII-149-482/2024
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00074-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aksinija Žemantauskienė
Pareiškėjas
M. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-149-482/2024Proceso Nr. 4-28-3-00074-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 29 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, Rasai Staskevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui - pareiškėjui M. P. ir jo atstovams advokato padėjėjai A. B., advokatui A. K., institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Deividui Markinui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. atstovės advokato padėjėjos A. B. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės 2024 m. birželio 26 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3384-2024 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Marijampolės AVPK ir Institucija) Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės 2024 m. birželio 26 d. priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3384-2024 M. P. paskirta administracinė nuobauda, nes jis 2024 m. gegužės 31 d. 9.24 val. Kazlų Rūdos sav., Gyviškių k.3, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,50 prom. girtumo laipsnis. Asmens naudai, pritaikius prietaiso paklaidą 0,017 prom., galutinis rezultatas 0,48 prom. Už nurodytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, M. P. paskirta 850 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 13 mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Nesutinkant su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens -pareiškėjo M. P. atstovė pateikė skundą, kuriuo prašo teismo panaikinti 2024 m. birželio 26 d. Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės nutarimą Nr. 64-ANR_N-3384-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną M. P. atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti papildomi įrodymai - M. P. paaiškinimai ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistės J. T. specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad 2024 m. gegužės 31 d. 10:55 val. paimtame kraujo mėginyje yra 0,26 proc. etilo alkoholio. Pateikti įrodymai patvirtino, kad M. P. nesijautė apsvaigęs vairuodamas transporto priemonę, o remiantis Specialisto išvada, kurioje alkoholio kiekis buvo nustatinėjamas laboratorijoje ištyrus kraują ir dėl to yra tikslesnis, patvirtina, kad M. P. alkoholio kiekis kraujyje negalėjo viršyti leistinos 0,4 promilės normos. Protokole nurodoma, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas yra 9:36 val., tačiau protokolas surašytas 10:00 val. ir įteiktas M. P. ne anksčiau kaip 10:00 val. Vadinasi, M. P., pateikdamas kraujo mėginį 10:55 val. nepraleido 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu ar savarankiškos veiklos vykdymo metu nustatymo“ (toliau - Vyriausybės nutarimas) 29 punkte numatyto termino kreiptis į medicinos gydymo įstaigą dėl medicinos apžiūros (kraujo tyrimo paėmimo) savo iniciatyva ir lėšomis.

Atstovės teigimu, nutarime nepagrįstai nesivadovaujama Specialisto išvada, nes nurodoma, kad nuo paskutinio neblaivumo patikrinimo alkotesteriu 09:42 val. kraujas tyrimui pateiktas 10:55 val., t. y. po 1 val. 13 minučių. Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga matyti, kad joje yra M. P. sustabdžiusių pareigūnų vaizdo įrašas. Vaizdo įrašę, kurio failo pavadinimas „export-r9spi“, fiksuotas M. P. sustabdymas bei protokolo surašymas laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 31 d. 09:55 val. iki 10:05 val. Nuo vaizdo įrašo 4 minutės girdėti, kaip pareigūnas išaiškina M. P. kokia yra savanoriško blaivumo patikrinimo tvarka, t. y. kad jis turi vykti į gydymo įstaigą ir savo lėšomis gali atlikti kraujo tyrimą, kuriame bus nustatytas alkoholio kiekis kraujyje. Pasiūlo surasti artimiausią ligoninę. Taip pat girdėti, kad pareigūnas nurodo, jog reikia vykti į priėmimo skyrių, o Kazlų rudoje jo nėra, todėl rekomenduoja vykti į Kauną, Marijampolę ar Prienus. Nuo vaizdo įrašo 5 minutės 45 sekundės girdisi, kaip pareigūnų pasiteirauta, kad ar M. P. jau gali vykti daryti kraujo tyrimo. Pareigūnas atsako, kad ne, nes jie turi pabaigti savo darbą ir surašyti protokolą. Tada pareigūno paklausiama nuo kada skaičiuojama valanda savanoriškam patikrinimui ir pareigūnas atsako, kad: „Šiaip tai nuo pūtimo, bet surašymas tai laiką irgi viską rodys, matysis“, „Kitą sykį bazės neveikia, tai visą šitą dalyką matosi“. Atstovės teigimu, protokolo surašymo metu M. P. buvo paaiškinta, kad jis savanoriškai tyrimą pasidaryti turi ne vėliau kaip per 1 val., tačiau tyrimui jis nebuvo išleistas iki anksčiausiai 10:05 val. Nuvykti iki artimiausio priimamojo M. P. turėjo vos 55 minutes, t. y. per šį laiką atsiėmė protokolą ir vyko į artimiausią gydymo įstaigą su priėmimo skyriumi, tačiau nuo sustabdymo vietos nebuvo jokios artimesnės gydymo įstaigos. Tą patvirtina ir patys pareigūnai vaizdo įraše ne kartą paminint, kad artimiausios gydymo įstaigos arti nėra.

Skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju yra užfiksuoti dveji rezultatai su skirtingu alkoholio kiekiu. Vienu atveju patikrinus alkotesteriu užfiksuotas 0,48 promilių alkoholio koncentracijos kiekis iškvėptame ore, kitu atveju yra nustatytas 0,26 proc. alkoholio kiekio koncentracija kraujyje, kurią nustatė teismo medicinos tarnybos specialistė. Akivaizdu, kad alkoholio koncentracija kraujyje mažėjo, kas rodo, kad galimai alkotesterio paklaida galėjo būti ir didesnė, nei pritaikyta. Be to, remiantis Specialisto išvada, nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje žemesnė beveik dvigubai. Taigi, vadovaujantis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai) turėtų būti vertinama palankesnė M. P. Specialisto išvada ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukiama.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė nurodo, kad kasacinėje byloje Nr. 2AT-12-2013 administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo medicinos įstaigoje pasitikrinimo blaivumą praėjus 1 val. 15 minučių (M. P. 1 val. 13 minučių) ir tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek kasacinis teismas patvirtino, kad toks laiko tarpas nėra esminis, dėl kurio būtų galima nesivadovauti medicinos išrašo duomenimis. Be to, teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad asmuo neturėjo galimybės į gydymo įstaigą nuvykti greičiau, nei per 1 val. ir 15 minučių. Analogiškai ir M. P. objektyviai negalėjo nuvykti į gydymo įstaigą greičiau, t. y. M. P. sustabdytas adresu Kazlų Rūdos sav., Gyviškių k. 3. Artimiausias priėmimo skyrius, į kurį vyko - Marijampolės ligoninė. Atstumas nuo sustabdymo vietos iki ligoninės ne mažiau 15 km, tačiau vykdomi kelio remonto darbai Marijampolėje, dėl ko kelionės laikas ilgesnis. Vos nuvykus į priėmimo skyrių taip pat iš karto tyrimas nepaimamas, supildoma dokumentacija. Taigi, M. P. pareigūnų paleistas ne anksčiau 10:05 val. Nuvažiuoti iki Marijampolės ligoninės atsižvelgiant į tuo metu vykstančius remontus galėjo ne greičiau kaip per 30 minučių, taip pat užtrunka tyrimo pateikimas. Vadinasi, kaip ir kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurioje asmeniui byla buvo nutraukta, M. P. niekur kitur nuvykti negalėjo. Kaip nurodo ir kasacinis teismas, per šį laiką nenustatyta, kad asmuo turėjo galimybių imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizme dirbtinai sumažinti. Būtent šioje byloje teismas vadovavosi ne alkotesterio duomenimis, o medicinos išrašu, gautu po 1 val. ir 15 minučių nuo tikrinimo alkotesteriu.

Atstovės teigimu, šioje byloje Specialisto išvada turi būti vertinamas visumoje kartu su visais kitais įrodymais, o ne savaime atmetama. Pirmiau aptarta teismų praktika pagrindžia, kad ne visais atvejais, kai asmuo kreipiasi praėjus 1 val. nuo alkotesterio patikrinimo negalima vadovautis kraujo tyrimais. Pats M. P. iš karto nesutiko su rezultatais, nes neblaivus nesijautė, per 13 minučių dvigubai sumažėti neblaivumas negalėjo. Dar daugiau, antruoju pūtimu M. P. įpūtė daugiau nei pirmuoju, kas patvirtina, kad natūraliai neturėjo prablaivėti, o tiesiog nebuvo nustatytas tikrasis neblaivumas. Jei kraujo tyrimo rezultatai būtų buvę nulemti natūralaus prablaivėjimo kaip nurodoma nutarime, tokiu atveju antruoju pūtimu po 15 minučių M. P. būtų įpūtęs mažiau promilių, o ne daugiau. Vadinasi, labiau tikėtina versija, kad alkotesteriu nebuvo nustatytas tikslus neblaivumas. Manytina, kad esant Specialisto išvados rezultatams, kurie patvirtino M. P. kraujyje 0,26 proc. alkoholio koncentraciją, M. P. veiksmuose nebelieka objektyvaus požymio veikos, nes remiantis Specialisto išvada, jis transporto priemonę vairavo, neviršydamas leistinos 0,4 promilių leistinos normos.

Skunde nurodoma, jog net jei teismas nuspręstų vadovautis alkotesterio rodmenimis, o ne Specialisto išvada, tai nereiškia, kad M. P. negali būti paskirta švelnesnė nei įstatymas numato nuobauda neskiriant draudimo vairuoti transporto priemonę arba bent jau draudimo terminą sutrumpinant daugiau nei numato įstatymas ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. M. P. yra ūkininkas. Galimybė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina, kadangi jis pats asmeniškai vairuoja ir dirba su ūkio technika. Neturint teisės vairuoti 13 mėnesių, visi ūkio darbai, kuriuos atlieka M. P. taip pat sustoja metams. Ūkio darbai priklauso nuo sezoniškumo, oro sąlygų, ir taip yra sunkiai prognozuojami, dėl ko vienus metus atsisakius ūkininkavimo, kitais metais jau gali nebūti kur ūkininkauti. Be to, tai reikštų, kad vienerius metus M. P. iš esmės negautų jokių pajamų. Teoriškai yra galimybė samdyti kitus asmenis su vairuotojo pažymėjimu, tačiau praktiškai tai sunkiai įgyvendinama, nes reikalingas ne B, o T kategorijos pažymėjimas, o vairuoti ūkio techniką reikalingos specialios žinios ir patirtis, kurią M. P. sukaupė per daugelį metų. Leisti vairuoti ūkio techniką nepatyrusiam asmeniui reikštų didelę riziką tiek ūkiui, tiek technikai. Atstovės teigimu, ne mažiau svarbu ir tai, kad M. P. alkotesteriu nustatytas neblaivumas remiantis mažiausiais rodmenimis yra 0,48 promilės, t. y. viršyta vos 0,08 leistina vairuoti riba. Patikrinus kraujo duomenis ši riba jau nebeviršyta. M. P. patvirtino, kad neblaivus nesijautė. Tai matyti ir iš byloje esančių vaizdo įrašų, su pareigūnais bendradarbiavo, bendravo pagarbiai, nekėlė pavojaus nei sau, nei aplink esantiems. Vadinasi, individualizuojant M. P. nusižengimą jis tikrai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio visuomenei būtų kilusi reali grėsmė. Taigi, jei teismas vertintų, kad visgi M. P. atveju privaloma remtis pirminiais alkotesterio parodymais, tokiu atveju administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo prašo peržiūrėti paskirtą nuobaudą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei neskirti administracinio poveikio priemonės.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atstovės skundą ir prašo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, jog nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, baudos sumokėtos, tačiau nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių ir kitų įstatymų reikalavimų. 2021 m. kovo 11 d. buvo baustas už ANK 422 straipsnio 2 dalį, kas parodo, jog vairavimas esant neblaiviam, šiuo atveju nebuvo atsitiktinis ir pirmas kartas. 2021 m. vasario 19 d. buvo baustas už ANK 415 straipsnio 3 dalį, kai pasibaigę laikinųjų valstybinių numerių galiojimo laikas, 2021 m. birželio 15 d. ir 2021 m. lapkričio 23 d. buvo baustas už ANK 417 straipsnio 3 dalį, kai naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, taip pat 2022 m. spalio 5 d. buvo baustas už ANK 417 straipsnio 4 dalį, draudžiamo šviesoforo signalo reikalavimo nevykdymas.

Institucijos atstovės teigimu, tai, jog pažeidimo padarymo metu nenukentėjo kiti asmenys ar jų turtas, nebuvo padaryti kiti pažeidimai, nešalina pareiškėjo atsakomybės ir nedaro nusižengimo mažiau pavojingu. Skundo argumentų kontekste svarbu pažymėti, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 27 straipsnis). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Netenkinant skundo taip pat pažymėtina, kad asmeniniai ar jo šeimos narių, darbo funkcijos negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Skunde nurodomos aplinkybės apie specialiosios teisės poreikį ūkio darbams, jokiu būdu nešvelnina pareiškėjo atsakomybės ir nesudaro pagrindo spręsti dėl administracinio poveikio priemonių termino trumpinimo.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė atsiliepime pažymi, kad formuojama teismų praktika yra kintantis procesas, itin priklausoma nuo administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių teisės aktų, todėl mano, kad šiuo konkrečiu atveju nesant policijos pareigūnų veiksmuose alkotesterio gamintojo instrukcijoje nurodytų naudojimo taisyklių pažeidimų, būtina vertinti alkoholio kiekį iškvėptame ore, koks jis buvo vairavimo metu ir nustatytas netrukus po sustabdymo momento, o pareiškėjo nurodomoje Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje, situacija gali neatspindėti buvusios padėties (vairavimo metu). Neabejotina, kad policijos pareigūnams sustabdžius asmenį ir alkotesteriu nustačius jo neblaivumą, šis patyrė stresą, dėl ko paprastai kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl ir asmuo blaivėja greičiau (Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 17d. nutarimas byloje NA2-313-926/2020). Vertinant įrodymus, nagrinėjamu atveju turi būti remiamasi techninėmis priemonėmis nustatytu alkoholio kiekiu iškvėptame ore, kadangi apie tokį alkoholio kiekio organizme nustatymo būdą kalbama ir administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusioje neblaivumo patikrinimo sąvokoje. Institucijos atstovė atkreipia dėmesį, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas — policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matavimus, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini šiame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vieni prieš kitus ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-489/2024).

Atsiliepime teigiama, kad nei bylos ne teismo tvarka nagrinėjimo metu, nei prie pateikto skundo dėl priimto nutarimo, pareiškėjas nepateikė institucijai „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, o pateikė tik „Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada“, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktos išvados patikimumo, ar nebuvo pažeistos procedūros. Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, <...>, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Išskiriama, kad medicininę apžiūrą sudaro (2 punktas): asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; bei išvados formulavimas. Nustatyta, kad medicininę apžiūrą atlieka: asmens būklės vertinimą - gydytojai (4.1.), o tiriamųjų medžiagų paėmimą - slaugytojai arba klinikos laborantai, dalyvaujant nesuinteresuotam kviestiniam asmeniui, jeigu tiriamasis asmuo atvyko pats (4.2.). Metodikos 8.1. punkte nustatyta, kad alkoholio kiekiui nustatyti imama tiriamojo asmens kraujo, t. y. atsakingas slaugytojas arba klinikos laborantas, kai tiriamasis asmuo atvyko pats - dalyvaujant kviestiniam asmeniui, paima kraujo (8.1.1). Pažymėtina, kad jei atliekamas asmens būklės vertinimas, gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“. Pažymėtina, kad pildant paminėtą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“, privalu nurodyti ir duomenis apie alkoholio nustatymą iškvėptame ore: iš uoslės, bei aparatu, su metrologine patikra ir atlikto pirminio, bei kartotinio tyrimų laikus ir rezultatus.

Institucijos atstovė nurodo, kad skunde vienas iš argumentų dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo nurodomas nustatytas neblaivumo laipsnis. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis teismas administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-22-648/2024, yra pasisakęs, jog dėl nustatyto neblaivumo nežymiai nutolusio nuo leistinos normos ribos, gali būti atsižvelgiama, individualizuojant nuobaudą pagal sankcijos ribas, tačiau neblaivumas savaime nelaikytinas ypatingomis aplinkybėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijoje, priimant skundžiamą nutarimą, į tai buvo atsižvelgta, skiriant nuobaudą artimą minimumui ir administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 13 mėn. laikotarpiui, kai sankcijoje numatyta nuo 12 mėn. iki 18 mėn. Nurodytų terminų nustatymas, įvertinus atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atitinka administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu :

administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. P. skundą palaikė. Nurodė, jog gegužės 31 d. ryte apie 9 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų Kazlų r. sav. Gyviškių k. Patikrino blaivumą ir nustatė, kad galimai jis neblaivus. Pirmo patikrinimo metu prietaisas rodė 0,48 prom., antro - 0,52 prom. Kategoriškai nesutiko su parodymais. Pareiškė, kad kreipsis į gydymo įstaigą ir priduos kraują, kad tikrai tiek negali būti. Kreipėsi į gydymo įstaigą, labai ilgai užtruko protokolo surašymas ir atvykti į ligoninę pavyko tik 10.36 val. Vyko į Marijampolės ligoninę. Laukė eilėje priduoti kraują. Ligoninėje laukė apie 20 min., paėmė kraują, tikrino alkotesteriu, nustatė 0,24 prom. Alkoholį vartojo iš vakaro- gegužės 30 d., apie 22 val. baigė vartoti alkoholį. Gėrė 2 litrus alaus su draugu dviese, nestipraus 5,2 proc. Ryte alkoholio nevartojo. Nustatyto alkoholio kiekis kilo dėl prietaiso netikslumo. Į ligoninę vežė kolega, kurio nei pareigūnams, nei jam nereikėjo laukti. Nustačius neblaivumą, išsikvietė kolegą, jis atvyko per 10 min. Į ligoninę nuvažiavo per 25 minutes. Prašo nutraukti teiseną, nes įrodė, kad nebuvo ant tiek neblaivus, kad negalėjo vairuoti, t. y. viršino 0,4 prom. Nepripažįsta padaręs administracinį nusižengimą. Ligoninėje buvo rašomi kiti dokumentai, ligoninės darbuotojas pildė čekutį, viską užklijavo. Anksčiau yra baustas administracine tvarka, dažniausiai už kalbėjimą telefonu. Iš namų išvažiavo apie pusę 9 val. Važiavo purkšti laukų, į darbą. Savijauta ryte buvo normali, gera, nesijautė, kad vartojęs alkoholio. Teisė vairuoti reikalinga traktoriam, kombainui, sunkvežimiui, lengvajam automobiliu. Turi augalininkystės ūkį. Turi darbuotoją, bet dažniausiai vieno asmens neužtenka. Deklaruojamas žemės ūkio plotas 270 ha. Anksčiau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, jam buvo paskirta bauda. Kol vyko į ligoninę, nieko nevartojo, nevalgė. Registratūroje supildžius dokumentus, buvo nukreiptas į procedūrinį. Pažiūrėjo, kaip elgėsi (atrodo), davė pūsti į alkotesterį ir paėmė kraują. Ligoninėje visą laiką pildė dokumentus. Atsakinėjo ligoninėje į klausimus, ar šiandien vartojęs alkoholio ir pan. Davė pasirašyti greičiausiai ant alkotesterio kvituko ir ant kraujo mėginio lydraščio. Nuo neblaivumo nustatymo iki neblaivumo patikrinimo ligoninėje praėjo iki valandos laiko. Ligoninėje prašė paeiti tiesia linija, o daugiau nežino. Jis suprato, kad ligoninėje žiūrėjo, kaip jis eina, daugiau nieko nereikėjo daryti.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžiu metu palaikė skundą iš esmės skunde nurodytais motyvais. Prašo teismo nutraukti pareiškėjo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, netenkinus šios prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti pareiškėjui taikomą administracinio poveikio priemonę, taip pat priteisti 2044,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Paaiškino, kad pareiškėjas nesijautė apsvaigęs vairuodamas transporto priemonę, o remiantis Specialisto išvada, kurioje alkoholio kiekis buvo nustatinėjamas laboratorijoje ištyrus kraują ir dėl to yra tikslesnis, patvirtina, kad M. P. alkoholio kiekis kraujyje negalėjo viršyti leistinos 0,4 promilės normos. Protokolas surašytas 10:00 val. ir įteiktas M. P. ne anksčiau kaip 10:00 val. Vadinasi, M. P., pateikdamas kraujo mėginį 10:55 val. nepraleido Vyriausybės nutarimo 29 punkte numatyto termino kreiptis į medicinos gydymo įstaigą dėl medicinos apžiūros (kraujo tyrimo paėmimo) savo iniciatyva ir lėšomis. Visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nutarime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2013. Visgi, Nutarime sąmoningai ar ne, pasirinkta tik dalis kasacinio teismo išaiškino, kai galutinė teisėjų kolegijos išvada visiškai kitokia. Toliau toje pačioje pastraipoje kasacinis teismas nurodo, kad: „Kita vertus, dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių.“ Būtent šioje kasacinėje byloje Nr. 2AT-12- 2013 administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo medicinos įstaigoje pasitikrinimo blaivumą praėjus 1 val. 15 minučių (M. P. 1 val. 13 minučių) ir tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek kasacinis teismas patvirtino, kad toks laiko tarpas nėra esminis, dėl kurio būtų galima nesivadovauti medicinos išrašo duomenimis. Be to, teismas papildomai atkreipė dėmesį, kad asmuo neturėjo galimybės į gydymo įstaigą nuvykti greičiau, nei per 1 val. ir 15 minučių. Analogiškai ir M. P. objektyviai negalėjo nuvykti į gydymo įstaigą greičiau, t. y. M. P. sustabdytas adresu Kazlų Rūdos sav., Gyviškių k. 3. Artimiausias priėmimo skyrius, į kurį vyko - Marijampolės ligoninė. Būtent šioje byloje teismas vadovavosi ne alkotesterio duomenimis, o medicinos išrašu, gautu po 1 vai. ir 15 minučių nuo tikrinimo alkotesteriu. Praktikoje objektyviai neįmanoma nustatyti tikslaus alkoholio kiekio kraujyje/iškvėptame ore būtent vairavimo momento. Net ir tikrinant alkotesteriu yra taikoma paklaida. Tačiau administracinių nusižengimų ir baudžiamųjų bylų specifika ta, kad kiekvienas fiksuotas rezultatas yra įrodymas byloje, kuris vertinamas visumoje su kitais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į visumą aplinkybių galima daryti šias pagrįstas išvadas: pirma, M. P. nevartojo alkoholio prieš pat vairuojant transporto priemonę, kitaip Specialisto išvadoje būtų nustatytas didesnis kiekis alkoholio nei alkotesteriu; antra, M. P. kreipėsi į medicinos įstaigą mažiau nei per 1 valandą nuo protokolo surašymo, vadinasi, per tokį laiko tarpą ženkliai alkoholio kiekis kraujyje pakisti negalėjo; trečia, ištyrus kraują ir nustačius, kad jame buvo leistina 0,26 proc. alkoholio koncentracija kraujyje, neabejotina, kad ir patikrinimo metu realiai alkoholio kiekis kraujyje negalėjo viršyti 0,40, tačiau alkotesterio duomenys nėra tokie tikslūs, kaip kraujo tyrimo duomenys. Galiausiai alkotesteris parodė, kad M. P. neblaivumas neva didėja, t. y. nuo 0,5 promilės po 15 minučių rodė 0,52 promilės, tačiau atlikus kraujo tyrimą neblaivumas jau buvo tik 0,26 promilės. Tuo atveju, jei būtų buvęs natūralus prablaivėjimas, jis būtų pasimatęs ir antrą kartą tikrinant alkotesteriu. Pažymėtina, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su Nutarimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis, tačiau taip pat šiame skunde pasisakytina ir dėl paskirtos nuobaudos griežtumo. Nutarimu M. P. paskirta 850 Eur bauda bei draudimas vairuoti transporto priemonę 13 mėnesių. Net jei teismas nuspręstų vadovauti alkotesterio rodmenimis, o ne Specialisto išvada, tai nereiškia, kad M. P. negali būti paskirta švelnesnė nei įstatymas numato nuobauda neskiriant draudimo vairuoti transporto priemonę arba bent jau draudimo terminą sutrumpinant daugiau nei numato įstatymas ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. M. P. yra ūkininkas. Galimybė vairuoti transporto priemonę jam yra būtina, kadangi jis pats asmeniškai vairuoja ir dirba su ūkio technika. Ne mažiau svarbu ir tai, kad M. P. alkotesteriu nustatytas neblaivumas remiantis mažiausiais rodmenimis yra 0,48 promilės, t. y. viršyta vos 0,08 leistina vairuoti riba. Patikrinus kraujo duomenis ši riba jau nebeviršyta. M. P. patvirtino, kad neblaivus nesijautė. Tai matyti ir iš byloje esančių vaizdo įrašų, su pareigūnais bendradarbiavo, bendravo pagarbiai, nekėlė pavojaus nei sau, nei aplink esantiems. Vadinasi, individualizuojant M. P. nusižengimą jis tikrai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio visuomenei būtų kilusi reali grėsmė.

Institucijos atstovas prašė skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą. Atstovo teigimu, pareiškėjo savo valia atliktas tyrimas nepaneigia byloje esančių duomenų apie asmens neblaivumą. Asmeniui buvo nustatytas neblaivumas alkotesteriu, kuris turėjo galiojantį patikros sertifikatą. Tokio pobūdžio bylose privaloma tikrinti asmens neblaivumą. Asmeniui nuvykus savo iniciatyva atlikti patikrą sveikatos priežiūros įstaigoje yra privalomas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, kurio byloje nėra pateikta. Todėl kyla abejonės apie galimą procedūrinį patikros atliktos sveikatos priežiūros įstaigoje pažeidimą. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad vartojo iš vakaro alkoholį. Aplinkybė, jog pareiškėjas yra ūkininkas, nešalina jo atsakomybės, ši aplinkybė egzistavo ir nusižengimo padarymo metu. Pareiškėjas jau tris mėnesius neturi teisės vairuoti transporto priemones ir su ūkio darbais susitvarko, artėja žiema, todėl ūkio darbų tokiu metu nėra. Asmuo pats kaltas dėl savo netinkamo elgesio. Kadangi buvo pažeista medicininių tyrimų dėl neblaivumo patikrinimo ministro įsakymu nustatyta tvarka, byloje pateikta išvada vadovautis negalima. Įsakymas numato, jog turi būti surašomas neblaivumo patikrinimo aktas. Teismų praktikoje pasisakyta, jog natūraliai alkoholis skaidomas 0,10–0,25 promilės etilo alkoholio per valandą, kas parodo, jog ligoninėje atlikto tyrimo rezultatas parodo natūralų asmens alkoholio kiekio sumažėjimą. Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, skunde nėra nurodoma jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti taikoma ši įstatymo norma.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalis numato pareigą už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės 2024 m. birželio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3384-2024 M. P. nenustačius atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, paskirta didesnė nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda - 850 eurų ir administracinio poveikio priemonė - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, didesniam nei minimalus terminas - 13 mėnesių.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauko asmens atstovė iš esmės ginčija nustatytą administracinį nusižengimą. Atstovės teigimu, institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nepagrįstai nesivadovavo byloje pateikta Specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog pareiškėjui 10.55 val. paimtame kraujo mėginyje yra 0,26 prom. etilo alkoholio. Atstovės teigimu, vadovaujantis Specialisto išvados rezultatais, pareiškėjas transporto priemonę vairavo, neviršydamas 0,4 promilių leistinos normos, nes pats pareiškėjas iš karto nesutiko su rezultatais, jis neblaivus nesijautė, atstovės teigimu, per 13 minučių dvigubai sumažėti neblaivumas negalėjo. Antruoju pūtimu M. P. įpūtė daugiau nei pirmuoju, kas atstovės manymu patvirtina, kad natūraliai neturėjo prablaivėti, o tiesiog nebuvo nustatytas tikrasis neblaivumas. Skundu pareiškėjo atstovė prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir pareiškėjo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, taip pat skundo dėstomojoje dalyje nurodoma, jog prašoma, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų vadovautis alkotesterio duomenimis, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti pareiškėjui administracinio poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, jog nusižengimas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio visuomenei būtų kilusi grėsmė. Pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones būtina dėl jo atliekamo darbo ūkyje. Praradus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas negautų pajamų daugiau nei vienerius metus, negalėtų ūkininkauti. Taip pat teismui pateikti prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš viso prašoma priteisti 2044,90 Eur.

Aukščiau nurodytas aplinkybes nurodė ir pareiškėjo atstovas, dalyvavęs 2024 m. spalio 9 d. teismo posėdyje.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, kuris įrodytas, teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nes neabejotinai nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 31 d. 9.24 val. Kazlų Rūdos sav., Gyviškių k.3, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,50 prom. girtumo laipsnis. Asmens naudai pritaikius prietaiso paklaidą 0,017 prom., galutinis rezultatas 0,48 prom.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui alkotesteriu neblaivumo patikrinimas pirmą kartą buvo atliktas 9.26 val., nustatytas 0,50 prom. neblaivumas. Antrojo tikrinimo metu, kuris atliktas 9.42 val., nustatytas 0,52 prom. neblaivumas. Pareiškėjas, nesutikdamas su alkotesterio rezultatais, nuvyko į gydymo įstaigą nusistatyti neblaivumą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2754/2024(01) fiksuota, jog kraujas pareiškėjui paimtas 2024 m. gegužės 31 d. 10.55 val., išvada : M. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,26 prom. etilo alkoholio. Iš byloje pateikto Marijampolės ligoninės alkotesteris.lt kvito matyti, jog pareiškėjui alkotesterio pagalba gydymo įstaigoje 10.57 val. buvo nustatytas 0,24 prom. neblaivumas.

Iš nurodytų duomenų, nustatyta, jog pareiškėjo kraujo mėginys buvo paimtas, praėjus 1 val. 13 min. nuo pakartotinio (antrojo) neblaivumo alkotesteriu nustatymo.

Skunde pareiškėjo atstovė teigia, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių nuvyko į gydymo įstaigai, praėjus daugiau nei 1 valandai laiko, kadangi pareigūnai surašė protokolą, pareiškėjui leido vykti į sveikatos priežiūros įstaigą ne anksčiau kaip 10 valandą.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020, 2AT-35-648/2021 ir kt.).

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Savo ruožtu nei minimos taisyklės, nei ANK 422 straipsnio nuostatos neįtvirtina imperatyvo įrodinėti asmens neblaivumą išimtinai laboratoriniu tyrimu. Tai įtvirtinta ir teismų praktikoje. Administracinių nusižengimų ir baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, susiformavusi nuosekli teismų praktika, kurioje patvirtinti įvairūs įrodinėjimo būdai, nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, 2K-342-689/2018, 2K-60-495/2021, 2K-181-594/2023).

Pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktą, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Toks griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo šiose taisyklėse nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir būdami tikslesni mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės, todėl sprendžiamas tik klausimas, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018).

Taigi, duomenys gauti alkotesteriu, atlikus alkoholio koncentracijos pareiškėjo iškvėptame ore matavimus, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini šiame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vieni prieš kitus ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles. Teismo posėdžio metu ir skunde pareiškėjo atstovai akcentavo nuvykimo į sveikatos priežiūros įstaigą laiką, tačiau teismas šios aplinkybės, jog pareiškėjas nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, praėjus šiek tiek daugiau nei valandai, nelaiko esminiu pažeidimu, dėl kurio negalėtų būti vertinama pateikta specialisto išvada, kaip byloje esantis įrodymas.

Byloje esantis patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris Alcotest 7510 (0...5 ‰) Nr. AFFR-0041, kuriuo buvo tikrintas pareiškėjo neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2024 m. spalio 10 d. Taigi, inkriminuojamo nusižengimo dieną, t. y. 2024 m. gegužės 31 d., neblaivumas pareiškėjui buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas pareiškėjo neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, byloje nėra. Todėl abejoti alkotesteriu nustatytų duomenų patikimumu nėra pagrindo. Skundas taip pat nėra paduotas tuo pagrindu, jog buvo pažeistos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės.

Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, jog pareigūnai jautė sklindantį kvapą nuo pareiškėjo. Vaizdo įraše (export-r9spi (1)) fiksuojama, kaip pareigūnas M. K. teigia, jog nuo pareiškėjo „smirda kaip nuo bravoro“ (00:37:00 s.). Taip pat vaizdo įraše (export-45v8j (3)) fiksuota, kaip pareigūnas A. B. sako, jog „kvapas tai iš burnos eina pas tave gerbiamasis“ (00:19:00 s). Vaizdo įraše (export-45v8j (3)) fiksuota (00:23:00 s), kaip pareiškėjo pareikalaujama eiti tiesia linija, tačiau nors vaizdo įraše kojų padėtis nėra nufilmuota, pareigūnas pasako, kad „tiesiai kojos neišeina“, dėl ko teismas sprendžia, jog pareiškėjas negalėjo tinkamai atlikti šio patikrinimo. Taip pat nustatyta, jog sustabdžius pareiškėją pirmiausiai jo blaivumas buvo tikrinamas bekontakčiu prietaisu, kuriam parodžius X, pareiškėjo buvo pareikalauta išlipti iš automobilio ir pasitikrinti alkotesteriu kontaktiniu būdu. Vaizdo įrašuose matyti, jog su alkotesterio parodymais pareiškėjas iš karto nesutinka, teigia, jog alkoholį vartojo tik iš vakaro. Teismo vertinimu, pareiškėjo išsakytas argumentas, jog nusižengimo padarymo metu jis nesijautė neblaivus yra tik jo subjektyvi nuomonė, kadangi iš aukščiau paminėto matoma, jog jis jaustis blaivus negalėjo, kadangi nuo jo sklido galimai alkoholio kvapas, jis negalėjo eiti tiesia linija.

Teismų praktikoje laikoma, kad didėjanti alkoholio koncentracija (promilių skaičius) rodo, jog tikrinamo asmens organizmas dar nebuvo įsisavinęs alkoholio, todėl alkoholis galimai buvo vartotas neilgai trukus iki tikrinimo (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-154-988/2023, nutarties 11 punktas). Šios aplinkybės rodo, jog pareiškėjas, duodamas paaiškinimus dėl alkoholio vartojimo ir savo sveikatos būklės (neblaivumo) ryte, nėra nuoširdus, linkęs nutylėti tam tikras aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas neginčija fakto, jog jis buvo iš vakaro vartojęs alkoholio, tačiau ginčija faktą, jog nusižengimo padarymo metu jis buvo neblaivus, nes, neva, nesijautė neblaivus. Teismas nurodytą aplinkybę vertina kritiškai, kadangi net ir nuvykus į gydymo įstaigą, pareiškėjui buvo nustatyta 0,26 prom. neblaivumas atlikus kraujo tyrimą ir 0,24 prom. neblaivumas sveikatos priežiūros įstaigoje nustatytas alkotesterio pagalba. Minimalus ir maksimalus alkoholio šalinimo greitis 0,10–0,25 promilės etilo alkoholio per valandą. Nors teisės normomis patvirtintos metodologijos, kurioje būtų teisiškai apibrėžti galimi alkoholio pašalinimo greičiai, Lietuvoje nėra, tačiau nurodytais rodikliais teismų praktikoje yra remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-68-648/2017, 2AT-9-976/2020, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-594/2023). Atsižvelgus į nurodytą minimalų ir maksimalų alkoholio šalinimo greitį iš žmogaus organizmo, nagrinėjamu atveju, nuo atliktų patikrinimų iki kraujo mėginio paėmimo iš pareiškėjo organizmo, alkoholio koncentracija pareiškėjo organizme galėjo sumažėti iki 0,38-0,23. Todėl priešingai nei teigia pareiškėjo atstovai, pagal visus byloje esančius reikšmingus įrodymus, yra galimybė, jog pareiškėjo neblaivumas nuo pareigūnų tikrinto neblaivumo alkotesteriu iki kraujo mėginio paėmimo galėjo sumažėti beveik dvigubai. Ir šis sumažėjimas nėra vertintinas tik 13 minučių, kuriomis viršinta taisyklėse nustatyta 1 valanda laiko, kontekste, jis yra vertinamas viso praėjusio laiko nuo atlikto antrojo tikrinimo alkotesteriu (t. y. 9.42 val.) kontekste.

Be to, abejonių kyla, ar pateikta Specialisto išvada buvo atlikta laikantis visų teisės aktuose nustatytų taisyklių, kadangi nei institucijai nagrinėjusiai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nei teismui nagrinėjant skundą, nėra pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 Dėl medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo (toliau - Įsakymas) 2 punktu medicininę apžiūrą sudaro: 2.1. asmens būklės vertinimas (išskyrus šios metodikos 15 punkte numatytus atvejus); 2.2. tiriamųjų medžiagų paėmimas (išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį); 2.3. tiriamųjų medžiagų ištyrimas (išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį); 2.4. išvados formulavimas (išskyrus šios metodikos 15 punkte numatytus atvejus).

Įsakymo 4 punkte numatyta, kad medicininę apžiūrą atlieka: 4.1. asmens būklės vertinimą – gydytojai; 4.2. tiriamųjų medžiagų paėmimą – slaugytojai arba klinikos laborantai ASPĮ vadovo nustatyta tvarka dalyvaujant tiriamąjį asmenį pristačiusiam šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų įgaliotam asmeniui (toliau – pristatęs asmuo), arba, jeigu tiriamasis asmuo atvyko pats, dalyvaujant nesuinteresuotam kviestiniam asmeniui, kuriuo gali būti ir ASPĮ darbuotojas (toliau – kviestinis asmuo).

Įsakymo 7 punkte numatyta, kad jei atliekamas asmens būklės vertinimas, gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Skiltis „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“ užpildoma įstaigoje, kurioje asmuo susipažįsta su išvada.

Įsakymo 15 punkte numatyta, kad kai tiriamojo sveikatos būklė yra sunki dėl patirtų sužalojimų ar kitų priežasčių, taip pat kai šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų siuntime nurodoma tik paimti tiriamąsias medžiagas ir jas ištirti, asmens būklės vertinimas neatliekamas, paimamas ir ištiriamas tiriamojo kraujas ir (ar) šlapimas, o toksikologijos laboratorijos specialisto išvada pateikiama: <...>.

Analizuojant minėto Įsakymo turinį, matyti, jog kai asmuo pats atvyksta į sveikatos priežiūros įstaigą nusistatyti neblaivumą, jeigu nėra nustatytos minėtos 15 punkte nurodytos priežastys, Medicininės apžiūros aktas privalo būti pildomas. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, pateikta yra tik Specialisto išvada, dėl kokių priežasčių nebuvo pateiktas Medicininės apžiūros aktas, teismui nežinoma. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog sveikatos priežiūros įstaigoje buvo atliekami tam tikri neblaivumo patikrinimo veiksmai, liepė eiti tiesia linija, tačiau pareiškėjo teigimu, jam daugiau nieko kito daryti nereikėjo. Atsižvelgiant į pareiškėjo teismo posėdžio metu duotą paaiškinimą, teismas sprendžia, jog asmens būklės vertinimas sveikatos priežiūros įstaigoje galėjo būti atliekamas, tačiau kaip jau minėta, teismui nežinoma, dėl kokių priežasčių šis Medicininės apžiūros aktas teismui nėra pateiktas. Teismo nei pareiškėjas, nei jo atstovai neprašė išreikalauti papildomus įrodymus. Teismui šioje byloje priimti sprendimą įrodymų pakanka, todėl papildomi įrodymai teismo iniciatyva nebuvo reikalaujami.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjo atstovė teismo prašo, tuo atveju, jeigu teismas nuspręstu vadovautis alkotesterio duomenimis, peržiūrėti paskirtą nuobaudą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį bei neskirti administracinio poveikio priemonės. Kaip jau minėta, šis prašymas grindžiamas tuo, jog nusižengimas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio visuomenei būtų kilusi grėsmė, praradus teisę vairuoti transporto priemones, pareiškėjas negautų pajamų daugiau nei vienerius metus, negalėtų ūkininkauti.

Skundo argumentų kontekste svarbu pažymėti, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus (ANK 27 straipsnis). Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Netenkinant skundo taip pat pažymėtina, kad asmeniniai ar jo šeimos narių poreikiai, darbo funkcijos negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Skunde nurodomos aplinkybės apie specialiosios teisės poreikį darbui, jokiu būdu nešvelnina pareiškėjo atsakomybės ir teismui nesudaro pagrindo spręsti dėl administracinio poveikio priemonių termino trumpinimo ar administracinio poveikio priemonės netaikymo. Svarbu tai, kad pareiškėjas dar iki aptariamo nusižengimo padarymo neabejotinai žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau neįsitikinęs, kad gali vairuoti be rizikos tokią teisę prarasti, turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Taigi, pareiškėjas vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu parodydamas atsainų požiūrį į Kelių eismo taisykles, savo įsipareigojimus, taip pat savo pačio bei aplinkinių žmonių saugumą.

Teisės vairuoti transporto priemones būtinumas dėl asmeninių poreikių, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu pareiškėjas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra ar bus svarbi, šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai.

Teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, pažeidėjas patiria ir dar patirs nepatogumų dėl to, kad pareiškėjas asmeniškai neturės galimybės tinkamai atlikti savo darbo funkcijų ūkyje. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo atstovės argumentą, jog nusižengimas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio visuomenei būtų kilusi grėsmė, kadangi tik atsitiktinumo dėka nebuvo sukeltos negrįžtamos pasekmės visuomenei ar kitų asmenų turtui. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas sankcijoje už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, nustatydamas ne tik baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas nepripažįsta padaręs nusižengimą, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Nustatyta, jog pareiškėjas nors nusižengimo padarymo metu ir neturėjo galiojančių nuobaudų, anksčiau skirtos baudos sumokėtos, tačiau jis 2021 m. kovo 11 d. buvo baustas už ANK 422 straipsnio 2 dalį, t. y. vairavo transporto priemonę, kurios didžioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 tonos, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,28 prom. neblaivumas. Teismas, vertindamas nurodytus duomenis, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu švelninti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės ar iš viso jos neskirti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir motyvus, skundas netenkinamas, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės 2024 m. birželio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3384-2024 paliekamas nepakeistas.

Kadangi skundas netenkinamas, priteisti patirtas 2044,90 Eur bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo M. P. atstovės advokato padėjėjos A. B. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus viršininkės Vilijos Danilevičės 2024 m. birželio 26 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-3384-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Nutarties nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, pareiškėjo atstovui.

Teisėja [pasirašytas elektroniniu parašu] Aksinija Žemantauskienė