Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui I. D. (I. D.), jo atstovui advokatui Vygaudui Moliui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pigu“ atstovui R. B. (R. B.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pigu“ dėl nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas pateiktuose teismui procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-02-08 ieškovas nusipirko iš atsakovės vandens maišytuvą „HP 2027A 8448076“ sukomplektuotą su prijungimo prie vandentiekio žarnelėmis. 2017-07-14 ieškovui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), išsiliejo vanduo. Apžiūrėjus įsigytą vandens maišytuvą buvo pastebėta, jog žarnelė su tamsiomis dėmėmis, o tarpinė neatlieka savo funkcijos. Vandens maišytuvo žarnelės sandarinimo vieta išlieta nekokybiškai, dėl to buvo leidžiamas vanduo. Mechaninių žarnelės pažeidimų nebuvo. Dėl įvykusio vandens išsiliejimo ieškovo turtui padaryta 2654,99 Eur žala, kuri susidarė dėl parketlenčių, grindjuosčių, kaitlentės bei virtuvės baldų sugadinimo. Iš karto po įvykio visos žalos nebuvo įmanoma nustatyti, o tik visiškai išdžiūvus vandeniui buvo pastebėta, kad iškeltos plytelės išklotos ant OSB plokštės. Dėl plytelių demontavimo ir sudėjimo iš naujo, šildomų grindų remonto, ieškovas patirtus nuostolius preliminariai vertina 1000 Eur suma. Ieškovas nustatęs vandens išsiliejimo priežastį apie taip pranešė prekės pardavėjai – atsakovei ir pasiūlė atvykti jos atstovui apžiūrėti įsigyto vandens maišytuvo žarneles bei įvertinti avarijos vietoje atsiradusius padarinius, tačiau atsakovė ignoravo šį siūlymą, nesiekė tinkamai vykdyti šalių bendradarbiavimo pareigos. Atsakovės parduota prekė yra netinkamos kokybės, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp netinkamos kokybės prekės įsigijimo ir padarytos žalos. Prie ieškovo įsigytos prekės nebuvo pridėtas nurodymas, jog vandens maišytuvą sumontuoti turi kvalifikuotas specialistas. Ieškovo nuomone, vandens maišytuvo žarnelės pajungimui nereikia turėti specialių techninių žinių ir šį darbą gali atlikti vidutiniškai protingas žmogus. Vandens maišytuvo pirkimo metu atsakovė nepridėjo garantijos, kuria pateikė teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį. Ieškovo manymu, atsakovė pripažino vandens maišytuvo žarnelės trūkumus, nes sutiko kompensuoti naujos žarnelės įsigijimo išlaidas (el. b. t. 1, 1–5, 83–87).

Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Paaiškino, kad vandens maišytuvą montavo ieškovas, jis pagal specialybę tokius darbus gali atlikti. Nesutiko su ekspertizės išvadomis, nes nebuvo atsakyta į esminius klausimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos dalis nutrauktina, kiti ieškinio reikalavimai atmestini.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017-02-08 ieškovas už 9,25 Eur kainą įsigijo iš atsakovės vandens maišytuvą „HP 2027A 8448076“ (el. b. l. 55–58). Patalpose, (duomenys neskelbtini), įvyko vandens išsiliejimas (el. b. l. 8–13, 20–21). Ieškovui pareiškus pretenziją atsakovei dėl įsigyto nekokybiško vandens maišytuvo ir padarytos žalos, atsakovė 2017-07-28 raštu atsisakė ją tenkinti (el. b. t. 1, l. 23). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017-12-27 patikrinimo aktu Nr. 1RV-196 nustatyta, kad vandens maišytuvo žarnelės neįmanoma identifikuoti (el. b. l. 25–27, 68–70). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-02-28 nutarimu Nr. 10-290 vartotojo I. D. reikalavimas dėl 2654,99 Eur nuostolių atlyginimo už galimai netinkamos kokybės prekę, pripažintas nepagrįstu (el. b. t. 1, l. 31–35, 71–75). Lietuvos teismo ekspertizės centras 2018-12-19 ekspertizės aktas Nr. 11-2599 (18), 11-2651 (18) su priedais (el. b. l. 161–166). S. B. sudarytoje preliminarioje vonios grindų sąmatoje nurodytos reikalingos remontui medžiagos ir atliktini darbai įvertinti 1000 Eur suma (el. b. t. 1, l. 6). Ieškovas 2017-07-19 sumokėjo S. B. 1200 Eur už gipso plokščių demontavimą ir montavimą, glaistymo ir dažymo darbus bei 2017-09-06 sumokėjo S. B. 900 Eur už parketo, grindjuosčių demontavimą ir montavimą, virtuvės baldų išmontavimą (el. b. t. 1, l. 14, 19). Pagal 2017-09-14 PVM sąskaitą – faktūrą Serija RDS Nr. 013423 ieškovas už 350 Eur iš UAB „RDTS“ pirko 2 pastatomas spinteles, staljuostes su sujungimo detalėmis, durelių ir stalčių uždarymo sistemas, stalviršį, apsauginę juostą (el. b. l. 16). Pagal 2017-09-14 PVM sąskaitą faktūrą, serija RDS, Nr. 013424 ieškovas už 60 Eur iš UAB „RDTS“ pirko pastatomą kampinę spintelę su Doule sistema (el. b. t. 1, l. 18).

Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo.

Ieškovas prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-02-28 nutarimą Nr. 10-290.

Teismas nurodo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės institucija, kurios paskirtis – įgyvendinti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinti vartotojų teisių apsaugą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba vartotojų teisių apsaugos srityje atlieka įvairias funkcijas; jų pobūdis lemia šiai institucijai suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos apimtį bei turinį. Viena iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos priskirtų funkcijų – ne teismo tvarka sprendžia vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vartotojų teisių gynimas ne teisme reglamentuojamas Vartotojų teisių apsaugos įstatymo šeštajame skirsnyje, kuriame nustatyti vartotojų teisių gynimo būdai, ginčus nagrinėjančios institucijos ir jų kompetencija, ginčų nagrinėjimo tvarka ir priimami sprendimai. Viena iš vartotojų ginčus nagrinėjančių institucijų, minėta, yra Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba veikė kaip vartotojo ir pardavėjo ginčą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, todėl teismas pasisako tik dėl šioje srityje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba priskirtos kompetencijos. Iš Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatų darytina išvada, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos paskirtis nagrinėjant vartotojų ginčus su pardavėjais ar paslaugų teikėjais – siekti išspręsti ginčą taikiai (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 4, 7 dalys, kt.). Ginčo nagrinėjimas vartotojų teisių apsaugos institucijoje reiškia galimybę šalims išspręsti kilusį ginčą nesikreipiant į teismą, t. y. operatyviai ir nepatiriant didesnių laiko bei finansinių sąnaudų, o vartotojų teisių apsaugos institucija šalių ginče veikia kaip tarpininkas, siekiantis taikaus ginčo sprendimo būdo. Tik tais atvejais, kai taikaus susitarimo pasiekti nepavyksta, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba, laikydamasi įstatyme nustatytos ginčų nagrinėjimo tvarkos, t. y. įvertinusi šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius dokumentus, esant reikalui, pareikalavusi atsakingos už su ginču susijusia vartojimo sritimi institucijos pateikti išvadą arba atlikti ekspertizę ar laboratorinį tyrimą, taip pat pritaikiusi kitas įstatyme nustatytas procesines priemones, priima motyvuotą ir ištirtais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

Vartotojų teisių apsaugos institucijos sprendimo teisinė galia atskleista Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 10 punkte, kuriame nurodyta, kad institucija priimtame sprendime nurodo, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl to paties ginčo dalyko. Darytina išvada, kad minėtame teisės akte nėra nuostatų dėl tokio sprendimo įpareigojamojo pobūdžio ir jo priverstinio vykdymo galimybės ar nevykdymo atveju taikytinų sankcijų, t. y. ginčo nagrinėjimas vartotojų teisių apsaugos institucijoje yra tik vienas iš vartotojo teisių gynimo būdų, nekonkuruojantis su teisminiu ginčo nagrinėjimu. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Taigi ginčo nagrinėjimas vartotojų teisių apsaugos institucijoje nėra privalomas; šalis turi teisę dėl ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą.

Šiuo atveju ieškovas pareikštu reikalavimu prašo panaikinti priimtą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimą ir reiškia reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje nurodyta, kad ginčo šalies kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Taigi vartotojų teisių apsaugos institucijos ir teismo nesieja instanciniai santykiai, tai yra dvi savarankiškos vartotojų ginčus nagrinėjančios institucijos, nepriklausomos viena nuo kitos ir įgyvendinančios kiekvienai iš jų priskirtą savarankišką kompetenciją šioje srityje. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, priimtas dėl individualaus vartotojo ir pardavėjo ar paslaugos teikėjo ginčo, yra tik rekomendacinio pobūdžio, juo šalims įvertinus ginčo aplinkybes pasiūlomas ginčo sprendimo variantas, tačiau nenustatoma privalomų įpareigojimų (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Tuo jis skiriasi nuo teismo sprendimo, turinčio privalomąją galią (CPK 18 straipsnis). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo neprivalomą rekomendacinį pobūdį patvirtina ir kitos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatos, pagal kurias tais atvejais, kai tų pačių šalių ginčą nagrinėja teismas ar jau yra priimtas ir įsigaliojęs teismo sprendimas dėl to paties ginčo, vartotojų teisių apsaugos institucija atsisako nagrinėti vartotojo prašymą, o pradėjusi ginčą nagrinėti – jo nagrinėjimą nutraukia (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokios įstatymo nuostatos paaiškinamos tuo, kad, vienai iš ginčo šalių kreipusis į teismą su ieškiniu, vartotojų teisių apsaugos institucijos (šiuo atveju – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos) nutarimas nebeatlieka savo paskirties – priimti šalims rekomenduojamą sprendimą dėl ginčo ne teismo tvarka ir taip išvengti teisminio bylinėjimosi, todėl ginčo nagrinėjimas turi būti nutraukiamas. Tai, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra tik rekomendacinio, bet ne privalomojo pobūdžio ir negali būti įgyvendinamas priverstine tvarka, reiškia, jog jis nepažeidžia ginčo šalių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2013).

Nustačius, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas, neskundžiamas bendrosios kompetencijos teismui, konstatuotina, kad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme, todėl bylos dalis dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo panaikinimo turi būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas reiškia reikalavimus dėl netinkamos/nekokybiško prekės patirtų nuostolių. Tokio pobūdžio reikalavimams taikytinos CK 6 knygos ketvirtojo skirsnio nuostatos, reglamentuojančios atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų.

Šiose nuostatose įstatymas nustato griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ieškovas turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų; priežastinis ryšys atsakomybės be kaltės atveju nustatomas tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Darytina išvada, kad asmuo turi įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. deliktinės atsakomybės be kaltės atveju žalą sukėlusio asmens kaltės nereikia nustatyti, tačiau teisinę reikšmę sprendžiant dėl atlygintinos žalos dydžio turi paties nukentėjusiojo kaltės forma, nes jo tyčia ir didelis neatsargumas yra pagrindas mažinti arba šalinti žalą padariusio asmens atsakomybę. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, ieškovas turi įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, kaltę (išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės).

Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybe, kad žala ieškovo turtui buvo padaryta prasiskverbus vandeniui per nekokybiškas žarneles, sukomplektuotas su vandens maišytuvu „HP 2027A 8448076“, įsigytu iš atsakovės. Taigi ieškovui, pirmiausia tenka pareiga įrodyti, neteisėtus atsakovės veiksmus, t. y., kad atsakovė pažeidė sutartį parduodama ieškovui vandens maišytuvą su netinkamos kokybės žarnelėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovas turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad buvo parduota nekokybiška prekė, dėl kurios atsirado žala. Šią aplinkybę ieškovas grindė savo paaiškinimais, taip pat jo prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Pastebėtina, kad ekspertizę, jos rūšį ir klausimus ekspertui siūlė šalys.

Lietuvos teismo ekspertizės centras 2018-12-19 ekspertizės akte Nr. 11-2599 (18), 11-2651 (18) su priedais nurodyta, kad tirti pateiktos vandens maišytuvo žarnelės vizualiai (išoriškai) yra tvarkingos, nepažeistos, vientisos, neturi lūžių, įtrūkimų ar kitokių vizualiai ar mikroskopu stebimų metalinių žarnelės dalių pažeidimų, neskaitant abiejuose galuose esančių tarpinių mechaninių pažeidimų (tarpinių deformacijų) ir įrankio ant abiejų žarnelių antgalių veržlių paviršių paliktų įbrėžimų, nugremžimų, kurie atsirado žarnelių montavimo metu. Ekspertams nėra galimybės sumodeliuoti vandens maišytuvo prijungimo tirti pateiktomis žarnele. Tirti pateiktų vandens maišytuvo žarnelių tarpinės mechaniškai pažeistos (deformuotos), o žarnelių antgaliai subraižyti žarnelių montavimo (žarnelių užsukimo, atsukimo) metu (el. b. l. 161–166). Šiame akte taip pat nurodyta kad ant tiriamųjų žarnelių prijungimo prie maišytuvo antgalių su išoriniu M10 sriegiu uždėta po dvi tarpines, kurių viena, esanti arčiau antgalio galo, žarnelės montavimo metu atidalinta į dvi dalis; tikėtina, kad žarnelę užsukant, tarpinei patekus tarp sriegių, tarpinė buvo išilgai perpjauta į dvi dalis, viena kurių, toliau užsukant žarnelę, buvo nustumta prie antrosios antgalio tarpinės į jai skirtą išėmimą; antra tarpinė tvarkinga nepažeista. Įvertinus pateiktą ekspertizės aktą, konstatuotina, kad nebuvo nustatyta, kad tyrimui pateiktas objektas – žarnelės, yra nekokybiškos.

Teismas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu tyrimui pateikti objektai nebuvo identifikuoti, t. y. neturėjo skiriamųjų, gamintojo ar pan. požymių. Ekspertizės akte nurodyta, kad lyginamieji pavyzdžiai skirtingi. Teismo vertinimu, kadangi ekspertizės metu nebuvo nustatyta ginčo objekto (žarnelės) nekokybiškumo, todėl neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, kad ieškovo pateiktos žarnelės neturi skiriamųjų, identifikuojančių gamintoją požymių.

Teismas nurodo, kad pagal CPK 218 straipsnio nuostatas, eksperto išvada teismui neprivaloma, tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuota. Šiuo atveju ieškovas nesutiko su eksperto išvada, savo paaiškinimais, papildomos ar pakartotinės ekspertizės neprašė (CPK 219 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas negali būti paremtas tik svarstymais, ar spėliojimais, kurie būtų grindžiami tik šalies subjektyvia nuomone. Šiuo atveju, sprendžiant dėl prekės (ne)kokybiškumo yra pateiktas tik ekspertizės aktas, jokių kitų objektyvaus pobūdžio duomenų nėra pateikta. Darytina išvada, kad pagal CPK 218 straipsnio nuostatas, teismas neturi teisinio pagrindo nesiremti paskirtos ekspertizės išvadomis.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad montavimo darbus atliko jisai pats. Pažymėjo, kad jo turimas išsimokslinimas suteikia teisę kokybiškai atlikti tokio pobūdžio montavimo darbus. Atsakovė teigė, kad montavimo darbai turi būti atliekami tik specialisto, ši informacija pateikiama prekės garantinėse sąlygose. Teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad žarnelių tarpinės mechaniškai pažeistos (deformuotos), o žarnelių antgaliai subraižyti žarnelių montavimo (žarnelių užsukimo, atsukimo) metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovo turimas išsilavinimas nepaneigia ekspertizės akto išvadų, kad maišytuvo žarnelės buvo pažeistos montavimo metu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė neteisėtų veiksmų, t. y. kad atsakovės parduotos prekės yra nekokybiškos (CPK 178 straipsnis).

Kita būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra žala Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis ir negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, turtinė žala, pasireiškianti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis, paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tais atvejais, kai įstatymas nustato griežtąją atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės, ieškovas turi įrodyti, kad žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Priežastinis ryšys atsakomybės be kaltės atveju nustatomas tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra galimybės įvertinti ar ieškovo nurodyti nuostoliai taip pat būsimi nuostoliai kilo dėl maišytuvo žarnelės, taip pat ar egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio, todėl reikalavimai dėl nuostolių atginimo atmestini, kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas(CPK 96 straipsnio 2 dalis). Žyminis

Valstybė šioje byloje patyrė 13,41 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį atmestus, priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Ieškovas už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 500 Eur užstatą (el. b. l. 143). Byloje atlikta ekspertizė kainavo 459,35 Eur (el. b. l. 167), todėl nepanaudota užstato dalis – 40,65 Eur, grąžintina ieškovui.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis, 268–270 straipsniai,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

bylos dalį dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-02-28 nutarimo Nr. 10-290 panaikinimo nutraukti;

kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Grąžinti ieškovui I. D. (I. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 40,65 Eur (keturiasdešimt eurų 65 ct) užstato, sumokėto 2018-10-19 į teismo depozitinę sąskaitą.

Priteisti iš ieškovo I. D. (I. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,41 Eur (trylikos eurų 41 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.